Ar gyvenamoji vieta didžioji sąlyga vidinei dermei?

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 03 09, 2006, 14:15

jo, man reikia pabūti "atsiskyrėle" kažkiek (gamtoje, vienumoje) , kad susiderinčiau, atgaučiau pusiausvyrą - čia panašiai, kaip organizmo valymas badavimu - paskui taip išsiilgsti paprastos juodos ruginės duonos :P :D bet, ko gero, į miestą mane priviliotų tik noras retsykiais aplankyti senus gerus draugus ir artimuosisus (jei jie ten gyventų), nes netgi gražiausių pastatų bei senamiesčio, nei kultūrinių renginių jau nebepasiilgstu - turiu atsiminimus apie juos ir to pakanka :) tik be bendravimo su žmonėmis, būtų sunkoka :roll:

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Ket 03 09, 2006, 14:45

Dina rašė:Basta, o tu zinai ta fenomena, kai vaikiukas, kuri teveliai auklejo "be alkoholio, tabako, diskoteku ir pan", pamates, kad tai pasaulyje egzistuoja tiesiog puola kuliavirscia visa tai isbandyti?
Dina, aš buvau toks vaikiukas. Iki šiol nesu surūkiusi nė cigaretės, nesu nė karto pasigėrusi, diskotekų triukšmas nebuvo įdomus ar svarbus. Taigi? :wink:

Mano mintys tokios: ne aplinka veikia žmogų, bet jis ją vaikia savimi. O kad galima gerai jaustis tiek mieste, teik už jo ribų, ne vienas čia rašot. Ir kad reikia visko, sutinku. :)

pasislepusi
Pranešimai: 34
Užsiregistravo: Tre 07 21, 2004, 23:40
Miestas: kaunas

Standartinė pasislepusi » Ant 03 14, 2006, 23:20

Rytė rašė: Mano mintys tokios: ne aplinka veikia žmogų, bet jis ją vaikia savimi.
emmm... :roll: nelabai galiu sutikti... nu bet taip gal tik man... as pvz 100% tikiu, kad tokia mane kokia esu suformavo buten aplinka.
ok, nerukau - todel, kad man labaiu patinka ikvepti gryno oro
ok, nemegstu trancu dancu - bet todel, kad suprantu jog tai nezmoniskai kenkia mano klausai (o jau nekalbu apie naturalaus organizmo ritmo isbaidyma), o as ja labai branginu kaip kurejo dovana
nu ir zodziu taip toliau - vien todel, kad galeciau kuo geriau isnaudoti tuos pojucius kuriuos man dovanojo.
bent jau taip buvo kazkada... :( dabar as mieste, ir tenka tenkintis purvinu sniegu gatvese, o ne baltu ir puriu laukuose; viskas cia taip mire... :( netgi medziai tokie paniure biski - kaip suprantu, jie liudi, nes neturi draugo ZMOGAUS (cia toks pojutis... :oops:). o jei dar pastebesim, kad ivyksta avarijos, kurios daugkam atrodo nereiksmingos, ir tie suvazineti nelaimingieji gyvuneliai valiojasi ant kelio kol is ju lieka tik prie asfalto prilipusi skura... ziauru... sorry kad as cia taip baisiai nupiesiau :oops: buna ir graziu akimirku mieste, taciau jos nenugali islikusiu niuriu prisiminimu :(
todel laukiu nekantriai kiekvienos galimybes isvaziuoti is cia :D

ehe
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Ket 01 26, 2006, 23:54
Miestas: Šiauliai
Susisiekti:

