Ar tikite, kad mintys materializuojasi?

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderator: Visi tvarkytojai

Post Reply
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: sakoma, kad nera nei praeities, nei dabarties, nei ateities - viskas yra kartu... :wink:
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Prisiminimai

Post by Donatus »

Darja, manau tikrai matei ateiti savo, arba praeiti (cia Tu geriau zinai).
Ir tikrai manau, kad yra ir praeitis, ir ateitis. Erdves ir laiko modelis - kryzius: kairys "pagalys"- praeitis, desinys- ateitis. Virsutine dalis - dangaus sfera, apatine... dar nezinau, kas apacioj, bet dvieju savoku, laiko ir erdves susikirtime gimsta dabartis :D Ir galime truputi dirstelti i kuria nors puse. Ir tu dirstelejai, Darja :wink:
Kartais prisimenu daleles is praeitu gyvenimu. Labai realiai jos atrodo. Net soki ir daina prisiminiau sena labai...

Ateiti visada gali keisti zmogus. Jis juk Dievo vaikas :!:

(o jei nera nei praeities, nei ateities, tai taip iseina, kad is niekur neatejom ir niekur neinam?)

Be to, pries gimdamas zmogus su kitais suplanuoja, ka siame gyvenime nuveiks, ko ismoks. Savo ateiti pati susikurei. Ir prisiminti ja gali, kokia sukurei.
Ir dejavu- manau toks pajutimas, kai darai tai, ka butent suplanavai. Karta 12 valandu is eiles atrode kaip vienas didelis dejavu. Buvo dziugus metas :D
Žvaigždukas
Posts: 378
Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13

Post by Žvaigždukas »

Mūsų kiekvieno dvasiai nėra nei praeities, nei dabarties, nei ateities, o žmogui, kaip asmenybei yra :)
J

Post by J »

Yra ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis. Tik viskas vyksta vienu metu.
Mūsų sielos "ateina" į Žemę patirti save per išgyvenimus. Tam jos turi apriboti save tuo, ką mes vadiname laiku, arba kitaip "čia ir dabar" momentu.
Mūsų gyvenimus galima palyginti su kompiuterinio žaidimo disku, kuriame įrašyit visi galimi mūsų veiksmų variantai. Priklausomai nuo to, į kurią pusę "pasuksime žaidimo automato svirtį", tokia ateitis mūsų ir laukia. Todėl mes galime modeliuoti savo ateitį.
'Ateities" sapnai parodo tik vieną iš galimų variantų. Ar ateitis bus tokia - priklauso tik nuo mūsų. Jei ji netenkina - mūsų valioj tai pakeisti.

Erdvė ir laikas tame išmatavime, kur gyvena sielos, neegzistuoja.

Dievo pasaulis per daug sudėtingas, kad jį būtų galima apibūdinti paprastais žodžiais.
J

Post by J »

Aš kalbu apie tą pasaulį, kuris slypi kažkur anapus...
J

Post by J »

Šiapus mūsų suvokimo ribos yra tik maža dalis Dievo sukurto pasaulio.
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Erdve ir laikas

Post by Donatus »

Jone, sakyk, is kur zinai, kad "kazkur anapus" nera nei laiko nei erdves?
Kartais mintimis skraidydamas ten pakylu, virs debesu. Susitinku savo angela sarga, savo dvasini vadova. Ir matau tenai esancias dvasias. Ir tenai yra ir laikas, ir erdve yra. Dvasios laukia savo laiko, kada gales vel isikunyti Zemeje. Vienos ilgiau, kitos trumpiau. Erdve yra, nes planetas maciau judancias isleto. Tik zinoma dvasiniam sitam lygmeni keliauti tiek erdve, tiek laiku yra daug paprasciau. Galbut dar aukstesniame lygmenyje, ten kur Dievas, ten gal jau viskas viename.

Bet pritariu, Jone, Tavo nuomonei apie ateities visus galimus variantus, kuriu viena gali rinktis nuolatos. Bet pats susidelioji si marsruta pries gimdamas, gali koreguoti gyvendamas.
J

Post by J »

Tam, kad suvoktum save kaip atskirą sielą, yra tik dvi sąlygos - apriboti save tuo, ką mes vadiname laiku (dėl erdvės dabar tiksliai nepasakysiu) ir 'pamiršti' viską, pradėti rašyti gyvenimo knyką nuo tuščio lapo.
Sieloms, gyvenančioms kūne, neleidžiama pakilti taip 'aukštai", nes tada pamatysi tai, ką tau reikėjo pamiršti. Ir jau nebegalėsi sugrįžti į savo kūną. Jau vien priartėjimas prie tos ribos kardinaliai keičia žmogų. Juk ne veltui tai pasikeičia žmonės, patyrę klinikinę mitį.

