taip, tai aš Tave užbūriau
mano ašara
pabučiuota saulės ir vėjo
virto obels žiedlapiu
ji skrido pas Tave
su paukščiais ir bitėm
kai tu miegojai
ji įkrito į Tavo širdį
kai ji sušilo
mes sunokinome obuolį
xxx
žinau, kad Tą Pavasarį
kai aš stovėsiu
ir kvepėsiu
obelų žiedais
ir Medum
ir Bitėm
ir visu Pasauliu
Tu prieisi
ir paliesi
sunoks obelys
ir Medus
ir Meilė
ir visas Pasaulis
vėjas pakils
ir nuneš
Mus ir Mūsų Vaikus
ir Meilę
ir visą Pasaulį
į Amžinybę
as nuotaka
kai stoviu po obelim
ir žiedlapiai pina
man vainiką
ir bitės ieško nektaro
ir paukščiai dainuoja
o vėjas bučiuoja
Bernelį mylėsiu
taip pat kaip jį
švelnūs auksiniai šilti
spinduliai
iš Tavo akių
į mano akis
iš mano akių
į Tavo akis
žalios tvirtos nepertraukiamos
gijos
iš mano širdies
į Tavo širdį
iš Tavo širdies
į mano širdį
gera šitaip
Būti
Gyventi
Meilėje
