Kaip mes suprantame Anastasijos idėjas?

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Gluosnė
Pranešimai: 513
Užsiregistravo: Ket 04 24, 2003, 13:26
Miestas: Kaunas/
Susisiekti:

Standartinė Gluosnė » Pir 07 07, 2003, 17:39

Andrius rašė:Trumpas pastebėjimas.
Sakyti, kad man artimos Anastasijos idėjos, bet aš negalvoju keltis iš miesto ir kurti Meilės erdvę yra analogiška, jeigu žmogus pasakytų:- "Aš esu krikščionis, nes man artimos Kristaus idėjos, bet aš nesiruošiu aklai jų sekti. Pvz. man nepriimtina idėja “Mylėk savo artimą..”, nes man ji trukdo daryti darbus, kurių aš tiek daug turiu…"

Dėja, dauguma iš mūsų, tame skaičiuje ir aš, daugiau ar mažiau tokie krikčionys ir esame. Iš to ir visos mūsų visuomenės nelaimės.

Manau, kad esminės Anastasijos įdėjos, Meilės erdvės kūrimas, grįžus, prisilietus, susiliejus su Dieviškąja Mintimi-Gamta, įgyvendinimas leistų mums tapti ir tikrais krikščionimis t.y. pamatytį Dievą kiekviename iš mūsų ir iš tikro pamilti artimą, kaip ir patį save.
Andriau, Anastasija nera religija. Bet kokios idejos aklas sekimas - fanatizmas.
Man Anstasija tik Viena Is Labai Protingu Zmoniu. Bet jos nenoriu iskelt labai aukstai.. Matau joje drauge, bendraminte, zymiai toliau pazengusia.. Bet visada paliksiu ta prielaida, kad ji gali klysti.
Kaip ir nelaikysiu saves krikscione.. As zmogus.. Niekam nepriklausau..

O Anastasija ir neliepe visiems mums palikti miesta.. Kas tvarkys tai, ka pridergem?? manau pabegt lengviausia..
O as noriu mokyklos miesto vaikams, geros ir tikros mokyklos. Jos, budame Sukiniuose ar dar kur kitur, neikursiu.
Man patinka destyti universitete, kodel tureciau palikt megiama darba?
O hektara, jei bus imanoma, turesiu ir jame Meiles erdve kursiu, bet netoli nuo miesto.
Miestas - irgi erdve, irgi ant zemes pasatytas.. Ir tai zemelei meiles norisi..
Anastasijos idejos.. Ji mums dave peno, dave raktu, dave ikvepimo.. Bet kur musu paciu protas? Idejos idejomis.. svarbiausia tikslas - paversti zeme Rojumi.. meiles pripildytu.. Auginti vaikus meileje. Manau TAI ir yra mus siejanti grandis ir pagrindine mintis. Jei to sieksime savas idejas kurdami, argi tai negerai?

V
Pranešimai: 220
Užsiregistravo: Tre 01 08, 2003, 19:57
Miestas: Kaunas

Standartinė V » Pir 07 07, 2003, 19:50

100% pritariu Gluosnei! pirma skaiciau cia visa ta diskusija, galvojau, kaip cia ka parasyti, bet galvojau, ai, nesikisiu.. o dabar perskaiciau tai, ka ir pati norejau pasakyti.

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Standartinė Laimis » Pir 07 07, 2003, 23:59

Gluosnė rašė:svarbiausia tikslas - paversti zeme Rojumi.. meiles pripildytu.. Auginti vaikus meileje. Manau TAI ir yra mus siejanti grandis ir pagrindine mintis.
va šitam tikslui tai ir aš pritarčiau. tokiu atveju visi mes, ir gyvensiantys mieste ir iš jo pabėgsiantys, atsistojame į lygias žmogiškas pozicijas. Kiekvienas geras, kuris kuria Rojų Žemėje. Mūsiškis. ;)

Vadovaujantis tokia mintimi kaip Anastasijos pagrindine išeina, kad ir mūsų visa veikla, t.y. medelių sodinimas, laikraštis, knygos leidimas, Kurdiumovo vertimas - viskas įsipaišo į Anastasijos minties kontekstą. Juk viskuom šituom kuriame Žemėje Rojų. Buriame bendraminčius, daromės vis stipresni, vienas kitam padedam..et kaip ramu ir gera..

