Energijų balansas arba Nebijoti būti laimingiems..

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Mon 07 21, 2003, 14:42

Labutis visiems! Pastebejau, kad daugelis pykti ir kt. blogas emocijas ir ivykius priima uz energija ir, dar blogiau, uz atsvara geroms emocijoms ir energijoms.
Temoje “Ar jums taip nebuvo” pateikiamas lyg neisvengiamas gyvenimo principas balta-juoda, gera-bloga.
Is Anastasijos knygu man labia yra uzstrigusi viena fraze. Kai Anastasija pamaitino savo pienu mergaite, rodos Aniuta, ir pasake “DABAR TU TURI VISKA, KAD NEBIJOTI BUTI LAIMINGAI”.
Tas “nebijoti” yra labia svarbus zodis. Juk is tikruju, kai mums yra gera, tai mes bijome, kad bus blogai, juk laime negali buti amzina. Taip masciau pries kokius dar metus. O dabar matau koks tai yra absurdas.
Pyktis near atsvara Dziaugsmui arba Kancios – Laimei, kaip Liga negali buti atsvara Sveikatai!!!!!!!!!!!!

Taigi ka supratau: blogos emocijos nesubalansuoja geru, o isbalansuoja. Dabartinis taip daznai sutinkamas principas “juoda-balta” yra musu susirgusios visuomenes disbalanso pozymis.
Labai svarbu yra NEBIJOTI buti laimingiems…

Pabandykit visiskai atsipalaiduoti kai jums buna gera ir maudytis tame gerume net mazu-maziausios minties neleidziant, kad bus blogai…. Sveika zmogaus busena yra laime ir ji gali svyruoti nuo ramios laimes iki pakiletos laimes, bet nuo laimes iki nelaimes tikrai ne….

bute · Post by **bute** » Mon 07 21, 2003, 15:06

Pagalvojau, artimo mirtis daugeliui padi didziausia nelaime. O kai kuriems tai normalus procesas. Gal cia dar turi itakos kaip mes i tas laimes ir nelaimes reaguojame, kaip jas suprantame.
Susipykai su draugu, oi kaip tau negera, prikalbejai visko... O jei paziurejus i tai kaip i pamoka, gauta patirti, tada ne taip jau baisu, kita kart zinosi ir nuejas draugo atsiprasysi.

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Mon 07 21, 2003, 15:26

Na as kalbu cia apie tai, kad gali buti taip, jog niekada tu neizeisi draugo ir niekada tau ar jam nebus blogai…

Mirtis… ateis laikas ir mirties jau nebeliks, ir tai realu, nors dabar ir nesuprantama…

bute · Post by **bute** » Mon 07 21, 2003, 16:01

Kyla klausimas: o ka daryti dabar, kai mirtis yra (tikrai dar neisivaizduoju kad jos nebus, man tai kaip atsinaujinantis ciklas), kai sirdis suskausta nuo istartu zodziu, kai einancia gatve tave gali pastumti?
Visdelto man atrodo viskas priklauso nuo to, kaip tuos "blogus" reiskinius supranti, priimi. Blogis buna tada, kai as ji suprantu kaip blogi.
Anastasija irgi sako, kad piktosios energijos puola geri. Vadinasi jos yra.
O gal ne taip supratau...

Na galbut kada nors blogio nebus....
Sutinku, kad reikia nebijoti buti laimingiems 100 proc.

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Mon 07 21, 2003, 16:06

Anastasija sako Vladimirui kai ištarė ŽODĮ Vedrusė Aš.
Ir sako jos puls tave, bet jeigu tu jas užmirši ir nepastebėsi, liksi kuryboje ir džiaudsme. Kaip blogio nebijai jis nebaisus ir nepajegus

Ingrida · Post by **Ingrida** » Mon 07 21, 2003, 16:45

Blogis nebaisus dar tada, kai jį atpažįsti. Kai atpažįsti jo sukurtą iliuziją, jo bandymą įteigt, kad tai yra realybė. Ir NUŠVINTA viskas tą pat akimirką, kai suvoki, kai tai blogio plotmė tau iliuziją pateikė ( šios valandos patirtis ).

