Neringos eilėraštukai

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Pir 12 12, 2005, 20:04

Liūtaširdė rašė:Žiemos yaptybės

Žiema atėjo,
Ir baltos snaigės sukas ratu.
Ant langų pražydo baltos gėlės,
Ne ramunėlės,o šerkšno fėjos.

Ruduo seniai praėjo,
Lietus jau nebelyja.
Tik purus sniegas žiba,
Ir visus džiugina.

Medžiai pliki,
Šaltikas juos supaudė,
Vasarą lapus auginę,
Jie dabar giliam sapne nurimę.

O paukšteliai žiemoti palikę,
Šaltą žiemą kenčia
Ir gailisi į šaltus kraštus neišskridę.
Šąla,miršta ir gimsta jie čia.

Saulelė žiemos gi negaili kaitros
Ir žolei mažai
Ir širšei piktai
Po sniegu, drevėj, kažkur panamėj,
gali tu surasti gyventojų daug,
nebijo žiemos,
jiems Saulelė gera
jau amžiais seniai
mums šviečia meiliai
ir taip amžinai žiema iš žiemos
žaliuoja žolė sniegų pataluos
ir paukščiai gi tie
jiems metų jau daug
giesmė ta pati po amžių tiek daug
Ir šviečia meiliai Saulelė šilta
Visai pažemėj ridinėjas basa
Ir glaudžia visus prie savo širdies
Kad būtų sniegelis be galo skaistus
Kad būtų dangužis lig skausmo skaidrus
Kad būtų skanus bičių rinktas medus
Ir karštas pienelis be galo saldus
Ir kai vakarėjant nublėsta dangus
Ir debesys apgaubia mūsų namus
Pro juos aš jaučiu
Kaip vis skverbias šviesa
Dangaus ir Visatos palaima balta

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Pir 12 12, 2005, 20:07

Liūtaširdė rašė:Snieginis

Snieginį pastačiau,
Ir į gražiausių kūrinių sąrašą užrašiau.
Geležinę kepurę uždėjau,
Vietoj nosies morką įkišau.
Į snieginio baltas rankas šluotą įbedžiau,
Šaliku aprišau.
Angliukus vietoj akių
Ir lūpų sidėjau.
O paskui grožėtis pradėjau.
Mano akys sužibo ir džiaugtis norėjo.
Bet kažko trūko,
Ar širdies,ar tikrumo?
Ajajajajaj,geriau aš jį sugriausiu,
Ir širdies sau negraušiu.
Spyriau iš kojos į galvą,
Trenkiau su ranka į pilvą,
O paskui visa užgriuvau ir jį visą sutryniau.
Spirk, kol pajusi skausmą širdy,
Plėšk ir draskyk, kol numirsi savy
Pajausk iki galo kuo kvepia mirtis
karti iki kaklo bus tau patirtis
Karti ir sava ir be galo tikra
Esi kas esi - kuo sukursi save

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ket 12 29, 2005, 15:07

Visatoje plačioj turiu kampelį savo
Širdelę, kurioje tiek daug gražių žiedų aš auginu
Savim Visatą vėl puošiu
Ir nesvarbu kad žvarbūs vėjai
Žvėries balsu prastaugdami prabėga
Kampelyje savam - širdy jauku
Nebūna čia pūgų, audrų
Savim Visatą savo aš kuriu
Ir džiaugiasi Dievulis mano
Šiltomis rankelėm
Kiekvieną dieną deda šventą duoną -
palaimintą - ant mano stalo
Savim Visatą aš kuriu
Ir Dievui ranką vėl tiesiu
Sukursim grožį mes abu
Ir bus pasaulyje gražu

Turiu kampelį savo mažą
Iš jo Visaton grožis laša
Kas šviesą širdimi kasdieną neša
Tegul ir jiems po lašą laša laša

Gražios jums dienos  :angel:
Paskutinį kartą redagavo Neringa Tre 05 24, 2006, 11:45, redaguota 1 kartą(us).

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ket 02 02, 2006, 17:48

Atverti širdį visam pasauliui,
Savo meile užlieti Žemės žaizdas,
ištirpdyti ledus sukaustytose krūtinėse
- Dieve, ar aš galiu?

Ar daina mano pakankamą aukštį įgauna,
kad aprėptų visų dažnių erdves?
Dieve, suteik man stiprybės
Tavo saulė delne į priekį ves

Ir tebūna kelionė tvirta
ir dar kartą laiminu save, tavo - Dieve - Šviesa
Nesitrauksiu nuo Žemės, nesuksiu iš kelio,
Kol kiekvienas Dievo namus suras

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ket 02 02, 2006, 17:52

Medvilnės baltas pūkeli,
Savo šviesią galvelę iškėlęs,
Sklendi virš atgijusių klonių,
Lengva širdy
Tegul bus amžini meilės sodai,
mūsų rankom sodinti

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ket 02 02, 2006, 17:56

Ariau laukelį, dainavau
Kol, miela, tave pamačiau,
Ir mūsų mylimus vaikus,
Atbėgančius per mūs laukus

Vainiką žalią nešdama
Glaudeis šviesa tu prie manęs
Siūbavo Žemė, skridom mes
Į meilės žydinčias erdves
Paskutinį kartą redagavo Neringa Tre 05 24, 2006, 11:44, redaguota 1 kartą(us).

