Adomo obuolys, kuriuo nepasisotinsi

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Thu 07 10, 2003, 9:36

Когда от оцепенения отошёл, её спросил:
— Анастасия, как же ты узнала, что люди в письмах пишут? Как будто все их прочитала. И даже те, которые я не привез?
Анастасия повернулась, вся радостно сияя:
— Так это просто всё, смотри, как можно слышать речь Души...
И вдруг Анастасия замолчала. В молчании подошла ко мне спокойно и задумчиво сказала:
— Ответить на вопросы все несложно, но ведь ответ проблемы не снимает, ответ один другой вопрос рождает. Так и сегодня яблоко Адама человечество грызёт, не зная, что им насытиться нельзя. Меж тем ответ в себе любой услышать может сам.
— А как узнает каждый сам, где правильный, а где не очень правильный ответ приходит?
— От Истины лишь самость людей всегда уводит. Владимир, выслушать меня попробуй.
Мы сели на траву рядом с пакетом писем. Я видел, как глаза её блестели, румянец вспыхнул на щеках, когда сказала:
— Я расскажу тебе о сотворении, Владимир, и тогда сам, каждый на свои вопросы ответы сможет дать. Пожалуйста, Владимир, ты послушай и напиши о сотворении Создателя великом. Послушай и Душой принять попробуй...
3 knyga

--------------------------------------------------------------------

Agnė · Post by **Agnė** » Thu 07 10, 2003, 10:25

А как от самости избавиться и к истине приблизиться

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Thu 07 10, 2003, 10:37

Temos apie puikybę:
>>>А если гордыня коснулась? Как уравновесить энергии свои?
>>>Puikybе, kaip jos neprisileisti?
O jeigu įvedus paiška forume http://www.anastasia.ru su žodžiu самость tai rasim 327 temas su tokiu žodžiu

Agne Tu ir pasakyk kaip tu atsikratai.

Pabandykime mes savais žodžiais pasidalinti supratimu apie tai.
Agne mm?

O ir dar ar verta tai daryti? Šnekėti ir aiškintis? Jei taip tai kodėl?

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Thu 07 10, 2003, 10:54

O jeigu įvedus paiška forume http://www.anastasia.ru su žodžiu самость tai rasim 327 temas su tokiu žodžiu

Ka tuo norejau pasakyti, kad žodžių apie Tai yra daug.
Tik skaityk ir netingek. Juk informacijos daug.
Bet egoizmas, puikybė tai juk jausmai.
Taigi vien tik protu suprasti galima, bet ar tai ką nors keičia.

Jei prisijungsit prie temos kas nors, padiskutuosim

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Tue 07 15, 2003, 9:05

Paaiskink man, kas yra puikybe? Tipo isskirtinumo jausmas? Lyg butum virs kitu? Kas tai?

LINUTE · Post by **LINUTE** » Tue 07 15, 2003, 11:44

Puikybe, tai "pasikelimas" pries kitus. Tik kaip atskirti puikybe ir girimasi, ar tai vienas ir tas pats dalykas?

Post by **Rytė** » Tue 07 15, 2003, 11:57

Manau,kad gyrimasis tik parodo,koks savim nepasitikintis,pažeidžiamas žmogus yra. O puikybė - tai jau mintis:'aš už Dievą ir visus kitus aukščiau, viską suprantu ir žinau geriau...'

Na, bet tai - tik mano nuomonė.

LINUTE · Post by **LINUTE** » Tue 07 15, 2003, 12:02

Kaip tada atskirti, kur zmogus tiesiog dziaugiasi savo laime, nors aplinkiniams tai "kvepia" gyrimusi, o kur jis tikrai giriasi ir aukstina save ar savo aplinka?

Post by **Rytė** » Tue 07 15, 2003, 12:15

Na,atskitr turbūt įmanoma. Jei žmogus,paklaustas,kaip sekasi, atsako: puikiai, viskas labai gerai, yra viena. Jei puola pasakot,kokia 'krūtą' mašiną nusipirko - tai jau kaip ir pagyrom kvepia. Išorinius dalykus visi ir taip pastebi.

Arba, sakymas, kad pats viską galiu, nereikia niekieno pagalbos - tai jau irgi gyrimasis... Net dar daugiau - puikybė. Po to žmogui tenka kentėt dėl tokių pagyrų...

