Ar tikite, kad mintys materializuojasi?

Post by **Gluosnė** » Thu 03 10, 2005, 16:44

Buna buna..kad tikrai atsargiai svajoti reikia. va norejom iseiti is nuomojamo buto, norejom praleisti kelias dienas gamtoje ziema.. Tai ir gavom ko norejom. Tik labai jau ziauriai, tiesiog detektyvine istorija gavosi. Uztat tikrai isejom is nemegiamos vietos, pagyvenom sode kur ryte prabudus nulis laispniu

Ai, man dar labai reikejo pazymos is gydytojos, kad isleistu akademiniu. Kysio nesti negaleciau. Tai per visus pergyvenimus ir stresus pakriko nervai ir gydytoja pati pasiule eiti akademiniu ir pazyma parase.. Zodziu, ishsipilde keli norai, bet labai jau sudetingomis aplinkybemis..

ss · Post by ss » Thu 03 10, 2005, 17:09

O as norejau,kad mane kas nors siandien prajuokintu

Gluosne,Tu prajuokinai

Post by **Gluosnė** » Thu 03 10, 2005, 18:06

Malonu

J · Post by J » Mon 03 14, 2005, 23:41

Šiandien labai norėjau, kad mano mintys materializuotūsi. Gulėjau užsimerkusi, mintimis kūriau tai, ko labai norėjau, stengdamasi viską atlikti iki galo. Kai baigiau darbą ir atmerkiau akis, prieš mane sėdėjo mano šuo. Jis buvo sustingęs ir atidžiai žiūrėjo man į akis.
Šiaip tai visą dieną baisiai blogai jaučiausi ir tuo momentu save gydžiau. Nors šuo visą dieną nuo manęs nesitraukė, bet tas jo susikaupimas kartu su manim nustebino.

Dobis · Post by **Dobis** » Tue 03 15, 2005, 14:10

sako, šunys labai jaučia savo šeimininkų vibracijas, netgi persiima jomis, o katinai , atvirkščiai, tarsi nepastebi tavo blogos nuotaikos ar nerimo , bet aš juos beveik perpratau - guli sau, markstosi lyg sakytų "va, galvok, kentėk, aš tavęs neguosiu, o kai atsigausi, tada padraugausim, mjau"

ačiūi ir už tai

ss · Post by ss » Tue 03 15, 2005, 15:38

Kai buvau vaikas,katinas pasidarbavo mano karvelidej.Oi kaip jis jaute mano vibracijas.

Nors pries tai labai meilus buvo

Labai jam uz tai norejau duot grusiu

ir pavyko

Dobis · Post by **Dobis** » Tue 03 15, 2005, 16:08

grobuoniukas

J · Post by J » Tue 03 15, 2005, 19:02

Gaila katinėlio...

...karvelių taip pat...

J · Post by J » Sat 04 02, 2005, 14:58

Visi lyg ir sutinkam, kad mintys materializuojasi. Galim mintimis modeliuoti savo ateitį. Kaip mąstysi - taip gyvensi.
O kiek mūsų mintys daro įtakos kitų žmonių gyvenimui?
Galima iki beprotybės kontroliuoti savo žodžius ir mintis, iš širdies linkint visiems gyventi savo gyvenimus, bet...
Visiškai neseniai viena pažįstama, kalbėdama su manim, pareiškė - žinai, labai galimas dalykas, kad gali atsitikti taip ir taip. O kalbėjo ji ne apie joponiškų vyšnaičių galimą vagystę iš miesto sodo. Kalbėjo apie žmogų, tiksliau apie dviejų žmonių galimą ateitį.
Ir kai apkalbėta situačija įvyks ar neįvyks - kiek tame bus pačio žmogaus savarankiško ir suvokto sprendimo, kiek kažkieno mintinis sumodeliuoto ir palinkėto?
Ar mes darome įtaką (ir kokią?) kitiems savo mintimis?

jasmin · Post by **jasmin** » Sun 04 03, 2005, 13:23

Megras savo vaikeliui padare
Bet galima tam priesintis

J · Post by J » Sun 04 03, 2005, 14:32

Vat ir pasakykit, kaip proešintis?
Man atrodo, kad mes net nesuvokiam, kiek mūsų sprendime yra mūsų laisvos valios išraiškos, o kiek jame yra kitų žmonių lūkesčio.
Nepatinka man visa tai. Žmogaus siela verta didesnės pagarbos.

Post by **Rytė** » Sun 04 03, 2005, 15:55

Jei žmogus neįsileis į save kitų programavimo, viskas vyks pagal jį, o ne tuos kitus "programuotojus". Vis tik niekas nevyksta be paties žmogaus sutikimo.Visi mes esame pakankamai stiprūs gyventi savo gyvenimus taip kaip norime patys.

J · Post by J » Sun 04 03, 2005, 16:14

Nevisada, nevisada...
Kartais mims tik atrodo, kad esame pakankamai stiprūs gyventi savo gyvenimą.
Ne veltui abejonė yra labiausiai žmogų žlugdanti jėga. Va, tada, kai ji užvaldo mus, besiblaškydami, mes ir priimame svetimus lūkesčius už savus. Tada žmogus laisva valia priima kitų programas.

Manau, neatsiras nė vieno, kuris galėtų pasakyti, kad jis niekada neabejojo, nesiblaškė, neieškojo. Mes tik mokomės būti pakankamai stiprūs gyventi savo gyvenimą.