Standartinė ehe » Šeš 03 25, 2006, 11:45

kurti teigiamą lauką apie save reikia visur, kur bebūtum, ar mieste ar už miesto. Nepagaukime savęs į proto spastus: mieste blogai, o štai už jo aš iš karto pasikeisiu ir man bus super :) Pabandykim gyventi čia ir dabar (aš ne apie svajojimą) ir kurti čia ir dabar. Sėkmės

aldute
Pranešimai: 49
Užsiregistravo: Pir 02 13, 2006, 12:32

Standartinė aldute » Pir 04 03, 2006, 18:10

Įsiterpsiu ir aš. :D

Gal mes girdime tylą triukšme, nes norime girdėti ją, o ne triukšmą? Bet triukšmas negerai veikia mane ir tik pagyvenusi kaime tai supratau. Kai gyvenu mieste, girdžiu tai, ką noriu girdėti, ir matau tai, ką noriu matyti. Bet tai nepilnavertis vaizdas man, nes dažnai slopinu savo jausmus,todėl vis labiau širdis ir protas mane veda į kaimą. Mieste man maža erdvės.Žinoma, jei mano sieloje nėra ramybės, negaliu išgyventi nei kaime, nei mieste. Tačiau prisilietimas prie medžio, kurį stebiu, kvapni ir spalvota mano gėlyno žolelių arbata... pripildo mane džiaugsmo.

Ar esate bandę sukurti bent mažą lopinėlį savo erdvės žemės lopinėlyje :?: Tartum pavyzdį sau.

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Pen 04 07, 2006, 20:33

Kai gyvenant mieste is savo kiemo matydavau penkiolikto kaimyno vieline tvora, jausdavausi, kaip kalejime. Ypac, kai galejai bet kada pamatyti, ka kiekvienas daro savo kieme. Kazkaip net nejauku darydavosi. Tada stengemes vasarai apauginti moliugais (nes ju dideli lapai) visa tvora, kad nors kiek butu privatumo. Myliu zmones, todel manau, kad kiekvienas turi teise i savo privacia erdve. Dabar, gyvendama kaime, net neisivaizduoju, kad atidarius langa pries save isvysciau kito namo miegamojo langus. Erdve! Ir tai nepakartojama! Puiku, kai ryte pazadina gaidziai ir ivairiabalsiai pauksteliai!

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Ket 04 20, 2006, 14:15

Sveiki :)

Neseniai į elektroninio pašto konferenciją [email protected] (prie jos gali prisijugti visi norintys nusiuntę laišką adresu [email protected]) Laimis parašė mano nuomone įdomų laišką :) Su jo leidimu permetu jį čia :) Gero skaitymo :)

Laimis rašo:
Sveiki,

Veikiu as vis kazka, darau darau darau ir vis susimastau apie sodybas. Vat vyksta bardu karavanas, va mus filmuoja televizijos, idejos sklinda, garsas eina, bendraminciu daugeja, vyksta sventes, laikrastis eina ir t.t. Daug darbu nuveikta... ir visa tai yra geris. Taciau as kaip paziuriu i pasauli, tai tokius darbus dirba daugelis sviesiu zmoniu. Ir bardu koncertai organizuojami, ir seminarai, ir sventes visokiausios, ir laikrasciai su gerais straipsniais leidziami, geris irgi sklinda... ir tai saunu...

Bet bedirbdamas vis susimastau. Kas man svarbiausia yra? Ar naujas laikrascio numeris duos daugiau pasauliui ar visgi ta laika galeciau investuoti i savo sodybos kurima. Ar bardu karavanas ar mano sodyba, ar dar koks projektas, ar sodyba... Liuks yra visi darbai kuriuos mes darom. Kazkam to reikia. Taciau visgi cia yra kabliukas... Zeme nuo katastrofos visgi isgelbejo sodininkai. Augalai ir gyvunai, tai yra gyvos Dievo mintys. Tiesiogines Dievo mintys. Ir bendraujant su augaliukais ir gyvuneliais, musu mintys greiteja ir gyvenimas prasmingeja. Tik gamtoj issilaisvini, islaisvini savo prota.

Man atrodo, kad sicia budami, t.y. mieste, mes tarsi sukames kazkokiame rate. Musu mintys cia yra nelaisvos. Ir be to bendraujam ne tiesiogiai su Dievo kuriniais, o daug kartu perdirbtais jo kuriniais. Ne su augalu, o su kompiuteriu, ne su vabalu, o su valdininkais...