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Ket 02 02, 2006, 18:26

Neringute, puikios eiles!

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Pir 02 06, 2006, 15:54

Nebesvarbu žodžiai
Jie daug kartų sužeidė ir kėlė
Ir bangavom tarp šviesos-tamsos
Jau daugel šimtmečių

Dar nemokam savo žodį leist kaip strėlę
Kad pasiektų esmę, o ne gėlą
Kad paskleistų meilę, o ne melą
Ir kad siela liktų vientisa, neišblaškyta

Tylumoj grįžtu į savo sielą
Dygsta medžiai
Saujoj bunda grūdas
Ir užgniaužia kvapą šiltas vėjas po šaltos žiemos

Man tiktai į saulę noris tiestis
Man tiktai arčiau prie kvepiančios žolės
Man tiktai įbristi į upokšnio versmę
Man tiktai klausytis tekančios giesmės

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Tre 05 24, 2006, 11:43

Vėl siela dainuoja pasaulio balsu
Po didžiuliu klevu aš klūpiu
Ir maldoj per Visatą keliauju

Dieve, ištieski rankas
Su manim per Visatą brangią
Tarsi saulė iš mūsų senolių laikų
Brendu per giružę tankią

Ir nešu aš karolius rasos
Mūsų Žemės dukra laiminga
Ačiū Dieve - kad užteko drąsos
Pabaigti kelionę ilgą

Ir sugrįžti kur plazda dvasia
Be ribų, be jokių abejonių
Kur dainuoja Gyvoji Tauta
Mūsų Motina Amžių Senoji

Basomis per nulyjantį lietų
Per pavasarį dosnų ir kvapnų
Per žiedų ir dangaus marias
Gieda pabudę iš sapno

Akyse jų visa Visata
Ir prasmė dabarties buvimo
Ir be galo švelnaus subtilaus
Šventės Žemėje sukūrimo

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Tre 05 24, 2006, 19:36

Džiaugiuosi :) Sėkmes kelionėje šviesioje ir į šviesą.. :)

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Tre 07 05, 2006, 11:48

...Nauja erdvė mus kviečia prisijungti
širdžių šviesa ir šiluma delnų
sukurti tai, ką per save sukurti teturi galią tik dievai
sukurti tai, kuo tikime su Meile
su jos šviesa tegalime įžengti pro atsivėrusius Vartus
Jau kelias atviras ir laisvas, ir džiugus
Palikime jau drabužius senus, atleiskime, atlaisvinkim rankas
Erdvė nepamatuojama aukštai aukštai į šviesą mus nuneš
Su protėviais kartu apsikabinus, įsimylėjus Dievą amžinai
Tirpstu žvaigždėj, o gal planetoj
Visatoje, kuri vadinas VISADA

Tai tegul širdyje liepsna žėruoja
ir plazda rūbu nemariu
Tegul nuo jos prisidega, sušyla
Ir atveria vartus erdvių

Tegul ta šypsena vidinė
Išlėks begiedančiu paukščiu
Žaviuosi laisve jos šilkine
Ir keliančiu gyvent aukščiu...

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Pen 11 03, 2006, 12:46

Saulei tekant pabudo Žemyna ir veda iš miego pasaulį
Baltaragis iš pasakos skambančiai žengia
Ir veriasi pasakos durys
Atsivers iš gelmės ir išeis iš žvaigždžių fėjos ir laumės, nykštukai
Sidabrinėj šviesoj ant pusnies suspindės krištoliniai pelenės batukai
Šviesą neša spalvoti sapnai ir Karaliai į Žemę nužengę
Neša šviesą beribiai sparnai paukštės auksinės iš burtų
Širdimi prisiliesk paragauk širdimi begalinių Visatos turtų
Kvepia žiemą ant ledo erdvių gaiviai plazdantis kvapas nasturtų

O žolė pusnynuos amžinybės kristalą laiko
Audžia pasaką aukso kalnuos krištolinė mintis mažo vaiko
Stebi tylą Visatos gelmė ir dausa mus visus apkabinus
Kaupia versmę iš savo širdies atsigerti žvaigždynams nurimus

Neša fėjos sidabro delnuos šviečiančius jonvabalėlius
O nykštukai didžiuliuos maišuos duonos juodos kepalėlius
Neša šviečiantį debesį mums Elnias Devyniaragis
Mums Praamžių Tėvuži brangus maloningas būk šiemet
Mus Praamžių Motute Meili nešk skaroj įsisupus
Kad vėl puoštų skaidri ir švelni šypsena mūsų lūpas
Kad vėl gera, jauku ir saugu būtų mūsų namučiuos
Kad gyventų ramybė švelni mūs trobelių kampučiuos