Post by **Rytė** » Sun 04 03, 2005, 21:18

Jonė.S wrote: Manau, neatsiras nė vieno, kuris galėtų pasakyti, kad jis niekada neabejojo, nesiblaškė, neieškojo. Mes tik mokomės būti pakankamai stiprūs gyventi savo gyvenimą.

Bent turim ko siekti.

J · Post by J » Sun 04 03, 2005, 21:42

Ir per protą, ir per jausmus. Manau, kad jie viens be kito veikti negali. Tai labai draigiškas tandemas. Jei proto priimama mintis yra sustiprinama teigiamu jausmu - sprendimas ateina žaibiškai. Bet jei protui mintis yra tinkama, o jausmai sako priešingai - tada jau darbo imasi abejonė. Tada sprendimas gali būti tavo... arba, ne...
...O priimi jį lyg savo asmeninį...

O tobulėti mums tikrai yra kur... Ypatingai tada, kai susivoki...

Pagone · Post by **Pagone** » Fri 07 15, 2005, 20:46

Noreciau truputi atgal pokalbi grazinti. Apie jausmus ir prota kur diskutuota buvo. Prisiminiau Satja Sai Babos (ar Dalai Lamos?) zodzius, kad jausmai nera tikra. O protas, beje, daznai klysta. Taciau tikiu ir zinau, kad kiekvieno musu sirdies gilumoje gyvas musu angelas, musu dievo balsas, kuris mums musu kelia ir svajones gali padet atrast. O svajones, jomis tikint, ju siekiant, veliau materializuojasi.

J · Post by J » Fri 07 15, 2005, 21:53

Dalai Lama protingas žmogus. Jausmai gali paklaidinti, kai jie užgriūva tarsi cunamis. Bet jei tai kilo iš pačios žmogaus gelmės, kartu su nuojauta, tyliai, tarsi vos juntamai, tada žmogau sustok, nutilk, paklausyk - Dievas kalba tau ir su tavimi.
Tikėti nereikia, norėti nereikia.
Reikia žinoti. Mes turime tą žinojimą. Tik pamiršome.
Atėjo laikas prisiminti, Kas Mes Esam ir Kuo Norim Tapti.

Pagone · Post by **Pagone** » Fri 07 22, 2005, 0:37

Va, vakar pamaniau, kad noriu filmo " Somethings gotta give" DVD. Siandie nuejau, o ten net su nuolaida pirmoj lentynoj, prie kurios priejau!

darja · Post by **darja** » Fri 07 22, 2005, 17:53

aha, ir man taip daznai buna - tik paprasau, o jau ir tiesia tau dievulis ant delno...

O del piningu, tai skaiciau tokio ismintingo raganiaus zodzius, kad negerai nusiteikti, kad sunkiai sekasi juos uzdirbti, reikia vis itaigiu balsu sau kartoti: "As lengvai uzdirbu pinigus, jie myli mane, o as pasidalinu jais su kitais...", beje, taip ir reiktu daryti, nes kuo daugiau isdalini, tuo daugiau ir tau sugrizta (ta ir as zinau is savo patirties

) - jis dar sake, kad nereikia gaileti net elgetaujantiems alkoholikams, nereikia mintyse ju smerkti, kad nusipirks degtines, nes jie ir taip jau pasmerkti, bet Sai Baba sako, kad neduotume vargsams pinigu, kad pasigere nepridarytu blogu dalyku - geriau duoti maisto, drabuziu, pastoge, net darbqa, o ne skatinti tinginyste, bet as darau taip, kaip man sirdis sako: kartais nuperku maisto, jei salia parduotuve, o kartais duodu ir pinigiuku, nors ir matau, kad pijokas, bet mintyse pasakau: "Dieve, cia tau as duodu - tenebunie tie pinigiukai blogam panaudoti..." (juk net ir tame pijokelyje gyvena tas pats Dievas, kaip ir visuose kituose...

)

Beje, yra dar daugiau ritualu pinigams pritraukti - jei idomu - surasysiu

Vienas is ju - visad padekoti Dievui uz darba - pradedant ir baigiant, taip pat pries valgi ir po jo, o gavus pinigu ne tik padekoti, bet ir kuo skubiau ir kuo sociau privalgyti - taip uztvirtinsi geroves augima, o jei patiri nuostoli - reikia puse dienos gerti tik vandeni, kad tu nuostoliu nepadaugetu

Jei kam idomu - parasysiu dar

Bukit sveiki, laimingi ir turtingi

Pagone · Post by **Pagone** » Tue 08 02, 2005, 14:34

Pasiklydau.
Pries metus turejau vizija- sapna(?). Nukeliau save, bent tuo metu taip maniau, i savo ateiti. Norejau pamatyt maza momenta. Pamaciau. Gal tik pora minuciu. Gyvai. Jutau emocijas, jutau pasikeitusia save, jutau zmogaus salia nuotaika. Gyvenau ten. Po to staiga pamaciau save is sono, ir ...viskas dingo, isejau is ten.
Kas tai? Imanoma, kad tikrai buvau savo ateity?
Anglijos televizija dbr. rodo, kaip uzhipnotizuojami zmones nukeliami i praeitus gyvenimus, kaip jie tai mato, isgyvena, kaip prisimena. Panasu i mano matyta vizija, tik as buvau ateity(?).
O idomiausia, jei as tikrai maciau savo ateiti, ar ji tikrai taip gali issipildyt, ar tai tik variantas, kuri pati ir kt. zmones gali pakeist?
Gal kas patyret ka panasaus? Galit padet issipainiot?