Atkreipkim demesi i tai ka mes darom ir ka mes veikiam. Stai pvz. isejau i miesta nunesti draugei knygos "Dom iz Samana". Tai didelis geris! Bet tam as jau sugaisau skambinimasi telefonu, tarimasi, rengimasi, batu valyma ir t.t. Toliau as sprendziu problema ka veikti kol atvaziuos troleibusas, issprendziu, kad reikia paskaityti knyga..paskaitau.. taciau vis mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot troleibuso, paskui vaziuoju, mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot kur islipsiu, prieina kontrole ir as
sprendziu koki bilieta pirkti kitam menesiui uz 11lt ar pigesni tik darbo dienom.. vykdau apskaiciavimus ir nusiperku.. islipu, toliau sprendziu problema kaip pereiti per gatve. mano mintis nukrypus i sviesofora, galvoju ar to negalima but padaryt tobuliau, pagaunu save nesamones galvojanti, tada pereinu per gatve ir kita mintis veikia, kad neatsitrenkti i kitus zmones, nes ju daug, galiausiai ateinu i sutarta vieta ir laukiu..penkias minutes.. ir kuo uzimta mano mintis? vel prie p
aminklo atsivede mokytoja vaikus ir sako: "vat vytautas didysis buvo geras, nes jis nukovojo zemiu mums iki juodosios juros, paverge daug tautu".. as galvojau kaip cia man neklausyti tokiu nesamoniu, bet mokytoja taip garsiai vaikams pasakoja, kad negaliu negirdet ir mano mintys nukrypsta i tai.. susitinku su drauge, einam i kavine, ten sprendziam problema ka uzsisakyti pavalgyt, kur pakabinti striuke, is kur gauti popiriaus uzsirasymui..ir t.t. sugaistu puse dienos... ir apie ka as masciau?

Aisku, kad nudirbau daug geru darbu. Ir drauge pasirupinau. Taciau apie ka as masciau? Mano mintis buvo uzimta visokiom pseudo problemom. Kodel zmogus turi galvoti apie sviesofora, apie tai kur jam striuke pakabinti, o ne apie gyvenimo prasme ir savo paskirti, vabaliuku paskirti? Nors tos mintys apie sviesofora, apie islipima is troleibuso uzima labai mazai laiko, bet ju yra tiek daug aplinkui mieste, kad jos atima visa laika. Visa diena vaikstau, sprendziu tas pseudo problemas, netikras problemas ir ne nesusimastau apie gyvenimo prasme..

Daug darbu nudirbu. Isplatinti "Dom iz Samana" yra geris. Bet visa diena praleisti galvojant apie situos negyvus daiktus, tai yra negeris... Gamtoje yra viskas atvirksciai. Cia niekada nekyla tokiu minciu kaip sviesoforas, arba kada islipti. Cia galva tarsi tuscia. Eini per miska ir tavo galvoj nera jokiu pasaliniu minciu. Niekas tau laiko neatima, jokia reklama, joks mokytojos aiskinimas apie vytauta didyji... Galva tuscia, laisva ir jei tu susimastai apie gyvenimo prasme, apie tai kam reikalingi uodai, tai niekas tau netrukdo. Gamtoje gali viska apmastyti daug daug
greiciau. Nes cia viskas gyva ir padeda tau.

Tai as ir sakau, kad miestas yra geris, nes cia gyvena daug daug zmoniu. Taciau mieste musu mintis yra ikalinta. Cia mes sprendziam netikras problemas. Tarkim bardu koncertas. Tai yra didziulis geris. Taciau kad jam suorganizuoti organizatoriai turejo spresti ivairias problemas: is kur gauti patalpas, transporta, kur spausdinti bilietus, kur plakatus, kaip viska suorganizuoti... Ir suorganizavo jie viska puikiai. Bet siaip as susimastau ar prie to turetu sustot Dievo sunaus mintis? Kur man pigiau atspausdinti
plakatus? Gal geriau susimastyti kodel vabalas turi sesias kojas? kodel visiems gyvunams pakanka keturiu, o vabalas turi sesias?

