Intymūs ryšiai šeimoje (gyvenant pagal Anastasiją)

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Vileine
Pranešimai: 193
Užsiregistravo: Pen 04 08, 2005, 9:34
Miestas: Kaunas

Standartinė Vileine » Ant 10 10, 2006, 11:47

Ne tik Anastasija pabrėžė vaiko harmoningo pradėjimo nuo kuriančios minties iki fizinio realizavimo, augimo įsčiose svarbą. Siūlau perskaityti ištrauką iš mistiko, jogo Satprem knygos. Ištrauka, deja, ilgoka. Labai sunku ką nors nurėžti. Viskas taip vientisai išdėliota, kad ką nors išėmus, atrodo, gali likti skylė :? .

....graikai, egiptiečiai, indėnai sudarydavo motinai ypatingas harmonijos ir grožio sąlygas, kad dievų alsavimas vyktų kiekvieną dieną ir pereitų per kiekvieną kūdikio įkvėpimą. Ir kai motina su tėvu nuspręsdavo turėti kūdikį, jie tai atlikdavo kaip maldą, kad įsikūnytų ateities dievai. Užtenka motinos širdyje kibirkšties, siekimo, šaukimo liepsnos, šviesos blyksnio, kad atsilieptų ir prasiveržtų ta pati šviesa, identiška liepsna, panašaus gyvenimo intensyvumas, o jei mes pilki ir neutralūs, prisišauksime tik milijonų užgesusių žmonių pilkumą ir menkystę.
...kūdikis gims su liepsna, jis gims sąmoningai, laisvu noru, jam nereikės įveikti tūkstantmečiais kauptą gyvulišką pradą ar prietarų bedugnes, jam kiekviename žingsnyje nesakys, jog turi uždirbti sau pragyvenimui, nes čia niekas neuždirbs sau pragyvenimui – visi gyvens , tarnaudami Tiesai, kiekvienas pagal savo sugebėjimus ir savo sumanumą, ir ten užsidirbs tiktai džiaugsmą; jam nekartos visokiais būdais ko reikia ir ko nereikia; jam nerodys ūmios širdgėlos be mažos tikros gaidelės, jo nekankins amato idėja, kurį reikia susirasti, sėkme, kurią reikia išsikovoti, pergale prieš kitą, pirmojo ir paskutiniojo visuomenėje supratimu, nes čia niekas nei klestės, nei skurs, niekas neuždirbs amatu, niekas nelaimės pergalės prieš kitą; visi domėsis vienos mažos gaidelės (harmonijos, tiesos - mano pastaba) amatu, o ji viską mums nušvies, viską padarys, viską nukreips, viską suvienys savo ramioje harmonijoje ir ves į vienintelę sėkmę – sutarti pačiam su savimi ir su visais aplinkiniais; jo nemokys būti priklausomu nuo šeimininko, nuo knygos, mašinos, bet pasitikėti ta maža liepsnele viduje, tuo mažu džiugiu srautu, kuris nukreipia mūsų žingsnius, moko atrasti, priverčia mus atsitiktinai susidurti su bandymu ir tarsi žaisdamas teikia mums žinias. ...neuždarys jo gabumų į gatavą regėjimo ir supratimo formą, bet skatins jo regėjimą, kuris priklauso ne nuo akių, jo supratimą ne iš knygų, jo svajonę apie kitus pasaulius, kurie ruošia rytojaus pasaulį, jo tiesioginį ryšį ir staigią intuiciją, ir jo subtilius jausmus. ... . Jį išmokys Pažiūros, tikros Pažiūros, kuri gali, kuri kuria, pažiūros, kuri pakeičia viską ... Ir užuot ėjęs į kalėjimą, kūdikis eis į atvirą pasaulį, kur viskas galima ir kur viskas aktyviai galima, nes nėra kito negalimo, išskyrus tą, kuriuo mes tikime. Ir galiausiai kūdikis išauga vienybės su gamta atmosferoje, kur nebus „tu“, „aš“, „tavo“, „mano“, kur jo kiekviename žingsnyje nemokys pastatyti ekranų ir protinių barjerų, bet suvokti tai , kas visada buvo nesuvokiama; pratęsti save visame, kas yra, visame , kas gyvena; jausti viską, kas juntama, suprasti iš vieno vienintelio gilaus atodūsio, iš tiesos, kuri slepia savyje viską, visur pažinti tą pačią mažytę liepsną, visame kame mylėti tą patį mažą srautą ir visur būti „aš“ tūkstančiuose veidų, tūkstančiuose įvairių melodijų, surandančių vieningą muziką.


