Mūsų Tikslas

Lina · Post by **Lina** » Wed 01 07, 2004, 17:20

Paskutiniu metu stengiuosi ismokti bendrauti su Kureju,- manau nera tai lengva... Kaip jus manote

Jums isheina lengvai bendrauti, atsiverti ?

sodininkas · Post by **sodininkas** » Wed 01 07, 2004, 17:34

Ingrida wrote:
Tikslas galutinis?
Kažkurioj knygoj yra apie tai. Palaimą jaust bendroj kūrybos su Kūrėju.

paaagaliau!
Ačiū Ingrida!

sodininkas · Post by **sodininkas** » Wed 01 07, 2004, 17:48

Lina wrote:Paskutiniu metu stengiuosi ismokti bendrauti su Kureju,- manau nera tai lengva... Kaip jus manote Jums isheina lengvai bendrauti, atsiverti ?

Vien šito bandau išmokti, nes tai visų svarbiausia žmogui. Jau 15 metų ieškau būdo kad šis procesas taptų pastovus, nenutrukstamas. Daug sužinojau, galiu pasidalinti.

Gaunasi lengvai tik pradžioje, kai Malonė duodama avansu, kelis kartus. Po to mus skatina išmokti tą procesą valdyti. Kaip vaikučius, po truputi ir švelniai.

Agnė · Post by **Agnė** » Thu 01 08, 2004, 11:02

Sodininkui - Norėčiau pasitikslinti vieną terminą. Dar visai neseniai (2001 01 05) tu sakei:

sodininkas wrote: Kiek man yra žinoma, žmogui nėra duota iš savęs "generuoti" minčių.

Tai kas, tavo nuomone, yra kūryba?

Jei šiandien iš Informacinio lauko jūros aš išgriebiu smulkią žuvelę – tai reiškia, aš mąstau.
Ar kūryba bus tada, kai pagausiu banginį?

Ingrida · Post by **Ingrida** » Thu 01 08, 2004, 11:58

Žmogus juk ne constanta.
Šiandien aš jau truputuką kitokia, nei vakar, o rytoj - nei šiandien. Aš visa, kartu su savo mintimis, požiūriu.
Juk kasdien mes augam.

bute · Post by **bute** » Thu 01 08, 2004, 12:11

Sukurti aplink save meiles erdve (nes tik zmogus tai gali padaryti) ir padovanoti ja savo vaikams. Kai bus daug zmoniu sukurusiu savo meiles erdves, zeme taps........

Apie tai kalbejo Anastasija.

Olga · Post by **Olga** » Thu 01 08, 2004, 15:00

Ingrida wrote:
Žmogus juk ne constanta.
Šiandien aš jau truputuką kitokia, nei vakar, o rytoj - nei šiandien. Aš visa, kartu su savo mintimis, požiūriu.
Juk kasdien mes augam.

Gal ne visai taip. Sunku paaiskinti kaip as tai suprantu, bet as turiu toki keista jausma, kad visada buvau tokia pati kaip dabar, tik buvau pamirsusi apie tai kas as istikruju.
Kartais kai pradedu galvoti apie tai, ko as noriu, kokia noreciau buti ar ko noreciau pasiekti.... ateina toks jausmas, kad as visa tai JAU TURIU, tik nekaip negaliu tuo patiketi. Ir mano zodziai Kurejui tik padekos zodziai, nes jei ir pradedu ko nors prasyti, jauciu mela, nes visa tai as jau gavau, net man nespejus apie tai pagalvoti... As negaliu prasyti Jo, kad jis apsaugotu mane, nes jis ir taip mane saugo; negaliu prasyti Jo meiles, nes jis ir taip visiems duoda savo meile, tik mokek ja priimti... As negaliu prasyti Jo, kad jis pasalintu pasekmes (blogas), jei priezastis manyje, mano netikejime ar nemokejime....As galiu tik padekoti, nes sis pasaulis, sio pasaulio istatymai, Jo sukurta Visata - yra tobuli.

