Reinkarnacija arba atgimimas

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Tre 05 31, 2006, 21:13


loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Pir 06 12, 2006, 23:29

Jei svaja savo susikurei
Tai leisk gyventi jai pilnai
Paslepe saugo sapna murai
Maldon sudetieji delnai...

J

Standartinė J » Ant 06 13, 2006, 20:40

Be paikų minčių ir spalvotų sapnų žmogus būtų kietas kaip pintis ir prėskas kaip...
Ko vertas gyvenimas be visų vaivorykštės spalvų?...

Ir ką tai turi bendro su reinkarnacija?

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Ant 06 13, 2006, 21:49

:wink: :wink: :wink:
Tarpusavy siejasi viskas:
Tai toks reinkarnacijos kelias.
Kai kam gal tankus sielos miskas,
Kitam - sapnas nuotaika kelia!

J

Standartinė J » Ant 06 13, 2006, 22:10

Gal ir išties tankus kai kam sielos miškas, nes nematau ryšio tarp reinkarnacijos ir...

Gal šįkart sakinį užbaigsiu daugtaškiu.
Prieš pora dienų gavau gerą patarimą - "Kalbėk ką žinai ir žinok ką kalbi"...
Nors prieš tris mėnesius man buvo patarta - "Dalinkis savo žiniomis"...
Iš šitų dviejų patarimų padariau išvadą - žinok ką kalbi ir KAM kalbi... :lol: :lol: :lol: :lol: :lol: :lol:

Praurimė
Pranešimai: 8
Užsiregistravo: Pir 06 19, 2006, 15:23

Standartinė Praurimė » Pir 06 19, 2006, 16:29

Šiaip tai dar neskaičiau Megre knygų, nors gal norėčiau... Apie reinkarnaciją labai anksti sužinojau ir šventai tuo tikiu. Žiauriai noriu prisiminti aną gyvenimą, bent žinoti KADA gyvenau, nes kažkas taip traukia... Dar tokia mano tolima giminaitė sakė sapnuoja aną savo gyvenimą labai dažnai, tai galvoju, argi ne puiku? Taip galima giliau save pažinti...

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Pir 06 19, 2006, 18:40

:) Mums neduoda to, kas galetu pakenkti... :)

jei nepameni, turbut turetumei tik dziaugtis.. kai ateis laikas - prisiminsi :)

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Pir 06 19, 2006, 20:04

Taip, gali buti, kad neapsidziaugsi. Man uztenka zinot savo atsinesta karma, kad nenoreciau suzinoti daugiau, dar nenoriu.... :)

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Pir 06 19, 2006, 20:05

Jonė.S rašė: Prieš pora dienų gavau gerą patarimą - "Kalbėk ką žinai ir žinok ką kalbi"...
Nors prieš tris mėnesius man buvo patarta - "Dalinkis savo žiniomis"...
Iš šitų dviejų patarimų padariau išvadą - žinok ką kalbi ir KAM kalbi... :lol: :lol: :lol: :lol: :lol: :lol:
Sventa tiesa,tik pvz. as niekaip to neismokstu, ar bent praktiskai to nesuvokiu.

Praurimė
Pranešimai: 8
Užsiregistravo: Pir 06 19, 2006, 15:23

Standartinė Praurimė » Pir 06 19, 2006, 20:18

Aš tai pastebėjau papildymą: "Kalbėk KAI reikia". Savaime, niekaip nesugebu to įgyvendinti nors reikėtų jau ir išmokti

O grįžtant prie reinkarnacijos, tai neįsivaizduoju, kas ten gali būti tokio, kad geriau jau nežinoti? Net jei buvai Hitlerio žmona vis tiek tai praėjo! :roll: :lol: :lol:

Rami
Pranešimai: 119
Užsiregistravo: Tre 04 12, 2006, 22:38
Miestas: Vilnius

Standartinė Rami » Pir 06 19, 2006, 21:21

tai kam tada reikia zinoti,juk jau praejo ;)
Visatos rakta dovanoja Meile...

J

Standartinė J » Pir 06 19, 2006, 22:20

glesum
:) Mums neduoda to, kas galetu pakenkti... :)
jei nepameni, turbut turetumei tik dziaugtis.. kai ateis laikas - prisiminsi :)
Dėl to, kas mums duota, norėčiau padiskutuoti...
Dievas žmogui davė absoliučią laisvę. O ją žmogus naudoja nevisuomet savo naudai...

Savo praeitus gyvenimus kai kas prisimena.
Praurimė teisi - taip galima geriau pažinti save. Aš žinau kuo buvau anuose savo gyvenimuose, todėl man aišku, kodėl dabar esu tokia kokia esu...