Kas dar kaip supranta Anastasijos idėjas?

Andrius
Pranešimai: 75
Užsiregistravo: Pen 02 21, 2003, 10:08

Standartinė Andrius » Tre 07 09, 2003, 11:49

Gluosne,
Kiekvienam -savas kelias. Kaip sakė Getė: “Žmogus per klystkelius surandą tikrą kelią” arba nesuranda-čia nuo savęs pridėjau- ir taip turbūt būna dažniausiai. Niekas tau negali uždrausti eiti keliu, kuriuo tu pasirinkai eiti. Kurk Meilės erdvę sau ir savo dukrytei tarp keturių mūro sienų, jeigu tu jautiesi tarp jų geriau ir laimingesnė, negu Dievo sukurtoje aplinkoje. Tik tiek, kad dukrytė nėra tavo nuosavybė- tiktai tavo atsakomybėj.

Tu teisi, Anastasija niekados niekam neliepė palikti miestą. Net atvirkščiai, pabrėžia, kad reikia neskubėti. Žmogus turi suvokti idėjų visumą ir gerai pasiruošti persikėlimui į kaimą. Taigi, jeigu žmogus neturi tokio tikslo, nesupranta, kodėl reikėtų palikti miestą, jam iš tiesu nėra ką veikti kaime. Viskam ateina laikas, viskas ateina savo laiku. Anksčiau ar vėliau ateis ir Anastasijos idėjų suvokimas. Kaip pasakė talentingoji poetė Loreta:

Supratimas ateina dažnai pavėluotai,
Kai sudužta svajones, jausmai,
Kai pramerkęs akis netikėtai
Griūvant trapų pasaulį matai…

Aš jokiu būdu nesu nei visažinis, nei koks teisuolis. Aš daug klydęs ir vis dar klystantis, vis dar ieškantis kelio žmogus, nors jau kai ką ir suradęs. O kad prasikiša noras kitus mokyti, tai, turbūt, iš įpratimo, nes, kaip ir Gluosnei, kažkada patiko dėstyti universitete. Paskui pradėjau suvokti, o ypač kai persikėliau gyventi į savo sodybą, savo darbo beprasmiškumą. Aš gaištu laiką studijuodamas mokslinę-techninę literatūrą, ruošdamasis paskaitoms ir dar kankinu ir verčiu gaišti laiką savo studentus, užuot užsiėmęs nepalyginamai prasmingesniais dalykais: pasodinęs medelių, pabendravęs su šeimą, pasvajojęs ant upės kranto, pasivaikščiojęs po miškelį ir pakalbėjęs su medeliais, ir t.t. Nuo pavasario aš jau nebe dėstytojas ir to nepasigendu.
Kartais pasvajoju, kad būtų nuostabu, jeigu knygos apie Anastasiją būtų patekusios į rankas žymiai anksčiau, bet iškyla ir abejonė:-ar aš jas būčiau tada priėmęs?..

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Tre 07 09, 2003, 12:22

Nu nu nu..baikit jūs prie Gluosnės kabinėtis. Juk ji keliasi į gyvenvietę. Keliasi. Keliasi! Tarp jokių keturių sienų ji negyvens. Ji turi labai gražias svajones ir nuo miesto ji keliasi dar toliau negu Tu, Andriau persikėlei. :) (Turbūt. Dar tiksliai nežinau)...bet žiūrėkit, kad Gluosniukas jūsų visų kaimiečių neaplenktų. Matėt kokios eilės pas ją!

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Tre 07 09, 2003, 12:28

Beje, gal baigiam apie miestą ir nemiestą ir apjungiam savo mintis visi kartu. Sukuriam pagaliau ką nors žmoniška. hmmm...pvz: sukuriam tarpusavio supratimo ir palaikymo ryšius. Jau geriau palaikom vienas kitą, negu aiškinam kitam kaip gyventi...o, gera mintis išėjo: sukuriam tarpusavio supratimo ir palaikymo ryšius...ot užsiėmimas..o kaip to pasiekti?

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Tre 07 09, 2003, 13:21

Kaip aš suprantu Anastasijos idėjas?
Hm galbūt panašiai kaip Irena-irocka.
Tik kolkas nesinori man nieko rašyti
Paveikslėlis
Paskutinį kartą redagavo Mindaugas Ket 07 10, 2003, 11:58, redaguota 1 kartą(us).

