Miegas po žvaigždėtu dangum

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Miegas po žvaigždėtu dangum

Standartinė Laimis » Pen 07 04, 2003, 0:19

Miegojot kas nors? Ir kaip savijauta? Pasidalinkite.

Aš tai bandžiau ne kartą, bet rezultato nepasiekiau. :) O gal ir pasiekiau, bet spręskite patys - vos tik atsigulu po žvaigždėtu dangum iš karto užmiegu nespėjęs pasvajoti ir pakalbėti su žvaigždėmis.

Gal kam sekasi geriau?

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Standartinė kamala » Pen 07 04, 2003, 8:49

Man tai labai patiko
Nors ispudingiausia buvo pirma karta
As irgi uzmigau kopose, bet nakti atsibudau ir zvaigzdes buvo
arti arti visai prie veido
Pojuciai persipyne ir iki siol nezinau ar sapnavau ar is tikruju buvau atsibudes
Bet jausmas isliko

Irute
Pranešimai: 238
Užsiregistravo: Tre 03 26, 2003, 2:58
Miestas: Kaunas

Standartinė Irute » Pen 07 04, 2003, 16:48

Man tai labai gilų įspūdį paliko nakvynė po atviru dangumi plyname lauke, kuriame augo tik vienas medis. Mes su draugais tada plaukėme baidarėmis Merkiu ir kažkaip labai staigiai sutemo, turėjome nakvoti bile kur, nesirinkdami vietos. Sugulėme netoli to vienintelio medžio, nepasistatėme net palapinės, pažvelgiau į dangų- net galva apsisuko: pilnas dangus žvaigždžių ir nieko daugiau mano akys neužmato, vien tik žvaigždžių begalybę, rodės net laikas sustojo.....

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pen 07 04, 2003, 20:24

Editai Pundziūtei septyniolika metu, gyvena ji Mažeikiuose. Žemės dienai paminėti rajone buvo organizuotas rašinių konkursas "Žalios mintys". Šiame konkurse Editos rašinys užėmė prizinę vietą.
Žalios Mintys

Iš pradžių buvo žodis ir beribė mintis. Bet pats pasaulis, nežiūrint kokia forma: kiaušinio, riešuto, begalinių vandenų..., egzistuoja nuo tada, kai dar minties nebuvo. Tačiau žmogui įvardijus save ir pasaulį, viskas įgavo prasmę: saulė, lietus, vėjas...

