' Technokratiniame pasaulyje žmogus pats darosi robotu. Jam vis trūksta laiko susimąstyti apie būties esmę, išklausyti kitą žmogų. O apie savo paties gyvenimo tikslą jam visai nėra kada galvoti. Jis - tarytum užprogramuotas robotas.'
'Nebaisu, kad žmogus vienas, kur kas baisiau, kai jis tarp žmonių vienišas.'
Antrą kartą skaitau visas knygas. Ir randu tai, į ką pirmąjį skaitymą nebuvau atkreipusi dėmesio. Iš tiesų: galima knygą skaityti ir skaityti, o kiekvieną kartą rast kažką naujo, gal dėl per lėtų minčių prieš tai nepastebėto.
Kai tik pradėjau skaityt apie Anastasiją, įsigilint į jos mintis, atrodė, kad tikrai maža kas norės ją priimt. O dabar kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad Anastasijos šviesa veikia kiekvieną prisilietusį prie jos išminties.
Kaip gali išlikt abejingas, susidūręs su tokiu minčių tyrumu, ketinimų, svajonių šviesumu. Norisi kurt, kurt, kurt ir taip padėt Anastasijos Svajonei virst realybe. Kas ir vyksta!
Nuostabu, kad būtent Anastasijos minčių paveikti žmonės buriasi į klubus, keičia save, savo gyvenimus. Ir tai labai svarbu, kad iš tiesų žmogus tarp žmonių neliktų vienišas, nesuprastas.
Ačiū, kad jūs visi esat čia...