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Tre 07 09, 2003, 13:25

O, tai pasirodo mes su Mindaugu bendraminčiai, nes aš taip pat suprantu Anastasijos idėjas kaip Irena-Irochka. Kas dar su mumis bendramintis?

Andrius
Pranešimai: 75
Užsiregistravo: Pen 02 21, 2003, 10:08

Standartinė Andrius » Tre 07 09, 2003, 16:55

Iš tikro, kodėl gi mums reikėtų aiškintis kas kaip ką nors supranta ir dar įrodinėti savo tiesas? Kiekvienas esame kitoks ir kiekvienas viską suprantame kiek kitaip. Tai puiku! Tuo mes ir įdomūs vieni kitiems ir nenuobodūs, kad skiriamės, kad galime praturtinti vienas kitą savo unikaliu suvokimu.

Nei mano mama, nei sesuo, nei žmonos tėvai nelaiko “Anastasijos” rimta knyga. Bet dėl to nei kiek nepasikeitė mano požiūris į juos. Aš juos gerbiu ir myliu. Tas pats ir su draugais ir pažįstamais. Vertinant žmonės, reikšmingi visai kiti kriterijai.

Forume mes visiškai be reikalo laužome ietis, skaudinamės ir skaudinam kitus, norėdami įrodyti savo tiesas, kurios dar neaišku ar yra tiesos. Visai kaip šeimoje, kur irgi dažnai visiškai be reikalo konfliktuoja artimi, vienas kitą mylintys, žmonės, užuot pasidžiaugę savo artumu. Aš tikrai myliu ir gerbiu visus forumiečius, įskaitant ir tuos, kuriems kartais oponuoju. Ir Laimis ir Gluosnė ir Viltė ir visi kiti –nuostabiausi žmonės, iš kurių galiu daug ko išmokti...

Ojo-joi! :oops: Atrodo galų gale priėjau liepto galą… :shock: Būsiu priverstas liautis rašinėjęs savo opusus. :cry:

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Pen 07 11, 2003, 19:21

Kas man teisinga ir svarbu,
Nebūtinai patikt tau gali.
Nors einam per gyvenimą sykiu,
Kiekvienas turim savo kelią...

Geras klausimas, kaip suprantam Anastasijos idėjas. Tačiau yra ne tik jų supratimas. Štai prieš kelias dienas man mama pasakė: 'Tu ir sodyba - nesivaizduoju tokio derinio.' :roll: Ir iš tiesų,jei ne Anastasijos mintys, svajonės, niekada nebūčiau net susimasčius apie savo žemę, savo Meilės erdvę. Norėjau tik savo buto mieste, nes man taip atrodė patogiau. Bet... Knygos mano mintis iš tiesų stipriai pakeitė. O kai dar pasižiūriu,kiek visko vaikam mokyklose kišama į galvas, kokie beprasmiški moksliniai darbai daromi (pati mečiau tą mokslą dėl mokslo,nes nemačiau praktinės tyrimų pusės...) Savo vaikam negaliu net augalų,paukščių pavadinimų pasakyt, tai ko mano mokslai verti? Daug klausimų kirba galvoj. Tikiu,kad laisvas buvimas savo erdvėje į daugelį padės atsakyt. Ir ta erdvė, ta viską apimanti meilė, draugystė su augalais, gamta tikrai bus. Bet... Taip, tas 'bet' yra. Aš nesu viena. Mes jau dabar keturi. Vaikai jau dabar bijo gamtos (visokių ten skruzdėlyčių, zyzaliukų, usnių, dilgėlyčių...) Vyras kol kas labai sunkiai dirba,kad turėtume tai,ką turim (jam sunku svajot apie tai,kad galima nerūpestingai džiaugtis savo žemėje). Vaikai eina(eis) į mokyklą...
Gerai Rolandas pasakė:'jei negali vaikų vežiot į mokyklą (čia jam pasakojau,kodėl šalia miesto noriu savo hektaro), tai mokyklą gyvenvietėn atvesk'. :lol:

Bet sprendimų jau viena negaliu priiminėt, nes esam visi kartu. Taigi, mano Anastasijos idėjų supratimas kažkiek koreguojasi. Ar tai blogai? Nemanau. Nes svarbu ir kompromisą rast: gyvensim juk visi kartu.

