Jei dar nepradėjote rašyti savo Giminės knygos, raginu kuo skubiau imtis šio svarbaus darbo. Tai kas vyksta šiuo metu yra ypatinga. Vienas iš įrašų galėtų būti : “2002 m. gruodžio tokia tai diena užpildyta ir išsiųsta forma žemės sklypo įsigijimui ekologinėje gyvenvietėje”. Žemiau pateikiu sūnaus Algirdo (16 m.) pirmąją kalbą, kuri su džiaugsmu įtraukiama į mūsų giminės istorinių įvykių tarpą. Nors ir pirmas blynas, bet tikrai neprisvilęs.
K A L B A:
Vėl, visa šeima kartu prie mūsų šventiško Advento stalo. Jau antra savaitė, kaip mes susirenkame čia. Bet tai tikrai ne dar vienas eilinis vakaras, kai mes iškėlę galvas su džiaugsmu širdyse susirenkame į šią mums šventą vietą. Čia mes ne tik atsipalaiduojame, išgerdami stiklinę žydrojojo vandens, bet ir pailsime po ne visada lengvos darbo dienos, pasigiriam šiandien suręstais gerais darbais, pasidaliname šviesiom mintim, apmąstome ateities planus, diskutuojame kaip reikia būti, kad žemėje mūsų paliktas šviesus pėdsakas, liktų pasauliui ir vėlesnėms kartoms, ir kad… Ir visa tai mums leidžia gyventi, gyventi dirbant sau ir visatai, gyventi džiaugiantis viskuo kas YRA, gyventi mylint save ir kiekvieną, gyventi tobulėjant kiekvieną dieną, gyventi svajojant apie išmintingesnę rytdieną. Gyventi laimėje…
Taigi nepameskim šio gero būdo ir kasdien jį puoselėdami ir toliau, su išmintimi gyvenkim kiekvieną dieną.
Kartu su mumis šią nuostabią akimirką nori pabūti ir kitos mums artimos sielos. Pakvieskim jas mintimis. <…>
Tad pakelkim džiaugsmingai taures sklidinas šio žemės turto. Kad gyventume Anastasijos svajonių veikiami ir skatinami. Kad gyvuotume meilės erdvėje laimingai kurdami grožį. Tad pradėkim kiekvieną rytojų su šilta meilės daina širdyje ir skleiskim ją visam pasauliui.
Algirdas Marijus Švanys
2002. 12. 11
PS Leidimas paskelbti šią kalbą viešai buvo gautas. [/b]
Giminės knyga
Moderator: Visi tvarkytojai
-
Linga
- Posts: 23
- Joined: Thu 11 21, 2002, 10:31
- Location: Klaipedos r.
- Contact:
-
V
- Posts: 220
- Joined: Wed 01 08, 2003, 19:57
- Location: Kaunas
Labai sveikinu pradejus sia Knyga! 
Beje, man labai smalsu, kokiam pavidale ta Knyga yra. As pavyzdziui labai noreciau pradeti rasyti i specialiai tam paruosta knyga, mediniais virseliais,na...tik turbut nerasciau meistru, kurie tokia man pagamintu, kai jau nuspresiu rasyti 
Na bet siaip, idomu, kaip gi Jus darot.
Beje, man labai smalsu, kokiam pavidale ta Knyga yra. As pavyzdziui labai noreciau pradeti rasyti i specialiai tam paruosta knyga, mediniais virseliais,na...tik turbut nerasciau meistru, kurie tokia man pagamintu, kai jau nuspresiu rasyti Na bet siaip, idomu, kaip gi Jus darot.-
Linga
- Posts: 23
- Joined: Thu 11 21, 2002, 10:31
- Location: Klaipedos r.
- Contact:
Dėkoju Viltei už žinutę. O tai jau pradėjau galvoti, kad šis skyrelis neaktualus.