Žinojimas?.. Jis juk yra ir tavyje. Tik niekada netark žodžio "nežinau". Sakyk - dar neradau atsakymo.
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Tai..

Post by Donatus »

Tai jei zinojimas yra manyje, kodel as ji turejau uzmirsti ir kodel tada turiu jo vel ieskoti? 8 knygoje pasakoja Valodia teciui, kaip zyniai atgimsta ir viska prisimena. O ir Dieva galime paliesti, tik reikia buti tam pasiruosusiems.
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Apie tai aš ir kažkur skaičiau. O dėl matymo, kas ką nori, tas tą mato.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: o tai, sakykit, kodel mes gimstam ir neprisimenam (na, isskyrus atskirus fragmentus ar pojucius, smekstelincius vaikysteje) savo praeitu gyvenimu - juk jei tai mums butu reikalinga, tai nepamirstume... Man karta tokia viena gudrute aiskiariage mergaite buvo pasakius, kuo buvau praeitam gyvenime - tipo Prancuzijos karalium Henriku IV (nors tikrai is vaikystes prisimenu labai zavejausi karaliu gyvenimu, buvom su drauge nusipiese ir is popieriaus issikarpe visa karaliu dvara, o as nupiesiau man labai grazu princa ir pavadinau ji Hariu - tokio vardo tada nebuvau girdejus, bet man jis atrode labai tinkamas princui...), tai kai ta mergaite pasake, tai taip isiginlinau i to karaliaus gyvenima, kad naktimis pradejau sapnuoti sapnus "is praeito gyvenimo" - pilis, apsviestas deglu, karius, save toki ryskiu bruozu juodaplauki, vedanti juos i musi, besituokianti su moterim (tik paskui suzinojau, kad tas Henrikas is tikro buvo juodaplaukis ir ryskiu bruozu... :wink: ) - vienzo, ant galo pajutau, kad viskas, uzteks, nes jau nebegyvenu sio gyvenimo - anas per daug uzvalde, meciau as tuo dometis, ir viskas stojo i savo vietas - juk nieko nera idomesnio uz si gyvenima, kuri, kaip jus teisingai pasaket, mes galim patys kurti ir modeliuoti, o ano jau nepakeisim... :wink:

Beje, Donatus, ten ne as rasiau apie ta "dezaviu", bet ir man daznai tenka pajusti tokia busena - "tai jau buvo"... :wink:
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Post by Donatus »

Atsiprasau, Darja, susipainiojau :oops:
Basta wrote: Nebūtina mintimis pakilti į debesis, kad pamatytum ar pajaustum sielas - jas galima nufotografuoti.
:D Manau Dievas dave Tau ir man ir pojucius visus ir treciaja aki, kad nereiketu nei fotoaparato, nei magnetofono sau konstruoti :wink:

O suaugusieji nemato tokiu dalyku todel, kad yra sunkiai uzauge, silpni, palyginus su zmogumi, koki Dievulis sutvere, ju kanalas kosminis uzakes ir uzsiterses. Ir del nesvariu minciu negali matyti ir girdeti suaugusieji. Slepiasi subtilieji, kad zmones negerom mintim ju nepaliestu. Kai kuno nera, tai jis ir neapsaugo dvasios nuo grubiu vibraciju. Jei zmones butu tokie tyri, kaip kudikiai ar gyvunai, visi matytu ir girdetu, ir uzuostu, skoniu daugiau jaustu. Apskritai, subtilius pojucius reik lavinti, atgaivinti, nes siais laikais mes ju beveik nenaudojam.

Manau del tos pacios priezasties ir neprisimenam praejusiu gyvenimu. Musu vaikyste buvus labai traumuota, todel daznai pasamone blokuoja net sio gyvenimo prisiminimus. Turbut retas, kas atsimena savo kudikyste ir pirmus 4-5 metus. Palyginus kaip Anastasija pasakoja apie mazuosius angelelius ir kaip su jais elgiasi siuolaikines mamos ("utiu tiu tiu, a gu gu gu.."), tai musu vaikyste nepavydetina :cry: Be to praeiti gyvenimai turbut taip pat buvo nepakankamai dvasingai nugyventi, kad karmos desnis mus moko isnaujo gyventi.
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Na jau nepasakok beleko, Donatus. :? Daug tu tų šiuolaikinių mamų pažįsti ar ką? Kiek teko matyti tai būtent mūsų tėvų amžiaus bobutės visokius utiu - tiu naudoja. Nuo tokių mano vaikai bėgdavo, pakalbinti verkdavo. O mamos dabar kitaip bendrauja. Ir nebūtina Megre knygas skaityti. M.Montesori dar 20 a. pradžioje apie bendravimą su vaikučiais tokių nuostabių dalykų pripasakojo, kad tik dėtis galvon ir daryti...
Kai dukra gimė apie Anstasiją nė girdėjusi nebuvau (beje, jos Volodia kažkur maniškės amžiaus ir yra), o M.Montesori mintis dar vaikų neturėdama skaičiau, žavėjausi jomis ir, žinoma, taikiau praktikoje.