Todel kad ir kiek mastau, kad ir kiek dirbu, vis man atrodo, kad reikia visgi uzsiimti pagrindiniu dalyku kuri mes turime - tai sodybomis. Savo sodybomis. Juk knygose issakyta esme yra sodybos. Nesupraskit aisku tiesiogiai. Sodyba kaip tokia ji nieko gero neduoda. Sodybas kuria daug zmoniu, bet nieko is to neiseina. Svarbu yra zmogus sodyboje, jo
santykis su augalais, gyvunais ir kitais zmonem, svarbu susikurti tokia sodyba, kur tavo mintys bus laisvos. Lietuvoj daug kas kuria sodybas. Bet jie atsiveda elektra, issiasfaltuoja takelius, nusikerpa zolyte, pasisteto nama ir viskas gaunasi kaip mieste... ir turi spresti tas pacias problemas, kaip apsaugoti asfalta, kad saltalankiai jo neiskilnotu, kaip samanas nuo jo nuvalyti, kaip apgeneti medi... Zodziu, ne tokias sodybas turetume kurti. Musu sodybos kitokios. Jos islaisvina minti.. Jos turi but kitokios, nei miestas.

Bet kaip to pasiekti? Mes juk priprate prie miesto, mums kanalizacijos reikia, asfalto reikia, pievutes reikia trumpos, kad su batais vaikstant neissitepliotu... nu mes taip iprate. Todel sodybos kurimas turetu bur suprantamas kaip SAVES KEITIMAS. Jei saves nepakeisi, tai tiesiog is hektaro zemes padarysi dar viena miesto kvartala, tiesiog atsinesi miesta i savo sklypa ir viskas. Is esmes niekas nepasikeis, o tik vieta. Todel sodyba nera svarbu. Svarbiausia, kaip mes keiciames eidami i sodybas. Jei mes sugebesim pakeisti savo miestietiskus iprocius, tai sukursim tokia sodyba, kurioje musu mintys bus laisvos. Svarbu paciam pasikeisti. As kai sakau, kad svarbiausia yra sodybos, tai turiu omeny, kad sodyboje bus laisvos mintys ir mes galesim daug lengviau pakeisti save. Ten mes nespresim problemu kaip pereiti per gatve ar kt.

Viskas svarbu.. galbut netgi negrazu ir negalima taip sakyti, kad sodybos yra svarbiau ir geriau. Galbut reikia sakyti - "as renkuosi sodybos kelia, man sis kelias labiau tinka ir patinka". Svarbu apsikuopti mieste, mieste irgi galima save keisti, tik svarbu neisisukti i ta kasdienybes rata, kai pradedi spresti netikras problemas. Mieste irgi turi galvot ne apie tai, kaip tau troleibuse prasibrauti iki komposterio ir pazymet bilieteli, mieste turi galvot apie save, kokios tavo gerosios savybes, kaip padet zmogui
einanciam salia, gal jam koki gera zodi pasakyt, mastyt kaip sita ar kita sprendima as pritaikyciau savo sodyboje, mastyt ar tikrai sita mano savybe tiks ir sodyboje, gal ja reikia pakeisti savyje...

Viskas yra svarbu, bet vistiek kvieciu i sodybas...
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Ramybe
Pranešimai: 35
Užsiregistravo: Ant 04 18, 2006, 18:55

Standartinė Ramybe » Pen 05 19, 2006, 20:35

Aš manau, kad jei žmogus susivokia kas jam gyvenime artimiausia, mieliausia dūšiai, tuomet viskas svarbu, kaip ir veikla ar gyvenamoji vieta. Nes tik būdamas sau artimoje, jaukioje erdvėje, darydamas tai, kas netrikdo jo harmonijos, žmogus jausis laisvas ir laimingas. Paprastai tariant, mėgiama veikla ir miela aplinka yra labai dideli įtakos veiksniai. Manau, kad todėl tai tikrai yra svarbu, jei tik pats žinai ko nori. (+)
Gyvenimas įkvepia Gyvenimui.

Skelbti atsakymą