Ar nesusišaukia su Anastasijos mintimis?

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Tre 10 11, 2006, 20:31

vaiduze rašė:o kaip sielai ateiti "tyčia" per kurybą tikrąją, jei papraščiausiai jos nėra? ir tada gaunasi- kad ne visada tada kai nori, ir ne visada tada kai nenori...

.
Nesupratau, juk ateina sielos ir tada , kai musu vadinamos kurybos NERA.

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Tre 10 11, 2006, 20:35

Ir is vis nelabai supratau, ka nori pasakyti. Itariu, kad apie tai kas gerai,musu nuomones labai skirtusi :lol:

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Tre 10 11, 2006, 20:59

Kai mūsų, taip vadinamos, kūrybos nėra, tada ateina sielos, kurios gal ir nevisai tobulos, kurioms reikia sunkių gyvenimo pamokų...

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Pen 10 13, 2006, 19:21

Loreta ir basta viską paaiškino :) ačiu ;)
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Dievo karys
Pranešimai: 398
Užsiregistravo: Pir 07 25, 2005, 5:37

Standartinė Dievo karys » Pir 10 16, 2006, 9:04

basta aiskina is savo varpines
o tuo tarpu i Dieva ne vienintelis kelias yra
kiekvienam savo

J

Standartinė J » Pir 10 16, 2006, 18:09

loreta
Kai mūsų, taip vadinamos, kūrybos nėra, tada ateina sielos, kurios gal ir nevisai tobulos, kurioms reikia sunkių gyvenimo pamokų...
Loreta, manau sutiksi, kad tobulai sielai šioje žemėje nėra kas veikti. Visiems mums reikia pamokų, Gal tik vieniems sunkesnių, kitiems ne tokių sudėtingų.
Siela pati renkasi kaip jei ateiti - per "kūrybą", be jos, per išprievartavimą, ar su meile...

Aš kaži kaip abejoju Bastos teorijom...
Argi mylėjimasis prieštarauja gamtos dėsniams? Kokiems? Priežastis-pasėkmė?
Ar gėjais tampama todėl, kad vyras ir moteris apsikeitę energijomis nesukuria vaikelio?
Tas vaiko sukūrimas... Man čia viskas baltais siūlais siūta...

Skaičiau įdomų straipsnį. Protingo ir rimto žmogaus parašytą. Tame straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad ko tau trūko žemiškame gyvenime, nuėjęs anapus gausi iki soties. Taip ir buvo parašyta - vienuolės ir vienuoliai anapus atsimyli už visą neišmylėtą gyvenimą...
Netikite?.. O kas įrodys kur tiesa?

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Pir 10 16, 2006, 18:55

Sakyčiau, kad tie vienuoliai ir vienuolės atsimylėtų anapus iki soties, jeigu jų gyvenimo tikslas būtų to siekti visą žemišką gyvenimą. Jeigu šie žmonės pasirenka kovoti su visais geismais, tai kažin ar jie teisingai tai suvokia, nes ne kovodamas su ydomis jas įveiksi, o stodamas akistaton su savo problema. Tegul Don Kichotai kovoja su vėjo malūnais.

J

Standartinė J » Pir 10 16, 2006, 21:14

Tiesiog tame straipsnyje norėta pasakyt, jog gyvenime turi vyrauti pusiausvyra. Nesvarbu kokį gyvenimo tikslą renkiesi - kovoti su geismais, ydomis ar stoti akistaton su problemomis, bet nieko neturi būti per daug. Nei kovos, nei asketiškumo, nei paleistuvystės...

J

Standartinė J » Tre 10 18, 2006, 19:34

Nepulk į kraštutinumus, Basta.
Tai, kaip tu suvoki seksą, vaikelio pradėjimą, sielos sukūrimą, yra tavo suvokimas ir pasaulio matymas.
O gal net ir nėra tos universaliosios tiesos ne šiame, nei kituose išmatavimuose. Tiesiog mes kiekvienas turime savąją. Tu mylėdamasi gal ir sukuri naują sielą, nes tiki tuo. AŠ nesukuriu, nes mylėjimesi matau kitokią prasmę.
Ir tame nematau nieko tragiško...