Labai graži Giminės knyga būtu su kokiu tai ypatingu viršeliu. Kol kas man taip neišeina, o ir ranka rašyti ilgai užtruktų, laiką nuo svajonių atitrauktų. Mūsų knyga - kompiuteryje. Jos forma dar ieškojimų būsenoje. Ne taip seniai ir visai gudriai sugalvojau – kadangi susirašinėju el. paštu su Loreta (susipažinau šioje svetainėje), tai laiškų ištraukas labai nesunku perkopijuoti į Giminės knygą. O ir pats stilius išeina gyvesnis, savo nuomonę pridedi. O gautas atsakymas vėl įpareigoja atsakyti ir neužleisti šio darbo. Tai kiek čia zuikių vienu šūviu nušaunu?
Patys spręskit, ar daug reikia pakeisti šį, ne taip seniai siųstą laiškutį Lorytei:
“Mieloji, Loryte,
Dėkoju už šviesų laiškutį ir ypač už maldas/svajones dėl Gintutės. Kaip
svarbu ir miela, kai žinai, kad dar kai kas nuoširdžia malda prisideda prie
tavo maldų. Labai ačiū.
Tu puikiausiai jautei, kad nesijaudinau dėl tavo tylėjimo. Tikrai tu buvai
su mumis ir prie Naujametinio laužo ir kitomis akimirkomis, kai savo
svečiams skaitėme tavo nuostabų laiškutį su stebuklingu eilėraštuku. O
stebuklai tikrai vyksta. Naujųjų švęsti pas mus susirinko artimiausieji -
tėveliai ir Gintutė su viena iš dukryčių -Aušryte (Raminta Naujuosius sutiko
pas savo tėvelį). Iš anksto Dalytė prikarpė daugybę popierėlių norams
rašyti. Apie dešimtą susirinkome virtuvėje prie stalo ir liejosi norai kaip
iš gausybės rago. Vos spėjome rašyti. Tiesa, kiekvienas rašėme atskirai,
tik labai nedidelę dalį paviešindami. Vienas Gintutės noras buvo už tai,
kad teisingas Lietuvos prezidentas būtų išrinktas. Pusę vienuoliktos jau
buvo sukurtas laužas prie Minijos. Įsivaizduok tamsią be mėnulio naktį,
danguje kai kur mirksi viena kitą žvaigždutė, šalia miškas, upė, laukas ir
ramybė ramybė. Net vėjelis nuščiuvo. Laužo liepsna sulig žmogaus ūgiu,
kažkokia ypatinga, nesidraikanti, o stulpu skaidri plazma šaunanti į dangų.
Kur baigiasi liepsna, ten kibirkštėlės spiečiais link žvaigždžių keliauja, o
su jomis mūsų norai. Paskui dar ilgokai negalėjome nuo laužo atsitraukti,
vis prie ugnelės glaudėmės, kol Algirdukas pasiūlė per laužą pašokinėti. Ir
šokinėjome lyg ne Naujųjų, o Joninių naktis būtų.
Pusę dvylikos vėl buvome namuose, kur Gintutė laukė. Kėlėm šampano taures, linkėjome vieni kitiems viso ko geriausio. Vytas labai gražią kalbą pasakė, dėkodamas ir savo seneliams , kurių žemę persikėlėme, seseriai Birutei, kuri, jau įsigijusi sklypą Molėtų rajone, savo dalį mums atidavė, mano tėveliams , kurie pinigėlių skolino namo statybai ir visiems kitiems daugiau ar mažiau prisidėjusiems prie šios svajonės įgyvendinimo. Po vidurnakčio visi vaikštantieji išgužėjo laukan saliutų šaudyti. Ir tik pamanyk - lauke audra, smarkus vėjas į rūbus suptis verčia, saliutai dar net dorai nepakilę į šoną nunešami. Koks kontrastas su laužu. Tikrai mintis piršosi, kad pati gamta žmogui nurodo, kas jai tinka ir patinka, o kam ji priešinasi.