Nešk Motule mums daug spindulių, kad dvasia neužmigtų pabudus
Kad džiaugsmingai pašoktų iš lovos basi kas rytelį vaikučiai iš patalų pūgos
Nešk ant savo delnų iš širdies Sidabrinę Gydančią Šviesą
Tepalaiminti būna Šventi, kurie tiltus gyvenimui tiesia

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ant 12 19, 2006, 11:41

Gal kažkas pakito žvaigždynų spindesy
Ar matei pėdsaką sniege nuėjusių žmonių į šviesą
Paliko tūkstančiai švieselių pusnyse
Kur juokas jų atsispindėjo

Šviesiu paklotu nešini
Per Žemę šventą ėjo
Ir basos pėdos jų pusny
Kalbėjimą girdėjo

Ir plačios širdys - atviri
Dainavimą pradėjo
Kaip tyliai leidžiasi dangus
Kaip jaukuma atėjo

Nusinešė giliai širdy
Skambėjimą varpelių
Ir tu dar aidą jų girdi
Į aukštį sielą kelia

Ir ašaros išplaus krislus
godumo ar pavydo
tiek šilumos savy žmogus
skambėjime išvydo

Iškėlė sapną iš gelmės
pavirto realybe
Taip paprastai iš išminties
Atleido kad suklydo

Save nešu ir branginu
Kaip šventą Dievo liepsną
Dėkoju Dieve kad esu
Nereikia nieko kito

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ant 01 02, 2007, 10:30

Kalėdų rytą naujai siela sušvito
Ramybe pasipuošus ji žengia tylai ošiant
Per Amžinąją Šviesą, per Esatį belaikę
Pasaulį ant ragelių Devyniaragis laiko.
Ir Motina Žemyna vygužę meiliai supa,
kurioj maži vaikeliai į skarą įsisupę
Jos pasakaitės klausos - sidabro rytą naują -
Ir išmintį Senosios širdelėn savo krauna.

Su šventėmis :)

ievų pūga
Pranešimai: 61
Užsiregistravo: Šeš 01 13, 2007, 12:24

Standartinė ievų pūga » Šeš 01 13, 2007, 15:27

Neringa rašė:
Ir kiekvieną popietę saulė
Pasilenkusi glosto medžius
Begaliniais vaivorykščių tiltais
Aš sujungsiu kas buvo, kas bus

perskaičiau beveik visus tavo eiliukus, Neringa, kurie čia.
Esu tikrai sušildyta,sužavėta ir maloniai nustebinta mūsų sielų šilumos panašumu.
Nors aš pati kuriu verlibru. Jis man artimesnis mano širdžiai, nes galima daug stipriau įpinti gilią mintį, negu eiliuotame eirėraštyje.
- - - -

Esu išleidusi porą savo eilių rinkinių. Taip pat esu " Poezijos oazės" klubo Nyderlanduose įkūrėja-vadovė.

Miela Neringa,
dėkingumo upeliukas pračiurlena po tavo kompiuterio stalu iš Nyderlandų pusės. Jauti, mieloji, geroji, šviesioji... :?:
Ačiū, kad esi, kad būsi :P

Iveta
Pranešimai: 127
Užsiregistravo: Pir 03 20, 2006, 9:09
Miestas: Marijampole

Standartinė Iveta » Tre 02 21, 2007, 17:33

:P Kaip grazu...kokia grazi Neringa tavo sielos kalba...Dalini save...savo Dieviska Meile kitiems...Aciu tau is visos sirdies...Kad kuo daugiau tokios kurybos ir pasaulis,visa visata svytes visom vaivorykstes spalvom... :love: :H Su Meile Iveta...
Draugaukim,kaip Zmones...Mylekim,kaip Zmones...ir Jauskim,kaip Zmones...

Neringa
Pranešimai: 590
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 20:30
Miestas: Vilnius

Standartinė Neringa » Ant 04 17, 2007, 10:51

Ačiū :D


***

Kiek meilės tau galiu nusiųst - laisvai, be telefono,
Kiek šviesmečių akių tau spinduliuos iš fono
Kiek širdies bučinių siunčiu kasdien, kas naktį
Tyliu, bet viduje degu, liepsna apgaubus dagtį

Kaip dieviškai šiltu mostu, kviečiu tave pašokti
Dainuoti, juoktis, lėkt meldžiu tave išmokti
Kvepėti medumi balandžio pievos skuba
Priglausiu prie dangaus su šypsniu savo lūpas

Turėk tiek daug vilties, kad į ramybę virstų
Ir būk kaip iš nakties Aušrinė tarpu pirštų
Būk ugnimi šviesos, lediniu tobulumu
Vandens srove švelnia, gyvybe, paprastumu

yynnggee
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: Tre 06 04, 2008, 20:34

Re: Neringos eilėraštukai

Standartinė yynnggee » Tre 06 04, 2008, 21:16

Naringutea,
Fainas Tu turbūt žmogutis,
Tu kaip fabrikas greitai
ir kaip menininkas kuri gražias eiles...
Tavo yra meniška siela... :) :h: :H

Skelbti atsakymą