Ar sugebėtų žmogus gyventi be gamtos? Manau, kad ne, nes mes - gamtos dalis, kaip ir ji mūsų. Su ja mus sieja ne tik žemė, kuria mes vaikštome, ne tik maistas, kurį mes valgome, ne tik gelmių vanduo, kurį mes geriame, bet ir jausmai, kurie viską sujungia į vieną visumą.
Tai buvo saulėtos dienos ir žvaigždėtos vasaros naktys, praleistos miške. Kiekvieną akimirką patirdavau, atrasdavau kažką naujo, pajusdavau tvirtėjantį ryšį su harmoninga gamta. Užplūstantys jausmai kartais suglumindavo, kartais priversdavo susimąstyti. Visa tai vyko ne tik su manimi bet ir su mano draugais, tik galbūt kai kurie iš jų bijojo to, ko neįstengdavo suvokti ar atrodydavo nerealu, tad lengviausia išeitis buvo šį jausmą nuslopinti apsimetant, kad jo nėra.
Palydėjusi nusileidžiančią akinančiai raudoną saulę, visą naktį praleidau prie laužo, kurio ilgi liepsnos liežuviai kovojo su viską gausiančia tamsa. Atrodė, kad nuovargis viską nugali, tad atsidūriau mažoje palapinėje, bet, vos man užmerkus akis, kažkokia galinga jėga privertė atsikelti, ir net nepajutau, kaip atsidūriau ant nedidelės kalvos, apaugusios senomis svyruojančiomis pušimis. Jau švito, laužo neįveiktą tamsą nugalėjo aušra, ir prieš mane atsivėrė nuostabus gamtovaizdis. Netoliese driekėsi žalios pievos, jose telkšojo didelės pelkės, stūksojo žemos kalvos, apaugusios galiūnais medžiais, o prie jų čiurleno upeliukas. Vietomis žemę dengė tirštas, baltas rūkas, o virš pelkės, apaugusios meldais, rūkas sudarė besiveržiančios į priekį paukštės formą. Ji man atrodė lyg skrendanti į tolį nuostabi mintis, kuri greit virs realybe, tik aš, deja, nežinojau tos minties reikšmės. Mano akis slopinantis miegas nejučia dingo, ir aš išvydau kylančią saulę. Ji buvo ta pati, kuri kiekvieną rytą žadina gamtą, tik dabar aš ją mačiau kitokią, negu iki šiol. Dabar tai nebuvo vien šviesa ir šiluma, teikianti gamtai gyvybę, padedanti išgyventi. Tai buvo visiško žinojimo, visiškos palaimos objektas, kurio ir turi siekti žmogus. Man neužteko vien matyti tą akinančią šviesą, vien jausti skleidžiamą šilumą, troškau pakilti kuo arčiau prie jos, troškau paskęsti žinojime, tai būtų buvęs išsivadavimas iš materijos. Jaučiausi tokia maža, bet tuo pačiu ir galinga. Nes galėjau visa tai suvokti, suprasti ir jausti gamtos skleidžiamą energiją, girdėti jos kalbą. Ši nauja diena buvo lyg pradžių pradžia, rodės, kad viskas gimsta iš naujo. Man taip ir buvo.
Nors medžiai stovėjo tie patys, nors žolė siūbavo ta pati nuo to paties dvelkiančio vėjo, nors ir grojo tie patys žiogai, tą pačią melodiją, bet visa tai atrodė nauja. Dabar aš ne tik mačiau ir girdėjau, bet ir jaučiau, suvokiau, kad gamta ne tik gyva, bet kaip ir žmogus turi jausmus. Vieni žmonės juos išgirsta, pajaučia, o kiti ne.
Staiga į žydrą dangų pakilo du plėšrūnai vanagai. Jie maudėsi rytinės saulės spinduliuose, kol sušilo po vasaros nakties drebulio ir išalkę nulėkė ieškoti grobio, kurį glaudė paslaptingas miškas. Dingus vanagams pažvelgiau į pievą, kur palengva sklaidėsi rūkas. Balta paukštė buvo dingusi ir toje vietoje matėsi saulės spindulius atšviečiantis pelkės vanduo. Gal tai iš tikro buvo mi ntis, kuri turėjo realizuotis, galbūt tai ir įvyko manyje, kas žino?

Nuo tos dienos nebežiūriu į augalus, gyvūnus vien kaip į maistą, nebeatrodo, kad vanduo vien gyvybės palaikymo šaltinis. Žemė, dangus, saulė, augalai, gyvūnai sudaro vieną visumą, į kurią įeina ir žmogus. Juk jis yra tos erdvės dalis, tad ir negali jos naikinti. Naikindamas gamtą, žmogus naikina save, savo intelektą, o tai dažnai priveda žmogų prie degradavimo.
Per gamtą mes galime suvokti save, kas mes esame, per ją galime suvokti savo gyvenimo kelią, kodėl mes gimėm ir kam. Tereikia tik norėti, atvert akis, jausmus, save...
Iš žurnalo “Žmogus” 1999 Vasara

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Standartinė Laimis » Šeš 07 05, 2003, 1:26

Na va, kaip gražu. O aš jau įsivaizduoju kaip Edita parašytų, jeigu prie viso šito ji dar ir po žvaigždėtu dangum pamiegotų. Būtų tada tikras talentas. ;)

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ant 09 23, 2003, 9:01

Eeee...koks čia miegas. :)

Išsiaiškinau, jog tiesiog nueiti ir išsimiegoti plyname lauke su medžiu, miške, kaip tai darydavau aš, kopose ar kaip kitaip norimo rezultato nepasieksime.

Ši procedūra "paveiki tik tose vietose, kur vyksta mūsų pastovus kontaktas su augalijos pasauliu. Ir jūs patys tai pajusite vos saulei patekėjus." V.Megre I knyga. (liet) p.76.

Wo..ši procedūra paveiki tik mano hektare ir atpažinti, jog tai pavyko galima ryte. Bus kažkoks ypatingas jausmas ar kažkas panašaus...