Aš taip pat anksčiau galvojau, kad be blogio negali būt gėrio. Šiandien jau kitaip. Gėris ir yra gėris, o blogis - tik iliuzija, kuri kažkam labai naudinga. Bet iki šio suvokimo reikia užaugt, nes reikia tai pajaust. Ir jei kažkam šiandien atrodo kitaip, tai vis tiek puiku. Mat yra mąstymas, yra judėjimas.
Ir nemanau, kad tai jau taškas mano gėrio suvokime. Bet žinau, kad labai nuostabu mąstyt apie gėrį šetą vandą ryto.

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Mon 07 21, 2003, 16:47

pradzia · Post by **pradzia** » Mon 07 21, 2003, 16:58

pamenu, kaip prisiskaičiusi gerų knygų (L. Hay "Mylėdamas save būsi laimingas" ir pan.) Jaučiausi LAAbai laiminga. Kasdien, tiesiog diena iš dienos, minutė po minutės, kokį mėnesį. Ir ne tiesiog, pasyviai laiminga, bet išsišiepusi iki ausų ir juokaudama ir lakstydama... Bet mane labai nustebino mano savijauta po to mėnesio. Aš lyg ir pavargau būti vien geros nuotaikos

Įsivaizuojate?!! Dabar manau, kad gal aplinkybės lėmė tai, kad dar nebuvau pasiruošusi savo gerą nuotaiką perduoti kitiems. O kai daugelis jautėsi kitaip nei aš- pavargau būti tik savotiška atsvara jų ne tokiai gerai nuotaikai.

Kaip ten bebūtų, tikiuosi geros nuotaikos būseną patobulinti ir pakartoti. Gal gausis ir kaip Irena-Irocka sako- be alternatyvos- gerai, arba labai gerai?

Agnė · Post by **Agnė** » Mon 07 21, 2003, 18:09

Man gėrio/blogio situacijose padeda susivokti supratimas, kad tam tikromis energijomis maitinasi nematomo pasaulio substancijos. Paaiškinsiu konkrečiau: štai tam tikroms būtybėms gyvybiškai reikalingos pykčio skleidžiamos energijos. Kai mes įsiutę, tai jos sočios. Kai skleidžiamų energijų šaltinis laimingas, būtybės ima įtakoti situaciją pykčio energijai prasiveržti, kad vėl galėtų pasisotinti. Tuo galima paaiškinti tamsių/šviesių laikotarpių kaitą. Bet įsivaizduokim, kad žmogus bando išsilaisvinti iš šios situacijos. Jis nebepyksta. Nematomos būtybės daro viską, kad susigrąžinti savo maisto šaltinį ir žmogų užgriūna lavina situacijų, provokuojančių pykčio prasiveržimą. Jei nesugebėsi atsilaikyti (t.y. supyksi) vėl liksi ta melžiama karvute. Jei pykčio nebus ilgesnį laiką, būsi išbrokuotas kaip pykčio bankas ir tave paliks ramybėje, retkarčiais patikrindami, o gal “paklydėlis” dar turi kiek pykčio. Tuo atveju tampa pilnai įmanoma būsenų laimingas/pakiliai laimingas kaita. Ir tave ims “globoti” ta nematomo pasaulio pusė, kuri pildosi džiaugsmo skleidžiamomis enrgijomis. Kaip jums tai?

Post by **Rytė** » Mon 07 21, 2003, 19:47

Tikrai sutinku,kad neturim bijot gerų jausmų, laimės būsenos. Ir stengiuos ją priimt be jokių nuogastavimų dėl ateities...

Bet ne vieni gyvenam, ne negyvenamoj saloj ar vienuolyne. Gyvenam tarp žmonių. Jei pyktis manęs ir nepajėgia įveikt (dažnaiusiai paskutiniu metu

), tai juk yra mano artimi žmonės, kuriems nėra viskas gerai. Jie pasiduoda pykčiui, liūdesiui, nevilčiai. Ir tada jau dėl jų man nėra gera. Nemoku atsiribot. Kaip tokiu atveju elgtis?

O Agnės idėja man patiko. Kaip ir išbandyta. Ir tau,Agne, taip yra?

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Tue 07 22, 2003, 8:00

Manau nereikia atsiriboti nuo kitu, Loreta, tiesiog surask buda jiems perduoti savo gera nuotaika