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Thu 01 08, 2004, 15:02

Olga wrote: Gal ne visai taip. Sunku paaiskinti kaip as tai suprantu, bet as turiu toki keista jausma, kad visada buvau tokia pati kaip dabar, tik buvau pamirsusi apie tai kas as istikruju.
Kartais kai pradedu galvoti apie tai, ko as noriu, kokia noreciau buti ar ko noreciau pasiekti.... ateina toks jausmas, kad as visa tai JAU TURIU, tik nekaip negaliu tuo patiketi. Ir mano zodziai Kurejui tik padekos zodziai, nes jei ir pradedu ko nors prasyti, jauciu mela, nes visa tai as jau gavau, net man nespejus apie tai pagalvoti... As negaliu prasyti Jo, kad jis apsaugotu mane, nes jis ir taip mane saugo; negaliu prasyti Jo meiles, nes jis ir taip visiems duoda savo meile, tik mokek ja priimti... As negaliu prasyti Jo, kad jis pasalintu pasekmes (blogas), jei priezastis manyje, mano netikejime ar nemokejime....As galiu tik padekoti, nes sis pasaulis, sio pasaulio istatymai, Jo sukurta Visata - yra tobuli.

Ir man taip atrodo

Adita · Post by **Adita** » Thu 01 08, 2004, 16:39

Sakykim….Apsodinau as lopineli zemes augalais, ir paveciau ji rojaus dalimi:) …ir laimes jausmas sirdi pamalonino,tikrai, bet ar ilgai?…Sukurem seima grazia ir nuostabius vaikus, uzsiauginom sveiko maisto i valias...Zodziu yra maziukas lopinelis tos erdves, kuri vadinas, Meiles… Pasiekem mes Anastasijos lygi, kad net zvereliai su dziaugsmu tarnauja mums… Tureciau buti is esmes laiminga as, taciau… zinau, kad kitame kraste kol kas badauja vaikas ar senolis, nuo skausmo kencia pervarges artojas… As negaleciau buti visiskai laiminga, kol liejas zemej skausmo asarele, kada sirdele Dievui skauda dar uz tuos, kurie nezino dar kaip Meile Jo priimti, kurie nesuvokia teisingai kaip jiems elgtis…Taciau suvokti galutini tiksla reikia kiekvienam paciam, kitaip tai gali virsti nesuprantama nasta. Tada jis stengsis ja numesti…Kad nesusipratimu sitokiu isvengti reiketu stengtis subtiliai sia informacija pateikti, kad nieko neizeisti. O gal geriausia butu pavyzdziu parodyti ta kelia?

Ir jei nuo kiekvieno is musu atskiltu po ta sviesos krisleli kuri turime dabar, ir reikiama linkme nukreipę ji bendrai…

sodininkas · Post by **sodininkas** » Thu 01 08, 2004, 18:38

Adita wrote: ... O gal geriausia butu pavyzdziu parodyti ta kelia? Ir jei nuo kiekvieno is musu atskiltu po ta sviesos krisleli kuri turime dabar, ir reikiama linkme nukreipę ji bendrai…

Sutinku, su dideliu džiaugsmu. Tik nezinau, kaip galime kartu atlikti tokį veiksmą. Turėtume kazkaip mes susitart? O daugelis dar neprabudo...

...zinau, kad kitame kraste kol kas badauja vaikas ar senolis, nuo skausmo kencia pervarges artojas… As negaleciau buti visiskai laiminga, kol liejas zemej skausmo asarele, kada sirdele Dievui skauda dar uz tuos, kurie nezino dar kaip Meile Jo priimti, kurie nesuvokia teisingai kaip jiems elgtis…

... laikas jau atejo ir norisi padėt, paraginti miegalius?
Ten, aukštai, negalim but laimingi mes be jų atjausdami jų skausmą. Negalim eit aukščiau palikdami nelaimelius tamsoj. Ten privalom buti apsivilke šventiniais drabužiais - Gailestingumo Rūbais jie vadinas, (Or Chasadim). Nusisukdami nuo trokštančio pagalbos mūsų, prarandame Apsiaustą ir turime sugrįžti.
Tad matau tik du sprendimus.
Palaukti kol pažadins juos gaivališka jėga stichijos.