Anastasijiečių svetainėje skaičiau atsiliepimus apie nuostabius
pasivaikščiojimus gamtoje ir graudu darosi, kad šis grožis ir stebuklas
atsiveriai taip nedažnai. Mes po apylinkes vaikštinėjome laikotarpyje tarp
Kalėdų ir Naujųjų kasdien. Ir pirmąją Naujųjų metų dieną išsiruošėme ledu į kitą Minijos pusę Gedimino kalno aplankyti. Įspūdingas piliakalnis su ne mažiau įspūdingomis apylinkėmis. Tik, gaila, ir čia ne taip tolimo karo pėdsakų prisėta - ten apkasai vingiuoja, ten vėl kokie tai įtvirtinimai.
Net nesinori galvoti, kad čia vyko mūšiai ir žuvo žmonės.
Štai tiek šiam kartui. Būk linksmutė ir laiminga. To paties linkiu ir
vaikučiams, ir Ernestui.
Lingutė”
Labai graži Giminės knyga būtu su kokiu tai ypatingu viršeliu. Kol kas man taip neišeina, o ir ranka rašyti ilgai užtruktų, laiką nuo svajonių atitrauktų. Mūsų knyga - kompiuteryje. Jos forma dar ieškojimų būsenoje. Ne taip seniai ir visai gudriai sugalvojau – kadangi susirašinėju el. paštu su Loreta (susipažinau šioje svetainėje), tai laiškų ištraukas labai nesunku perkopijuoti į Giminės knygą. O ir pats stilius išeina gyvesnis, savo nuomonę pridedi. O gautas atsakymas vėl įpareigoja atsakyti ir neužleisti šio darbo. Tai kiek čia zuikių vienu šūviu nušaunu?
Patys spręskit, ar daug reikia pakeisti šį, ne taip seniai siųstą laiškutį Lorytei:
“Mieloji, Loryte,
Dėkoju už šviesų laiškutį ir ypač už maldas/svajones dėl Gintutės. Kaip
svarbu ir miela, kai žinai, kad dar kai kas nuoširdžia malda prisideda prie
tavo maldų. Labai ačiū.
Tu puikiausiai jautei, kad nesijaudinau dėl tavo tylėjimo. Tikrai tu buvai
su mumis ir prie Naujametinio laužo ir kitomis akimirkomis, kai savo
svečiams skaitėme tavo nuostabų laiškutį su stebuklingu eilėraštuku. O
stebuklai tikrai vyksta. Naujųjų švęsti pas mus susirinko artimiausieji -
tėveliai ir Gintutė su viena iš dukryčių -Aušryte (Raminta Naujuosius sutiko
pas savo tėvelį). Iš anksto Dalytė prikarpė daugybę popierėlių norams
rašyti. Apie dešimtą susirinkome virtuvėje prie stalo ir liejosi norai kaip
iš gausybės rago. Vos spėjome rašyti. Tiesa, kiekvienas rašėme atskirai,
tik labai nedidelę dalį paviešindami. Vienas Gintutės noras buvo už tai,
kad teisingas Lietuvos prezidentas būtų išrinktas. Pusę vienuoliktos jau
buvo sukurtas laužas prie Minijos. Įsivaizduok tamsią be mėnulio naktį,
danguje kai kur mirksi viena kitą žvaigždutė, šalia miškas, upė, laukas ir
ramybė ramybė. Net vėjelis nuščiuvo. Laužo liepsna sulig žmogaus ūgiu,
kažkokia ypatinga, nesidraikanti, o stulpu skaidri plazma šaunanti į dangų.
Kur baigiasi liepsna, ten kibirkštėlės spiečiais link žvaigždžių keliauja, o
su jomis mūsų norai. Paskui dar ilgokai negalėjome nuo laužo atsitraukti,
vis prie ugnelės glaudėmės, kol Algirdukas pasiūlė per laužą pašokinėti. Ir
šokinėjome lyg ne Naujųjų, o Joninių naktis būtų.