Be to siūloma šią procedūrą atlikti savo gimtadienio išvakarėse. Mmmmddaaa...o ką man viduržiemį gimusiam daryti? :) Vaikus teks gimdyti vasarą. ;)

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ant 09 23, 2003, 9:23

O as esu miegojus ir savo zemeje :wink: ... ir praeita vasara ir sia... sia vasara tai pas mus palapiniu miesteliai buvo atsidatre... visi is namu i sodus miegot persikrauste... ir taip beveik visa vasara... saunus dalykas...man labiausiai patiko kontaktas ne su zvaigzdemis, bet su zeme...

viena karta miegojau rugpjuti...viena... tik as, menulis ir tukstanciai zvaigzdziu... guli ir girdi, kaip netoliese nukrenta obuolys... nuostabiausias pasaulyje garsas ir jausmas... o kvapai kokie...zole...ziedai... ir zemele po tavimi... tokia didele ir saugi...
ach... visko ne neapsakysi....

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ant 09 23, 2003, 9:26

Oi oi oi..glesumėle kaip fainai...papasakok dar dar dar...tai turėtų būti labai įspūdinga. Kaip jauteisi ryte ar pameni? Užmigdama kalbiesi su žvaigdėmis, guli tarp savo augalų ir štai rytas...kaip ten viskas vyksta?

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Ant 09 23, 2003, 9:32

Ir man patiko prie Glesum žemės ir Gluosnė buvo , užteko lauke tik galva ant žemės , žolės padėti ir visi atsijungė penkiom minutėm kaip susitarę

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ant 10 07, 2003, 9:09

Nepabandes nesuzinosi :wink:

ss
Pranešimai: 177
Užsiregistravo: Sek 08 15, 2004, 9:57

Standartinė ss » Pen 10 08, 2004, 22:05

Dar kai nebuvau skaites Megres knygu, teko ivairiais metu laikais ekspediciju metu nakvot uzsiklojus dangum.Jau tada pastebejau kazka kitaip,dabar ir su sunuku miegam

Vilmute
Pranešimai: 48
Užsiregistravo: Pir 09 20, 2004, 21:44

Standartinė Vilmute » Šeš 10 23, 2004, 19:39

Kai žvaigždės priartėja prie Tavo akių,
Žinau šitą jausmą kurs nuostabą kelia.
Kai laiko tėkmė tarsi atveria kitą kelią,
Kurio nematydavai niekad anksčiau.
Atsiveria erdvės nematomos, pasauliai paslėpti,
Širdis ištirpsta žvaigždžių spindesy.
Negali, nemoki paaiškint, tik jauti...

Kai miegodamas per miegus patiri palaimą, prilygstančia ko gero vaiko jutimus mamos isčiose, supranti, kad Žemė isileidžia tave. Tu susilieji su viskuom, kas supa .Ir dar kartą supranti,kad viskas yra Viena.

Buvo labai įdomu jausti miegančią mergaitę (tiesa vidury dienos) ... Jausti ,kaip ją apsupa kažkokia nematomas, bet labai mielas švytėjimas.Panašiai toks jausmas, kai žmogus yra atsivėręs ir nebijo būti pažeidžiamas.Labai geras jausmas....
Sėdėjau netoli jos ant akmenuko...tas švytėjimas apsupo ir mane...užmigau sėdėdama :)..potyriai nenusakomi....
...gyventi yra nuostabu...

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Pir 10 25, 2004, 19:59

:wink: o man tai labiausiai patiko praeita vasara (sia kazkaip neteko :? ) atsibudus ankstu ryta, kokia 4 val., kai teka saule nuogai maudytis sodo baseine - da visi kaimynai tokiu metu parpia, bet dabar vargiai iseis: uzmurijo atsikele tokie turtuoliai uz musu medinio nameliuko toki baisu "ofisa" per visa soda su vaiduokliais langais i musu zalia grazu sodeli, da pusmetri musu zemes tvora apsitvere - jau kaip rekiau, vos i galva basliu nedaviau, bet paskui pasakiau, kad as ragana :shock: , ir kad dievas yra, vot :x

O siaip tai miegot faina - pabundi be laikrodzio su saule - uodukai pazadina... :wink: :P

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ant 01 11, 2005, 16:52

Sako geriausia miegot po žvaigždėtu dangum savo gimtadienio išvakarėse. :) Pavydžiu tiems, kas gimė vasarą. Aš gimiau žiemą. Gal ši žiema bus nuostabiausias įvykis, nes tokiu oru kaip šiandie 10 laipsnių šilumos, tai tikrai galima miegot po atviru dangum. :) Jei taip klostysis ir toliau, taip ir padarysiu... :)

O gal turit patarimų kaip žiemą gimusiems miegoti po atviru dangum? Ta prasme, dėl šalčio aš... :)

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Ant 01 11, 2005, 20:25

:? paprasciausiai - gulk ir miegok, tada gal atgimsi kitam gyvenime vasara... :? :wink:

