
Tai va, as ji isimylejau ir jauciau is jo puses atsaka, bet paskui pradejo mane skaudint - mat bijojo prisiristi, bo jo vienas draugas, vedes tipo apleido savo kaip jogo praktika ir isvis tapo visai kitas zmogus (cia taip jam atrode)... Galiausiai jis taip ziauriai is mano jausmu ir manes issityciojo, kad atsalau nuo jo per viena diena - dabar jis tai tikrai tapo kitu zmogumi - kas ji sutinka, sake, kad kazkoks prigeses, kazkaip keistai elgiasi ir vis juokauja bjauriai - vis apie ana gala (nors savo "dvasines priedermes" tebevykdo...) Taigi negalima atmesti ir savo prigimties, nes ji pradeda ziauriai mums kersyti... Kazkur girdejau, kad kuo labiau zmogus pakyla dvasiskai, tuo labiau jam reikia isizeminti (tai vyksta butent per seksa), kad butu pusiausvyra...