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Pir 06 19, 2006, 22:23

Man tai ne vis tiek,....nesvarbu, kad sau atleidus uz tai , ir siame gyvenime visko pridirbi-atleidi, suvoki klaidas, supranti,bet,kai moki skolas uz praeita.... Man ne tas pats kuo as buvau, tai svarbu,svarbu siai dienai,nesvarbu,kad viskas pataisoma.

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ant 06 20, 2006, 1:01

Jone, tau atejo laikas, ir suzinojai, ateis jai, ir ji suzinos... as nesu pries.. suprantu to zinojimo teikiama nauda.. taciau viskam savas laikas...
as irgi noreciau zinoti... ir zinau, kiek reikia... nors paskutiniu metu isvis imu abejoti, ar gerai suvokiu... ar kasnors susidurete su advaita?...ilga tema ;)

Praurimė
Pranešimai: 8
Užsiregistravo: Pir 06 19, 2006, 15:23

Standartinė Praurimė » Ant 06 20, 2006, 12:38

O viskas kas bus, kas bus, pamatysim tada :wink: patikrintos tiesos ir dainose gerai skamba :wink: Kas ta advaita? :shock:

Vileine
Pranešimai: 193
Užsiregistravo: Pen 04 08, 2005, 9:34
Miestas: Kaunas

Standartinė Vileine » Ant 06 20, 2006, 13:29

Advaita - a-ne, dvaita - dveji (beveik lietuviškai skamba). Tai nedvejybė. Kai viskas yra viena, ir tai yra Dievas. Priešingai tam, ką mes papratę regėti krikščionybėje, kai Dievas atskirtas, lyg sėdėtų ant debesėlio ir reguliuotų mūsų gyvenimus :roll: :lol: .Iš tiesų, kažkur giliai mes visi suvokiame tą nedvejybę savaime, natūraliai. Bent jau dauguma mūsų.
O daugiau ir išsamiau galima rasti internete. Kaip šaunu, kad yra kas gilinasi.

J

Standartinė J » Ant 06 20, 2006, 19:12

Glesum, norėjau padiskutuoti dėl tavo žodžių, kad mums neduoda to, kas gali pakenkti... Bet tai dabar nesvarbu...
Sutinku, kad viskam savas laikas. Todėl neskubinu įvykių, nes žinau, kad viskas, kas man reikalinga, bus atskleista tinkamu laiku ir tinkamu būdu...
Gyvenu, kaip gyvenu, jaučiu, kaip jaučiu ir visiškai nesvarbu kokiu žodžiu tai vadinama. Tiesiog smagu jausti harmoniją ir vienybę su visa kuo...

Žvaigždėtas dangus
Pranešimai: 303
Užsiregistravo: Ket 01 05, 2006, 12:36
Miestas: visata

Standartinė Žvaigždėtas dangus » Ant 06 20, 2006, 19:18

O as negaliu sustot pykusi ant savo buvusio vyro, jis man niekada neduos ramybes,kad ir netiesiogiai,... supratau,kad mes sujungti amziams,kazkuria prasme....viskas taip suredyta,niekada anksciau apie tai nepagalvojau

Vileine
Pranešimai: 193
Užsiregistravo: Pen 04 08, 2005, 9:34
Miestas: Kaunas

Standartinė Vileine » Tre 06 21, 2006, 8:31

Jei sunku atleisti savo vyrui, matyt, dar neišbūta su juo tiek, kiek reikia, ir , gal vėl kuriame nors gyvenime susitiksite ir teks pergyventi tą pačią patirtį. Jei ji nekokia, gal lengviau būtų kažkaip susigyventi su esama situacija ir atleisti. Nors ką gali patarti, juk visi tą puikiausiai žinome. Laikas sudėlios viską į savo vietas. Tik reikia stengtis prisiminti tai, kas buvo geriausia - o juk buvo ir širdelės virpėjimas, ir pirmas apsikabinimas, ir džiaugsmas būti kartu. Juk bendra patirtis atnešė ir daug gero, užaugino ir subrandino tavyje moterį ir motiną. O kiek meilės atiduota ir gauta. Tai ir yra svarbiausia - į naują savo gyvenimo etapą atsinešti tik gerus prisiminimus.
Su meile :love:

Vileine
Pranešimai: 193
Užsiregistravo: Pen 04 08, 2005, 9:34
Miestas: Kaunas

Standartinė Vileine » Tre 06 21, 2006, 9:14

Taip.

Skelbti atsakymą