Dar. Reikia labai rinkti,kam pasakot apie save gerus dalykus, nes yra ir toks jausmas,pavydu vadinamas...

pradzia · Post by **pradzia** » Tue 07 15, 2003, 12:40

man irgi nelengva atskirti pasitikejimą savo jėgomis ir džiaugimąsi savimi nuo puikybės. Galbūt puikybė yra tada, kai žmogus ne tik džiaugiasi savimi, bet galvoja, kad kiti prastesni? mano motina visada auklėjo savo vaikus, kad žmogus niekada negali savęs girti. NIEKADA. girti žmogų turi aplinkiniai, o pats jis gali arba padėkoti arba (geriausiai) sakyti- oi ne, ka jūs čia smulkmena ir t.t. nors devynis prakaitus išliejai kažka darydamas. Tai štai. dabar nuo to gilaus išsiauklėjimo bandau išsilaisvinti. pastebėjau kaip kartą vienas dainininkas dėkojo dievui už jam duotą talentą, o aš pagalvojau- koks "pasikėlęs"! kaip jis gali visam pasauliui, per teliką sakyti, kad jis talentingas??? tai turi kiti apie jį sakyti

man buvo 14metų. po kurio laiko prisiminusi savo mintis susimąsčiau- gal ir perlenkta lazda? paskui ilgai sluoksniuotai bandziau itikinti save, kad viskas su manimi gerai ir kad galiu kartais ir pati save pagirt

taigi yra kazkur riba tarp pasitikėjimo ir išpuikimo

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Tue 07 15, 2003, 12:52

o jeigu puikybe susieti su egoizmu ?
jeigu kiekviena veiksma susieti su pasekmemis ? net ir ta pati girimasi, Pradzia, man atrodo tu megsti visada isryskinti ta klausima: o kas nuo to pasikeis? jei pvz., pasigirsiu... bet tikrai tas pasigirsiu arba papasakosiu priklauso nuo to zmogaus emociju, jausmu, juk is tikruju nesvarbu, ka zmones pamanys... svarbu ka jausi tu.... ar sugebesi neileist i vidu tos puikybes....
o zmones, arba kaip patiems atskirti ar zmogus puikojasi ar ne, tai as manau, kad reiktu tik matyti zmogu ir tiek... jo problema, kad jis puikuojasi, jausmu siaip nepakeisi... myleti ji visa sirdim - geriausia iseitis, manau

valdas · Post by **valdas** » Tue 07 15, 2003, 13:58

Aš manau,kad puikybė yra tada, kada tu manai ęsas gresnis už kitus kažkokioje tai srytyje, bet visiškai pamiršti, kad yra tūkstančiai kitų sričių, kuriose tu esi paskutinis ir tai pamiršęs tu pradedi žeminti kitus, kad jie visiškai nenusimano tavojoje.
Nemanau, kad yra blogai didžiuotis savo talentu ir pasiekimais kažkokije tai srytije, jei to nebus, dings pasitikėjimas savimi ir Dievu. Svarbiausia prisiminti, kad kiti žmonės taip pat yra talentai, tik kitose srityse ir gerbti juos už tai. Kaip aš suprantu, jei nežeminsi kitų, tai ir automatiškai neišaukštinsi savęs. Tada nebus ir puikybės.
O dar, sakyčiau, kad išpuikęs žmogus turėtų labai skaudžiai reaguoti į kritiką.

Ingrida · Post by **Ingrida** » Thu 07 17, 2003, 10:35

O gal puikybė, kai Žmogus pamiršta esąs Kūrėjo vaikas?

Kai žmogus giriasi nauja mašina, tai mums viskas aišku - pasipūtės.
O kai Žmogus sako aš niekam tikęs, nieko nemoku - daugelis puola jį guost, kelt aukštyn. Tai ar ne puikybė, pamirš, kad esi Kūrėjo vaikas ir laikyt save netikėliu?

Olga · Post by **Olga** » Sat 07 19, 2003, 11:41

Cia parasysiu kelias L.Vilma mintis (savo zodziais:)):

Kunas yra musu geriausiai draugas, jis visada parodo savo susirgimais kur mes klystame, kur galvojame ne taip. Tik reikia suprasti i isiklausyti i tai, ka jis mums nori pasakyti.

Nezinau kaip ta zodi isvertus i lietuviu, bet rusiskai "cuvstvo prevoshodstva" parodo celiulitas

Bet vyrai jo neturi...?
Ir jiems sunkiau suprasti ar turi jie ta jausma ar ne.