O laikraštis,knygos vertimas, kūrybos knyga:tai tikrai tik antraeiliai dalykai. Jie galės būt ir savo hektaruose gyvenant. Beje, tada ir eilėraščiai kitokie gims, ir laikraštis gyvesnis bus, ir savo knygas apie augalus leisim...

Na ir prirašiau... :P Pabuvau mamos mažytėj meilės erdvėj -sode ir kad rašosi viskas,kad svajojasi...

pradzia
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: Tre 01 22, 2003, 19:50

mano mintys

Standartinė pradzia » Ant 07 15, 2003, 11:51

sveiki
jei jau pradėjome kalbėti apie tai, kaip kas supranta Anastazijos idėjas, parašysiu ir aš.
Visu pirma ji man priminė jau anksčiau suvoktą tiesą, kad ŽMOGUS YRA TOBULAS, tik šiais laikais daugelis to nesuvokia ir "neatsiima" :).
Antra- jis yra visiškai laisvas. savo baimes, savo priklausomybę savo pavojus sugalvoja tik jis pats. Žmogaus priklausomybė pasireiškia gal tik tame, kad jis turi kažka vartoti maistui, turi kažka veikti ir pan., tačiau veiklos bei minties kryptys yra pasirenkamos paties žmogaus. man labai patiko berods P. Brego žodžiai "iš tikrųjų gydytojas nieko negydo, jis tik pataria ir padeda pačiam organizmui išgyti". Taip is žmogus. Esmė net ne pačiose idėjose, bet tame kaip jas priimė konkretus žmogus. Mes galime pilanvertiškai spręsti apie kitą, jei negyvenome jo gyvenimo, nepatyrėme jo patyrimų.. Kažkas mieste gali nuveikti žmonijos labui daug daugiau negu kitas gyvendamas gamtoje. Juk kiek nelaimingu, net degradavusių kaimiečių, visą gyvenimą neišlindusių iš gamtos, savo protėvių žemių? Reiškia esmė net ne pačioje gamtoje, o atėjusiame į gamtą žmoguje. Kad ir kokia gamta galinga, už žmogų ji silpnesnė; arba tiek gerbia jį, kad be leidimo, be žmogaus valios nedrįsų isiterpti į jo gyvenimą, kad ir koks tas gyvenimas bebūtų. gamta nesvarsto ŽMOGAUS pasrinkimo teisingumo, ji tik laukia, kada žmogus pakvies ją į pagalbininkes. Ir jeigu tas Žmogus gamtos nepriima, pati "įlįsti" ji nesugebės... TAIGI.
Grįžtame prie savęs.
Kas pirmas mes akmenį? :) :) kas gali pasakyti, kad jis prisiima visa atsakomybę uz padarinius, jei paleis žmogų su šeima ant plyno lauko, atmatuoto 1 hektaro be pasiruošimo, nusiteikimo, pasiryžimo ir kitų būtinų dalykų? ką tas metantis akmenį ras ant plyno lauko po, tarkim, 4 mėnesių? Žmones, suvokusius savo tobulumą su greitom, tyrom, kuriančiom mintim- ar ras juos piktus, alkanus, nusivylusius gamta, svajojančius apie patogų miestą iš kurio paskubomis buvo išvežti?
Taigi mano supratimu yra labai svarbu suvokti save. SAVO apilnką, norus, tikslus ir būdus jų pasiekti. Manau, vienas iš svariausių tobulumo požymiu yra suvokimas, jog kitas IRGI YRA TOBULAS. jei esame giliai įtikėję savo idėjų teisingumu ir norime, kad kuo daugiau žmoniu patikėtų jomis taip pat, žavėti turime labiausiai savo gyvenimo būdu, savo apilnka, kad žmonės, pamatę, susitikę mus pasakytų- as irgi taip noriu. žmonės nori būti laimingi. ir kaip džiugu, kad laimė yra kiekvienam vis kita, vis tik jo paties. tai daro mūsų pasaulį spalvingu, įvairiapusiu. Jei visi išlėks į gamtą tuoj pat, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Gyvename pereinamajame laikotarpyje, jie dažniausiai ne langvi. ir jei kuriame tvirtą, amžiną ateitį, mažiausiai turėtume daryti kažka paskubom ar tik dėl to. kad "visi taip daro". aš tikiu, kad šviesa turi eiti iš paties žmogaus, o ne atspindėti kitų šviesą, o kiek kiekvienam reikia laiko, kad "isižiebti" :) yra kiekvieno reikalas :)