Ai, daugiau nerašysiu,nes pyktelėjau mažumėlę. :wink:

Donatus, o tu pats vaikų turi, a? :roll:

Beje, aš atsimenu kai ką iš to amžiaus, kai nė metų neturėjau. 8)
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

!!!!

Post by Donatus »

Labai atsiprasau Taves, Loryte! :oops: Nenorejau tikrai uzgauti Taves, nei kitu mamyciu, kurios tikrai is sirdies vaikucius savo augina, aukleja ar priziuri.. (net nezinau koks cia zodis tinka... :roll: ) Labai dziaugiuosi, kad daugeja tokiu mamuliu! :D :D :D

Betgi Loryte raso:
Beje, aš atsimenu kai ką iš to amžiaus, kai nė metų neturėjau.
:?: :wink:

Jei vaikai negime dar tevus pasirenka labai is anksto, tai jauciu, kad turiu... :D
Last edited by Donatus on Sun 08 07, 2005, 1:51, edited 1 time in total.
J

Re: Tai..

Post by J »

Donatus rašo:
Tai jei zinojimas yra manyje, kodel as ji turejau uzmirsti ir kodel tada turiu jo vel ieskoti? 8 knygoje pasakoja Valodia teciui, kaip zyniai atgimsta ir viska prisimena. O ir Dieva galime paliesti, tik reikia buti tam pasiruosusiems.
Mūsų gyvenimo tikslas - išreikšti dieviškumą savyje, prisiminti, Kas Mes Esame ir Kuo Norime Tapti. Jei tu ateisi su tuo žinojimu, kam tada ir eiti?
O ir žyniai ne viską prisimena, tik praeitus savo gyvenimus.
Ar jie prisimena kokį dieviškumo aspektą norėtų išreikšti? Vargu. Išrinktųjų, kurie turėjo didesnę dalį to žinojimo, buvo nedaug (Buda, Kristus..)
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Post by Donatus »

Kristus sake: "Zmones, mylekite vieni kitus ir galesite tai ka as ir dar daugiau". Manau tai, kad mes neturime zinojimo yra tiktai del nedvasingu praeitu gyvenimu (na ir zyniai cia nagus yra prikise). O Dievulis zmogui tiksla gi dave- kurti. Zmogui Dieviskuma isreiksti per kuryba reikia, toks tikslas, manau. Bet vietoj to mes kolkas tik bandom prisimint kurybos pradziamoksli... :(
J

Post by J »

Išreikšti dieviškumą per kūrybą - tik vienas iš būdų.
Dar vienas - prisiminti Kas Tu Esi ir kuo Nori Tapti, t.y. kokį dieviškumo aspektą renkiesi išreikšti - Atleidimą, Draugiškumą, Pagalbą...
Donatus
Posts: 329
Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
Location: Klaipėda
Contact:

Aspektai

Post by Donatus »

Aspektus kiekvienas tokius gi isreiksti visus turetu - tai tiesiog zmogiskumas. Pagrindas pirminis, dvasingumas elementarusis :D Deja to truksta didziajai daugumai (...lygtais butu dar ir mazesnioji dauguma 8) :lol: ) zmoniu siais laikais. Todel ir gyvena sunkiai, ir mokosi, ir iesko net saves paties! Kuomet tiesiog kurti turetu ir jausti viska aplink.

- vis su Jone nesutinka Donatus... 8)
J

Post by J »

Va tuo ir žavi Donatus Jonę... :lol: :oops: Dievinu "maištingas" ir ieškančias sielas.

Taip, visus dieviškuosius aspektus, bet... Bendraudamas su viena siela, tu esi Draugiškumas, su kita - Pagalba, su trečia - Meilė...
Į Žemę ateiname pamiršę vieną labai svarbų dalyką - savo vardą.
Mano vardas - AŠ ESU...
:love:
Last edited by J on Sat 08 06, 2005, 16:28, edited 1 time in total.
J

Post by J »

Žemiška kūryba mes užsiimame pastoviai. o štai išreikšti dieviškumą per kūrybą...
Juk VISKAS kada nors pradžioje buvo MINTIS.
Post Reply