galvojau atsakyti į žemiau esančią danieliaus temą, tačiau nusprendžiau sukurti naują, kad bendromis jėgomis spręstume neraminantį klausimą. O dabar trumpa įžanga

Žmonija jau daug kartų savo istorijoje nuėjo technokratiniu keliu. Knygoje "Anasta" buvo minėta, kad žmogus kuria tolesnį savo gyvenimą pasinaudodamas ankstesne patirtimi. Mūsų dažniausia ankstesnė patirtis - grįžimas prie technokratinio kelio, per tūkstantmečius vėl ir vėl nuėjimas šiuo keliu. Ką ir kaip padaryi, kad būtų galima sugrįžti prie teisingo kelio? Jau nebekalbant apie giminės sodybų įkūrimą.
Kai atsiranda technologinis išradimas, žmogus biologinį užmiršta. (Ankstesnių kartų žmonės turėjo geresnes atmintis, "kalkuliatorius galvose", telepatiją)
Atrodo paprasta - žmogus turi prisiminti patirtį savo protėvių, žinias, sugebėjimus ir taip apeit dirbtinai sukurtą užburtą ratą. Apsisprendimo eiti biologiniu keliu rodos neužtenka, šiuolaikinei mūsų kartai dėl vaikų ateities užkraunama milžiniška atsakomybė. Taigi kaip prisiminti natūralią biologinę žmogaus būtį? (Mes juk, anot Anastasijos, jau šioje kartoje galime tapti ir "biologiniais kalkuliatoriais" ir telepatais:)