Pusę dvylikos vėl buvome namuose, kur Gintutė laukė. Kėlėm šampano taures, linkėjome vieni kitiems viso ko geriausio. Vytas labai gražią kalbą pasakė, dėkodamas ir savo seneliams , kurių žemę persikėlėme, seseriai Birutei, kuri, jau įsigijusi sklypą Molėtų rajone, savo dalį mums atidavė, mano tėveliams , kurie pinigėlių skolino namo statybai ir visiems kitiems daugiau ar mažiau prisidėjusiems prie šios svajonės įgyvendinimo. Po vidurnakčio visi vaikštantieji išgužėjo laukan saliutų šaudyti. Ir tik pamanyk - lauke audra, smarkus vėjas į rūbus suptis verčia, saliutai dar net dorai nepakilę į šoną nunešami. Koks kontrastas su laužu. Tikrai mintis piršosi, kad pati gamta žmogui nurodo, kas jai tinka ir patinka, o kam ji priešinasi.
Anastasijiečių svetainėje skaičiau atsiliepimus apie nuostabius
pasivaikščiojimus gamtoje ir graudu darosi, kad šis grožis ir stebuklas
atsiveriai taip nedažnai. Mes po apylinkes vaikštinėjome laikotarpyje tarp
Kalėdų ir Naujųjų kasdien. Ir pirmąją Naujųjų metų dieną išsiruošėme ledu į kitą Minijos pusę Gedimino kalno aplankyti. Įspūdingas piliakalnis su ne mažiau įspūdingomis apylinkėmis. Tik, gaila, ir čia ne taip tolimo karo pėdsakų prisėta - ten apkasai vingiuoja, ten vėl kokie tai įtvirtinimai.
Net nesinori galvoti, kad čia vyko mūšiai ir žuvo žmonės.
Štai tiek šiam kartui. Būk linksmutė ir laiminga. To paties linkiu ir
vaikučiams, ir Ernestui.
Lingutė”
-
Birute
- Posts: 21
- Joined: Thu 10 03, 2002, 17:58
Aktualus, aktualus, Linga!Linga wrote:Dėkoju Viltei už žinutę. O tai jau pradėjau galvoti, kad šis skyrelis neaktualus.
Istrauka is jusu Gimines knygos perskaiciau visai seimai...
Toks gerumas sueme...Tokia siluma...
Aciu, kad esate, kad taip graziai kuriate savo meiles erdve...
Ir dar...
Aciu Tau, Linga, kad nuo jusiskes silumos ir tinklapy silciau
-
Linga
- Posts: 23
- Joined: Thu 11 21, 2002, 10:31
- Location: Klaipedos r.
- Contact:
-
Pantera
- Posts: 54
- Joined: Thu 01 23, 2003, 21:18
- Location: Vilnius
Net šiek tiek sukrėtė mane ši tema, netikėtai rasta internete. Nes kaip tik šiandien nusipirkau dienoraštį, kuriame ketinau užvesti namų knygą. Esu perskaičiusi tik pirmąją Anastasijos knygą, dabar pradėjau penktąją. Bet matyt jos mintys kažkaip stebuklingai paveikė mane, kad aš po truputį atspėju, kas bus kitose knygose
-
Agnė
- Posts: 402
- Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17
Mielieji,
Keliu šią temą į viršų kaip priminimą neužleisti Jūsų Giminės knygos rašymo (taip pat ir sau). Jei žemės ieškote, tai jau vyksta istoriniai įvykiai jums ir jūsų vaikams ir jų vaikams. Tai labai svarbu. Užrašykit. Paėmėt popierių sodybos planui nubraižyti – užrašykit. Anūkai turi teisę žinoti, kada įvyko šis svarbus įvykis. Ir neužmirškit pridurti, kaip jautėtės, kokios mintys, asociacijos kilo, kokia buvo nuotaika. Rašykit sau į ateitį. ...ir pasidalinkit mintimis, džiaugsmais, abejonėmis kaip jums sekasi įgyvendint šią svarbią misiją.