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Ant 01 11, 2005, 21:23

Vėl pasikeičiau... rašė: O gal turit patarimų kaip žiemą gimusiems miegoti po atviru dangum? Ta prasme, dėl šalčio aš... :)
o jegu da i koki pukini miegmaisi isispraudus - y begulis sau zvaigzdukes skaiciuodamas kap planetariume - gi sniego tai ner, nesalta. maz da pamatysi kokia ateiviu "torielka" piktogramas graviruojancia :wink: :wink: ale be juoku - potyris turetu buti nemenkas. as kad ir palapinej vasara ant savo lauko nakvojau, bet kai islindau is jos brekstant ir rytuose zemai isvydau Ausrine zybsint tiesiai i mane, tai nuo tos akistatos su visata pasijutau Zmogumi (vos ne kaip Miezelaicio poemoje). taigi, jei esi pasiryzes viskam, ciupk miegmaisi ir varyk ant zemes. as beje taip pat ziema gimiau, bet nakvyne po tyru dangum siuo sezonu teks atideti iki... :?

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ket 01 13, 2005, 17:56

Miegodavom ant sniego kai būdavo -5..-8 laipsniai šalčio. Bet tai būdavo palapinėse ir vienoj palapinėj gulėdavo dar kokie 5-6 "radijatoriai". :) Kur nemiegodavo "radijatoriai", ten būdavo daug šalčiau. Žmonės daug prikvėpuoja ir oras tikrai įšyla. Bet čia visa tai palapinėje...

Teko miegoti grynai lauke po medžiu prie -4 laipsnių šalčio. Du "radiatoriai", po dviem kaldrom, plius visiškas apsirengimas: kojinės, vilnonės kojinės, medvilninės šiltos kelnės, šiltas megztinis ir būtinai miegojau su šilta kepure. Be kepurės nelabai įsivaizduoju šio dalyko, nes buvo tikrai šalta. :)

Na, šiais metais nebus tokių šalčių.. :) Šiais metais jėga...

Gal kas norit įsivelti į avantiūrą? Pasirenkam kokią naktį ir varom miegot sausio mėn. po dangum į Kleboniškio mišką. Pabandysim, aš pažiūrėsiu ko trūksta, ko perdaug, kiek kaldrų reikia, kad gimtadieninis miegojimas būtų patogus ir šiltas... Pasirašot?

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Pen 01 14, 2005, 12:44

Viliojanti mintis... tik gero miegmaisio neturiu :(

As tai vasara taip ipratau po atviru dangum miegoti, kad kitaip jau nelabai galiu, jei yra pasirinkimas... ta proga ismeciau savo lova ir miegu ant ciuzinio. Pliusas tame yra tas, kad ciuzini galiu stumdyti po visa kambari ir zvaigzdtomis naktimis miegoti po langu!!!!!!!! :D :D

isimylejau zvaigzdes... mano gmtadienis irgi ziema... bet diena buvo apsiniaukus, tai visa dienele Tevelio prasiau, kad zvaigzdeta dangu Gimtadieniui padovanotu.... ir ka jus manot :D :D :D ? vIsur apsiniauke, o virs mano kaimo zvaigzdes :D gaila tik kad salta buvo, tai miegojau kambary... bet vistiek, tai buvo nuostabiausia dovana kokia esu gavusi:)

ss
Pranešimai: 177
Užsiregistravo: Sek 08 15, 2004, 9:57

Standartinė ss » Šeš 01 15, 2005, 0:17

Na per gimtadieni miegojau lauke :D Seniau,kai trankydavausi po miskus,teko esant ir minusinei temperaturai prie lauzo nakvot.Labai "linksma"kai pribuzdavom nakti,o lauzas uzgeses :D Siaip tai ir kelienius persisaldziau,bet vistiek prisiminus tas naktis kazkas pasidaro,kazkas ko ivardint nemoku

Irute
Pranešimai: 238
Užsiregistravo: Tre 03 26, 2003, 2:58
Miestas: Kaunas

Standartinė Irute » Šeš 01 15, 2005, 11:20

Žiemą miegant po atviru dangumi yra labai didelis privalumas : negraužia uodai. :P
Vasara aš tiesiog negaliu nuo jų apsiginti, pusę nakties vaikau, tik paryčiui jie nustoja pulti. Ar jums neiškyla tokių sunkumų ?

(Skirmantai, o tu kartais ne ąžuolietis ?)

Skelbti atsakymą