Anastasijos malda ir Dievo atsakymas

Laimis Zmuida · Post by **Laimis Zmuida** » Fri 05 02, 2003, 21:05

Anastasijos malda:

O, mano Tėve, esantis visur!
Už savo gyvastį, už šviesą jos aš Tau dėkoju,
Už valią duotą mums su meile.
Te viskas bus į gerą.
Dėkoju Tau už maistą kasdieninį!
Ir už kantrybę Tavo,
Už tai, kad mums kaltes atleidi,
Tavojoj Žemėj padarytas.
O, mano Tėve, esantis visur!
Esu dukra Tau Tavo kūrinijoj.
Neleisiu sau aš nusižengt ir pasiduot pagundoms,
Aš noriu tapt verta to visko, ką esi sukūręs.

O, mano Tėve, esantis visur!
Esu dukra Tau, noriu, kad šlovė Tavoji per mane dar padidėtų,
Kad amžių amžiai būsimieji būtų tokie, kokius esi Tu išsvajojęs,
Taip teesie! Aš trokštu to! Esu dukra tavoji,
O, mano Tėve, esantis visur!

Dievo atsakymas:

Sūnau mano! Mano sūnau brangiausias!
Kaip seniai aš laukiu. Vis laukiu.
Akimirka kaip metai. Minutė kaip amžiai.
Aš laukiu.
Atidaviau tau viską. Visa ši Žemė - tavo.
Turi tu laisvą valią. Ir pats pasirenki, kur eiti.
Sūnau mano! Mano sūnau brangiausias,
Tik būk laimingas.

Tu nematai manęs.
Tu negirdi manęs.
Tavoj galvoj tiek liūdesio ir abejonių!
Tu tolsti. Kurgi?
Veržies kažkur. O kur?
Kažkam lenkiesi lig žemės.
Tiesiu aš į tave rankas.
Sūnau mano! Mano sūnau brangiausias!
Laimingas būk.

Ir vėl tu tolsti. Nueini keliu, kurs niekur nenuves.
To kelio pabaigoj susprogsta Žemė.
Turi tu lasvę neribotą, ir pasaulis... žūsta.
Ir tu su juo žūsti.

Turi tu laisvę neribotą, bet aš ištversiu.
Sulig gėle paskutine ir vėlei atgimimas prasidės.
Padėsiu aš atgimt ir tau, ir spindulingajam pasauliui.
Tik būk laimingas.

Šventųjų veiduose rūstumas, liūdesys.
Esi bauginamas, kad laukia tavęs ir pragaras,
Ir Paskutinis Teismas.
Tau sakoma, kad Dievas - tai teisėjas.
O aš tiktai prašau:
Tegu ateina metas, kai vėl mes būsime drauge.

Žinau - sugrįši.
Žinau - ateisi.
Vėl pulsi man į glėbį.
Aš tau patėvis neesu.
Aš joks patėvis! Aš tau artimiausias.
Aš tavo dangiškasis Tėvas,
O tu - sūnus man tikras.
Sūnau! Didžiausia laimė - būt drauge!

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Fri 05 02, 2003, 21:13

nu va ir knygos tuoj skaityt nereiks, uzteks tik foruma atsiversti

Laimis Zmuida · Post by **Laimis Zmuida** » Fri 05 02, 2003, 21:22

Bla bla bla..palauk, tuoj klausima iskelsiu, kad tema vystutusi ir nebebus tuscias perkelimas is knygos. Einu galvos sukti...

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Fri 05 02, 2003, 22:40

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Mon 05 05, 2003, 8:35

O ko cia galva sukti

, tiesiog nesinoretu, kad kas nors verstu melstis, tai tarsi pabriezia, kad tu negali siaip kalbeti su Dievu, lyg reikia kazkokios maldos...

Manau, labai lengvai gali suprasti ko nori is taves tevelis-Dievas, kai susimastai ko nori is vaikelio savo...
Ner man didziausio dziaugsmo, kai mano vaikas linksmas ir sypsosi mamytei, visam Geram Pasauliui!!!

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Mon 05 05, 2003, 10:06

O dabar pasukau galva

ir siulau toki klausima iskelti:

Kas mums teikia dziaugsma? Nuo ko laimingi esam?

glesum · Post by **glesum** » Mon 05 05, 2003, 10:48

Vakar Drybsojau lovoje ir sukau galvele vienu sudetingu klausimu... nusprendziau istraukti pirma pasitaikiusia knyga, atsiversti pirma pasitaikiusi puslapi ir perskaityti... atsiverciau kaip tik sia malda

ir paaiskejo..

Manau tai turetu buti pirmi du eilerasciai Laimio organizuojamoje kurybos knygoje... ka manote

Post by **Rytė** » Tue 05 06, 2003, 10:32

Laimingas žmogus, galintis su džiaugsmu pakartot Anastasijos maldą. Aš negaliu. Nes nesu tokia. Jaučiu, kad dar skaudinu ne tik dangiškąji, bet ir žemiškus tėvus kartais. Todėl kol kas šv.Pranciškaus, 'Tėve mūsų' yra mano maldos. Dar - daugybė mano pačios sukurtų, iš širdies plaukiančių žodžių. Ar tik pokalbis be žodžių...
O ko Dievas iš manęs laukia, tikisi, aš tikrai ne visada žinau. Nes būt laiminga, labai jau abstrakti savoka. Nesu kol kas laiminga,nesu...

Nors tikrai stengiuosi. Tik dar nemoku iki galo...
Bet malda mane stiprina, kelia, skaidrina...