Keliu šią temą į viršų kaip priminimą neužleisti Jūsų Giminės knygos rašymo (taip pat ir sau). Jei žemės ieškote, tai jau vyksta istoriniai įvykiai jums ir jūsų vaikams ir jų vaikams. Tai labai svarbu. Užrašykit. Paėmėt popierių sodybos planui nubraižyti – užrašykit. Anūkai turi teisę žinoti, kada įvyko šis svarbus įvykis. Ir neužmirškit pridurti, kaip jautėtės, kokios mintys, asociacijos kilo, kokia buvo nuotaika. Rašykit sau į ateitį. ...ir pasidalinkit mintimis, džiaugsmais, abejonėmis kaip jums sekasi įgyvendint šią svarbią misiją.
-
Agnė
- Posts: 402
- Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17
Kadangi Giminės knygos rašymas yra privatus kiekvienos šeimos, asmens dalykas, tai šios temos suaktyvinimui siūlau į ją talpinti savo MAŽUS/DIDELIUS ATRADIMUS kelyje link Meilės Erdvės. Tai nebus nutolimas nuo temos, nes tai labai aktualu tiek Giminės knygai, tiek kitiems. Juk mes keičiamės, keičiasi mūsų požiūris, tegu ir į nedidelius dalykus, bet reikšmingumo atžvilgiu tai didesnių nebūna. Ar ne?
Taigi pradėsiu. Įsigijus bičių šeimynas labai pasikeitė žvilgsnis į supančius augalus. Įdomu stebėti, kurie žiedai bičių gausiai lankomi, kurie mažiau. Šiuo atžvilgiu labai miela ir graži pasidarė usnis. Tik takelius nušienaujame, o pakraščiuose usnių siena bitėmis dainuoja.
2003 07 14 – iš grietinės susisukau sviestą! Esu savimi labai patenkinta. Jau visą vasarą pati gaminu šeimynai varškę (ypač mėgsta vaikai), o dabar jau ir sviesto nebereikės pirkti. Šiaip sviesto nevalgydavau, o dabar su juoda duonyte pabandžiau - skanumėlis! Tiesa, pieną perkame iš kaimynų, bet išeina pigiau nei įsigyti parduotuvėje, ir su kaimynais gerus santykius palaikai. O pasigaminti sviestą paprasta ir laiko daug neužima. Jei kam kils klausimų, galėsiu pasidalinti patirtimi.
Taigi pradėsiu. Įsigijus bičių šeimynas labai pasikeitė žvilgsnis į supančius augalus. Įdomu stebėti, kurie žiedai bičių gausiai lankomi, kurie mažiau. Šiuo atžvilgiu labai miela ir graži pasidarė usnis. Tik takelius nušienaujame, o pakraščiuose usnių siena bitėmis dainuoja.
2003 07 14 – iš grietinės susisukau sviestą! Esu savimi labai patenkinta. Jau visą vasarą pati gaminu šeimynai varškę (ypač mėgsta vaikai), o dabar jau ir sviesto nebereikės pirkti. Šiaip sviesto nevalgydavau, o dabar su juoda duonyte pabandžiau - skanumėlis! Tiesa, pieną perkame iš kaimynų, bet išeina pigiau nei įsigyti parduotuvėje, ir su kaimynais gerus santykius palaikai. O pasigaminti sviestą paprasta ir laiko daug neužima. Jei kam kils klausimų, galėsiu pasidalinti patirtimi.
-
Irena-irocka
- Posts: 460
- Joined: Thu 02 27, 2003, 14:50
- Location: Vilnius