Kokia žmogaus prigimtis?

[kunigunda]

Tiesą sakant, mane jau kurį laiką neramina vienas klausimas... neseniai per seminarą mes kalbėjome apie marksistinę ideologiją ir mokslinį ateizmą.... Kas čia bendro, paklausite? Tai privertė mane susimąstyti. diskutuodami mes išsiaiškinome, jog marksizmo "achilo kulnas" tai, jog visų nelaimių ir negerovių priežastimi buvo laikytos išorinės: socialinės - ekonominės sąlygos. Manyta jog pats žmogus geras, kalti tik blogi įstatymai, santvarka ir pan. Išvada - pakeitus išorines sąlygas viskas susitvarkys savaime - ir žmonija žengs į "naują šviesų rytojų". Labai daug panašumų su tuo, ką sako Anastasija. Pakeitus gyvenamą erdvę - keičiasi žmogaus vidus ir kita. Tiesa, tai jau kitas lygmuo, bet principas tas pats. Aš suku prie to, jog visko priežastis - žmogus ir jo vidus. Tam tikra prasme pasaulis - žmogaus minčių, jo vidaus atspindys. Ir šioje vietoje dėstytojas su ironiška šypsenėle ir žiūrėdamas tiesiai man į akis pradėjo aiškinti,jog žmogaus prigimtis bloga, pilna purvo ir panašiai. Įvairios religinės praktikos esą padeda ją tramdyti. Nežinau... Man čia daug kas neaišku. Negalėjau ir dar negaliu su juo "kvalifikuotai" ginčytis. Juk pagrindinis mano argumentas: "na taip, bet aš jaučiu, jog yra kitaip.. Nepaisant viso purvo žmogaus "branduolys", "šerdis" tokia nėra... Kaip jūs manote? :]

[Olga]

o koks yra mazas kudikis?
ar daug jame purvo?
kaip man - jis tikras angelas
tokiu ir liktu, jei visokie "protingi" mokytojai irgi taip galvotu, ir nebandytu jo "aukleti".

[Rytė]

Labai daug panašumų su tuo, ką sako Anastasija. Pakeitus gyvenamą erdvę - keičiasi žmogaus vidus ir kita. Tiesa, tai jau kitas lygmuo, bet principas tas pats. Aš suku prie to, jog visko priežastis - žmogus ir jo vidus. Tam tikra prasme pasaulis - žmogaus minčių, jo vidaus atspindys.]

Kažkada kalbėjom apie tai su veinu žmogumi, kuris irgi buvo įsitikinęs,kad užtenka įsigyti sodybą, hektarą ir viso ligos, visas nepasitenkinimas, visi negerumai iš jo gyvenimo dings. Nesutikau ir dabar nesutinku. Jei širdyje to gerumo nėra,niekas jo nepridės. Net ir gražiausia gamta ilgainiui pakyrės, vėl kils naujos problemos ir karuselė iš nauo įsisuks. Tik kur tada teks ieškoti panacėjos nuo visų negerumų?...

Tik keičiant ir priimant (ir mylint) save, keisis aplinka... (Čia mano nuomonė,kuri kol kas man teisinga )

O žmoguje kiekviename yra ir balta , ir juoda pusė. Kartais daugiau to matosi,kartais kito. Kai norim, mes visi angeliukai galim būti.

[Kipshas]

>Kažkada kalbėjom apie tai su veinu žmogumi, kuris irgi buvo >įsitikinęs,kad užtenka įsigyti sodybą, hektarą ir viso ligos, visas >nepasitenkinimas, visi negerumai iš jo gyvenimo dings.

Parodykit man ta zmogu. Tai muziejine retenybe!

[Agnė]

O žmoguje kiekviename yra ir balta , ir juoda pusė. Kartais daugiau to matosi,kartais kito.

O gal žmoguje nėra nei juodos , nei baltos pusės. Žmogus tiesiog yra. O tie matymai - tai proto žaidimas.

Kai norim, mes visi angeliukai galim būti.

Manau, kad tai neįmanoma jau vien todėl, kad visiems neįtiksi. ..ir įmanoma, jei nuspręsi būti angeliuku pati sau

[Rytė]

..ir įmanoma, jei nuspręsi būti angeliuku pati sau

apie šitą variantą ir kalbėjau.

O tą muziejinę retenybę, Kipshiuk, parodyčiau tau bet... Kas nuo to pasikeis? Beje, tas žmogus jau savo nuomonę pamažu keičia. Tik čia jau ne man kištis ir svarstyt,kas ir kaip turi gyventi.