ei, kas čia dabar? mano mintys apie Anastaziją virto pamokslu? :) :) :) dėl to atsiprašau. Tikiuosi, kad nepamanysite, kad peršu savo pasaulio sampratą jums... Galbūt kažam norisi, kad visi kuo greičiau persikeltų į savo giminės sodybas, o savas supratimas apie Anastazijos idėjas dėl žemės atrodo tokios nenuginčyjamas, kad jo nepriimantis atrodo vos ne atsilikęs... Jau pasakojau istoriją, kurią man papasakojo Daiva, kaip viena jos draugė į tai, kad Daiva nenori savo sodyboje laikyti karvės atšovė "tau Anastazija dar skaityti ir skaityti" :) as juokiausi, bet būtent taip minėtoji draugė suprato Anastazjos idėjas, ir jai jos atrodo tikros, o mano ar Daivos supratimas klaidingas :) taigi kas čia gaunasi? Manau tereikia priimti kito laisvę viska suprasti savaip. jei kito žmogaus minčių modeliai sutaps su jūsiškiais, kartu galesite nuveikti daug. jei nesutaps- kitas žmogus ras kitus bendraminčius :) ir jie kartu nuveiks daug :) :) :)

Manau tiek daug apie tą patį prirašiau todėl, kad man dar sunku suvokti žmonių pasirinkimą be perstojo įtikinėti kitus, kad "mano supratimas teisingesnis nei tavo" :) tuo pačiu atsistoju su jais į vieną eilę :( :) :) :)
sėkmės! kaip ten bebūtų linkiu mums visiems viso ko geriausio*

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Sek 08 31, 2003, 16:28

Aš kiek dairausi, tai vis atrandu, kad Anastasijos idėjos nėra naujiena. Ji ir pati sakė, o ir taip matosi, jog ji daugelį dalykų tik atrinko ir sudėjo į vieną vietą. Daugybė minčių jau egzistavo mūsų visuomenėje, tik neturėjo tokios stiprios jėgos.

Dabar kiek žiūriu, tai atrandu visur patvirtinimą toms idėjoms. Žiūrėk jau mokslininkai seniai atrado, jog žmonės gyveno po 300 metų arba kad jau mokslui seniai žinoma tas ir tas...

Štai šiandien Tarybinės Moters 1976 metų numeryje radau tokią frazę: "Kas bendrauja su gėlėmis, nedraugauja su vaistine." Žmonės pasirodo seniai jau žinojo tiesą, jog augalai, vien jau bendraujant su jais ir juos liečiant, gydo.

Ir tokių patvirtinimų milijonus randu.

Įdomu būti išskirti grynai Anastasijos sugalvotas idėjas. Tai yra tas, kurias ji pati sugalvojo, kurios yra kažkas naujo, o ne tai, ką ji atrinko iš jau seniai plevenusių mūsų visuomenėje idėjų.

Ką manot? :)

Leonardas
Pranešimai: 237
Užsiregistravo: Šeš 10 05, 2002, 20:42
Miestas: Kaunas - Sukiniai

giminės sodyba

Standartinė Leonardas » Pir 09 01, 2003, 18:42

Kam ieškoti to kas ir taip akivaizdu?

Tai "Giminės Sodyba", tai tavo žemės lopinėlis, tavo Meilės Erdvė kuri bus tavo amžinai... tau ir tavo vaikams.

o visa kita ką radai neprieštauja...
Gyventi pagal sąžinę

Svaja
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Tre 08 06, 2003, 10:23
Miestas: Pietu Lietuva

Standartinė Svaja » Tre 09 03, 2003, 10:50

Noreciau papriestarauti issakytai nuomonei ,kad zmogus yra tobulas.Manau,kad tobulu zmoniu zemeje nera,jie tiesiog nereikalingi zemei.Esame cia tam ,kad suvoktume savo paskirti ,esme sioje zemeje ir be paliovos tobuletume.O tam reikalingos ivairios zmoniu nuomones,kad geroiau padetu susivokti,padetu iseiti i tikraji savo gyvenimo kelia.....