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Tre 10 18, 2006, 19:39

Joo, jau mes ir gyvunais patapom :lol:

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Ket 10 19, 2006, 8:54

Na, Basta, gyvunai lengvai skiriasi nuo zmoniu ir visiskai i juos lygiuotis butu nelabai kas:) Ar matei pvz kate, kuri laisvalaikiu setu augaliukus?:)
Gyvunai tiesiog buna pasaulyje. Zmogus dar ir kuria. Tai menkutis skirtumas.

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Ket 10 19, 2006, 13:50

:D
Gyvunams sava programa, o zmonems tai gal sava :D
Ta mintis man primena , kai as neidavau i baznycia, mama mane sulygindavo su nusikalteliu.
Ir kokie ten argumentai, pvz. kazkas numete minti, kad mylintis sukuriama dvasia ir tu tuo patikejai, o kas gali tai patvirtint, kokie prietaisiai? A ?

Kristina
Pranešimai: 266
Užsiregistravo: Tre 12 18, 2002, 3:24
Miestas: Airija-Lietuva
Susisiekti:

Standartinė Kristina » Pen 10 20, 2006, 1:00

kiek atsimenu ten rase, kad kai vyras patiria malonuma tai sukuria siela, o mums moteriskems tai kas :D

Dievo karys
Pranešimai: 398
Užsiregistravo: Pir 07 25, 2005, 5:37

Standartinė Dievo karys » Pen 10 20, 2006, 12:07

>bet kas gi sutiks kad juos matuotų besimylinčius

paprastai mylimasi del vaiko, jei kas stebi vadinas turi savo mintis
taigi niekam nereikalinga kad vaiko kurimo procese dar kazkokiu minciu prisidetu, galbut net priesisiku - po to taisyk kankinkis, ir vaikas kankinasi. pigiau apsisaugoti. pigiau - nebijokim sito zodzio. ypac dabar kapitalizme musu taip vadinamame

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Šeš 10 21, 2006, 10:47

Basta rašė:Va va, žvaigždėtas dangau, prietaisai...būtų išties įdomu, bet kas gi sutiks kad juos matuotų besimylinčius? :lol: :lol: :o
:
Ko tik nepadarai del moksliniu atradimu :lol:

J

Standartinė J » Šeš 10 21, 2006, 21:32

Basta
Šaunuole, Jone, šįkart parašei naudingą dalyką -
Gal tavo žodžiai kam nors padės suprasti tiesą...
Kodėl dabar parašiau naudingą dalyką? Ar todėl, kad jis neprieštarauja tavo pasaulio suvokimui ir išmastymams? Nejau niekada nesusimąstei, kad ir kiti rašo tai, ką išmąstė, išjautė, ką tiesiog žino.
Manyje daug tokių išjaustų dalykų. Dalykų, kuriuos aš tiesiog žinau. Tas žinojimas yra tarsi manęs pačios dalis.
Tačiau aš jau nematau tikslo ardytis ir visiems aplink įrodinėt kažką. Tai tiesiog neišmintinga...
Paskutinį kartą redagavo J Ant 10 24, 2006, 18:59, redaguota 1 kartą(us).

Donatus
Pranešimai: 329
Užsiregistravo: Sek 07 10, 2005, 3:54
Miestas: Klaipėda
Susisiekti:

Standartinė Donatus » Šeš 10 21, 2006, 21:55

nebeišmintinga... :D

J

Standartinė J » Sek 10 22, 2006, 13:00

Donatus
nebeišmintinga... :D
Ar ir Donatus sutinka, kad neverta savos tiesos aiškinti kitiems kaip aksiomos?
Juk kiekvienas turime SAVO pasaulio suvokimą, skirtingą nuo kitų. O universalioji tiesa yra tarsi mozaika, sudėta iš mūsų visų asmeninių tiesų.
Ir neišmintinga kilti į "kryžiaus žygį" vien turint norą, kas pasaulis gyventų pagal tavąsias tiesas...

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Pir 10 23, 2006, 12:17

:wink: hmm, o tu,loreta, nenori gyvenimo pamoku? - gal laikysit mane paskutine kvaile, bet as pati prisiprasau Dievo pamoku, nes tik taip mes ir einam pirmyn, ir kai paziuriu atgal - tos pacios sunkiausios pamokos buvo didziausia vertybe,didziausia Dievo dovana, na, betkartais noris biski ir pailseti,bet ne per ilgai :wink: :P )

Skelbti atsakymą