Arba, surast prabudusius ir susiburus užkurti šviesą

, aušra, rytmetį pakviesti.

...jei nuo kiekvieno is musu atskiltu po ta sviesos krisleli...

.....

Justas · Post by **Justas** » Thu 01 08, 2004, 20:05

Ši tema mane patraukė

Kartą pagalvojau:" jei nebūtų Anastasijos ir aš iš viršaus žiūrėčiau į pasaulį, matyčiau visą pasaulio beprotišką gyvenimą, ar norėčiau gimti jame?" Atsakymas: NE . O tokios mastysenos Dievas TIKRAI tokio dalyko nekurtų kaip šiandienos, nes tai būtų laikina, reiškia, betiksliška. O kam be tikslo naudoti energija? Čia galima sakyti mano loginis pamastymas

Jokių abejonių negali būti dėl sodybų. Žinoma man irgi kartais toks kyla klausimas, bet Anastasija padarė jau 2 stebuklus mano šeimoj, tad apsigyvenę sodyboje irgi atsitiks stebuklas. Mes juk žinome kaip gyventi, viskas mums duota, bet reikia tam tikros aplinkos, kad tai suprastumėme. Tad mes suvoksime savo tikslus ir darysime ne tik ką sakė sodininkas pirmoje žinutėje

sodininkas wrote:Apsigyventi arčiau gamtos ir mėgautis paukštelių čiulbėjimu, maitintis švariu maistu ir atsiriboti nuo tų kurie ne tokie kaip mes? O kam mums šito reikia? Turesime jaukesnį gyvenimą, nusiraminimą (jeigu pasiseks). Ar tai viskas?

Tikrai ne viskas...

Žvaigždukas · Post by **Žvaigždukas** » Thu 01 08, 2004, 21:58

Ir aš taip manau, Justai.

loretask · Post by **loretask** » Fri 01 09, 2004, 13:50

Sodininkas rašo:
"Tad matau tik du sprendimus.
Palaukti kol pažadins juos gaivališka jėga stichijos. Arba, surast prabudusius ir susiburus užkurti šviesą , aušra, rytmetį pakviesti. "

O pats ar esi pasirinkęs vieną iš tų dviejų sprendimų?

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Fri 01 09, 2004, 13:50

sodininkas wrote:Koks mūsų galutinis Tikslas?

Vien tik klausimas yra man nesuprantamas, nes galutinis tikslas reikštų pabaigą

loretask · Post by **loretask** » Fri 01 09, 2004, 15:36

Ar tikrai visur ir visada reikia tikslo?

sodininkas · Post by **sodininkas** » Mon 01 12, 2004, 9:58

loretask wrote:Sodininkas rašo:
"Tad matau tik du sprendimus.
1. Palaukti kol pažadins juos gaivališka jėga stichijos.
2. Arba, surast prabudusius ir susiburus užkurti šviesą , aušra, rytmetį pakviesti. "

O pats ar esi pasirinkęs vieną iš tų dviejų sprendimų?

Taip. As jau pasirinkau antraji.
Nors is tikruju zmogus padaro toki pasirinkima tik po to kai isitikina, kad 1-as "pažadins juos gaivališka jėga stichijos" veikia besaligiskai.

Kipshas · Post by **Kipshas** » Mon 01 12, 2004, 11:04

pats pasakymas
"jausti kurybos palaima kartu su kureju"
priestarauja ~galutinio~ tikslo terminui
kad atitinktu zodi "jausti" reikia pakeisti i "pajausti"

tik tokiu atveju is karto po po pajautimo ir ateitu pasaulio pabaiga. kadangi zyniai yra is principo gerieciai, tai jie nenori pasaulio pabaigos ir atitinkamai trukdo pasiekti toki galutini tiksla

eikit kaku su galutiniais tikslais, kol neisgersit mano nurodyto kiekio alaus siulyciau kalbas apie pasaulio pabaigas baigti

Agnė · Post by **Agnė** » Mon 01 12, 2004, 11:58

Kadangi siekis yra “Palaimą jaust bendroj kūryboj su Kūrėju.” (kiek pamenu, Anastasija dar pridūrė: “ ...и от созерцания его.” Todėl ir norėjau išsiaiškinti, o kas gi yra kūryba. Mano 2004 01 08, 10.02 klausimas šioje temoje. Nemanau, kad kiti nežino atsakymo. Bet, matyt, šiuo metu tai man aktualiausia, tai reikės pačiai bandyti ir atsakyti.