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Tre 09 03, 2003, 10:58

Svaja rašė:Noreciau papriestarauti issakytai nuomonei ,kad zmogus yra tobulas.Manau,kad tobulu zmoniu zemeje nera,jie tiesiog nereikalingi zemei.

SVAJA, Kažin kas tuos Žmones tokius netobulus sugalvojo-sukūrė?
Ir jeigu kažkas yra netobulas juk žodis tos yra. Tai kas tada tobulas?
Ir jeigu yra kūrėjas kuris sukūrė žmogų. Juk Tėvas.
Ar savo vaikus kurti yra noras netobulais?
Tik dėja šiuo metu savyje tobulumo nejaučiu.

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Tre 09 03, 2003, 12:40

Mindaugeli, tobulasis tu musu :)

Svajute: zmogus buvo sukurtas tobulas. be menkiausiu problemu
isivaizduok tobula automobili. isivaizduoji? gerai
o dabar pradekim isimineti to automobilio detales:
isimkim tepalo lygio matukli, isimkim spidometra, isimkim kuro filtra, dar ka nors isimkim.
netobulas automobilis gaunasi. reiketu detales susirinkti atgal ar ne?

taigi ir mes esam tobuli nuo pradziu ir bandom susirinkti ismontuotas detales atgal.

stai tiek ziniu is kipsiuko karciamos
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Svaja
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Tre 08 06, 2003, 10:23
Miestas: Pietu Lietuva

Standartinė Svaja » Tre 09 03, 2003, 13:53

Malonu,skaityti kitas nuomones.Gal as nevisiskai teisingai isreiskiau savo mintis...
Kai paskaiciau jusu nuomones,supratau,kad as taip pat sutinku su tuo kad mes gimstame tobuli,tik ilgainiui issideriname.O kai vel pasiekiame tobulybe(jeigu ja pasiekiame)paliekame zeme.Kai numirsta zmogus ,kuris yra labai mylimas,geras ,svelnus..pasakoma,kad jis buvo kaip angelas...gal todel jis ir iseina is musu tarpo.Gal...tiesiog mastau...
Labai aciu uz jusu nuomones.

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Standartinė kamala » Ket 09 04, 2003, 8:26

As tai manau, kad mes tobulais buname visada
Tik del to , kad to nesuvokiame pradedame kovoti patys su savimi
ieskodami kaskokios tobulybes
Kas tas tobulas etalonas ir ar visi turime buti vienodi, nes etalonas tai reiskia suvienodejima
As tobulybe suprantu kaip realybe, tai yra tai kas vyksta realiai, o ne isgalvotame pasaulyje
Jei tai realiai vyksta , tai ir tobula
Ne plaukas nenukrenta be Dievo valios- citata is Biblijos
Dievo valia negali buti netobula
Problemas mes susikuriame patys, suvokdami pasauli netreniruotu protu
Pakeiskim prota arba ji isjunkim ir pamatysim , kad pasaulis kuris yra cia ir dabar visada tobulas

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ket 09 04, 2003, 8:36

kamala... ka tu vadini tobulybe... gal individualuma?
:wink: viskas paklusta tobulai sistemai- dieviskumui, bet nera tobula. pvz, as sergu. t.y. paklustu dievo valiai, kad jei kazka darysiu netinkamai- susirgsiu... bet as nesu tobula, nes elgiuosi netinkamai ir sergu...
ach ta filosofija :wink:

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Ket 09 04, 2003, 8:50

kamala, pirmas tavo netobulumo pavyzdys

miske tave uzpuola uodu spiecius
tobula kamala pagalvoja "mieli uodeliai, gal si karta paieskokite kur kitur pasimaitinti, as dabar uzsiemusi, projektuoju gimines sodyba" ir uodai mikliai skrenda salin

o ka daro reali dabartine kamala? tikriausiai desperatiskai mosuoja rankomis bandydamba nuginti tobulus tobulai dievo pasiustus uodus kurie savo kraujo troskimo vedami vykdo tobula dievo valia kurios galutinis tikslas yra kad kamala butu laiminga

PS. man tai tikrai sunku susieti savo laime su uodu ikandimais, bet as va bandau, o tu???
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Skelbti atsakymą