Kadangi visas idėjas-mintis ne sukuriame, “paimame” iš informacinio lauko – tai šis procesas - ne kūryba. Idėjoms-mintims suteikiame individualumą, jas perleisdami per savo nepakartojamą supratimą, jausmus ir t.t. Kūryba prasideda, kai imamės minčių-įdėjų įgyvendinimo, materializavimo. Kadangi ir ginklų kūrimas taip pat yra kūryba, įtariu, kad dėl tokių veiksmų Dievas palaimos nejaučia. Sakyčiau, kad palaimingoji kūryba yra tokia, kuri skatina tolesnį kūrybinį procesą.

Sodininkui. Tu uždavei daugybę klausimų, tame tarpe ir šį(pats pirmasis šioje temoje):
“Ko mes galiausia siekiame? Apsigyventi arčiau gamtos ir mėgautis paukštelių čiulbėjimu, maitintis švariu maistu ir atsiriboti nuo tų kurie ne tokie kaip mes? O kam mums šito reikia? Turesime jaukesnį gyvenimą, nusiraminimą (jeigu pasiseks). Ar tai viskas?”

Priminsiu tau pavyzdį, kai Megre paklausė mažojo Volodios, kuo jis nori būti. Berniukas net nesuprato klausimo, nes: “Aš esu”. Sodininke, nejaugi negali įsivaizduoti, kad sodybų kūrimas tai tas procesas, tas “aš esu”, kuris jau šiandien gali teikti palaimą tiek mums, tiek Kūrėjui, nes per Jo kūriniją – augalus, jau vyksta bendravimas, ieškojimas, atradimas ir džiaugsmas.

Kipshas · Post by **Kipshas** » Mon 01 12, 2004, 14:25

>Kadangi visas idėjas-mintis ne sukuriame, “paimame” iš informacinio lauko

Hmmmmmmmmm

>Kūryba prasideda, kai imamės minčių-įdėjų įgyvendinimo

Hmmmmmmmmmmmmm
Hmmmmmmmmmmmmmmmmm

Perfarzuokim biblijos citata pagal siuos du teiginius:
"Pirma buvo minties paemimas is informacijos lauko ir tada ji tapo kuryba"

Isvada: nesigeres alaus - nesuprasi. ne veltui as jau eilini karta paminiu si stebuklinga gerala :)

Martchius · Post by **Martchius** » Mon 01 12, 2004, 14:36

Truputi isiterpsiu

Yra tokia psichoterapijos srove, vadinasi logoterapija, pradininkas V.E. Franklis.
jos pagrindine mintis : nera atsakymo atsakymo i siuos galutinius klausimus apskritai. Nera, jei neaiskus Asmuo, Laikas ir Vieta
Koks mano cia ir dabar gyvenimo tikslas? Galutinis? as niekur neiseinu. as esu, cia ir dabar, su tavimi. esu santykije, esu rysyje, esame kartu.

Anksciau baisiai megau zongliruoti "protingais" zodziai, vis dar megstu

Tik pastebiu si dalyka - protingos mintys gali buti pabegimas nuo susitikimo, dar viena proga isvengti dialogo, pasinerti i iliuzija, i sapna atviromis akimis...

Tikslas? Isgyvent. Isgyventi ir patirti susitikima su tavimi, Kurejau

Man pradziai tikrai uztenka.

Skambantys Kedrai

Mūsų Tikslas

Musu tikslas

Re: Musu tikslas

Mūsų tikslas

Re: Musu tikslas

Re: Musu tikslas