Page 6 of 11

Posted: Thu 10 20, 2005, 23:31
by Uosis
Ner cia ko cia jo stabdyt,
Tegu sukas, bus matyt...
Tegu raso ir dainuoja,
Ir eiles te reklamuoja :mrgreen:

Posted: Thu 10 20, 2005, 23:47
by Laimis
Glesumėle nevaryk,
Kas kaip mokas tas taip sukas
Aš Laimiukas, ne kipšiukas
Pažiūrėk mergyt.

Dar meteliai Kaunas-Vilnius
Dar užsukt kelias veiklas
O paskui kaip susisuksiu
Sau lizdelį Sukiniuos

Tai galėsi mane tramdyt
Su botagais dangų čaižyt
Laidyt į visur liepsnas
Laisvas būsiu per dienas!

Posted: Fri 10 21, 2005, 8:00
by sraige
:lol: :H

Posted: Wed 10 26, 2005, 11:37
by Laimis
Image

Nors Glesumėlės visus eilėraščius galite surasti šitoje temoje, tačiau prašau nepasididžiuoti ir užsukti į Glesumėlės šviežią svetainę internete:

http://www.blogas.lt/glesumele/

Aš kaip vadybininkas pagaliau įkalbinau ją atsidaryti savo tinklapį. Paveikslėlius parinkau aš ir sudėliojau jos eiles. Glesumėlei nieko nereikia daryti, o tik rašyti ir rašyti...

Neužilgo turėtų pasirodyti ir rimtesnis tinklapis, kuriame eilėraščius, mintis, įvadinį žodį, nuotraukas ir piešinius parinks pati autorė. Vat ten tai bus rimta svetainė. :) O kolkas prašau užsukti į šitą...

Posted: Wed 11 02, 2005, 11:41
by Laimis
Image

Nuo šiandien Glesumėlės eilėraščius galite užsiprenumeruoti ir gauti elektroniniu paštu.

Kiekvieną kartą Glesumėlės tinklapį http://www.blogas.lt/glesumele papildžius nauju eilėraščiu, jums bus išsiųsta žinutė ir nuoroda į jį.

Užsiprenumeruoti eilėraščius labai paprasta. Tiesiog reikia nusiųsti laišką į [email protected] arba rašykit man asmeninę žinutę, prijungsiu.

Posted: Sat 11 19, 2005, 22:40
by glesum
Mano sapno sargybinis

- Tu miegok... nebijok...
Aš globosiu tave,
Kad šiąnakt aplankytų
Tik šviesūs sapnai...

Mik rami... nesirūpink
Aš būsiu šalia...
Man taip gera stebėt kai miegi,
Juk žinai...

Užsimerkiu... žinau,
Negalėsiu užmigt...
Nors norėčiau...
Tegul... tu galvok,
Kad miegu...
Aš tiesiog negaliu
Negaliu nesutikt –
Kai miegu aš
Ir tau turbūt daros ramu...

Užsimerkiu...
Ir mažas vaikelis šalia
Susirango prie kojų
Ir saugo sapnus...
Jo medinis žirgelis
Skrajoja ore...
Dieve mano! Toks mažas
Ir šitoks drąsus…

2005 11 16
[[/b]

Posted: Sun 11 20, 2005, 0:18
by glesum
Brendam... Brendam per upę...
Jos skaidrūs purslai
Aptaškys tavo veidą
Ir mano laišką
Susiliejusiom raidėm
Nuglostys tave...

Brendam... brendam per upę
Kitam jos krante
Tu pamirši tą sapną
Kuriam gyvenai...
Šiandien tu praregėjai!
Šiandien tu pažinai!

Brendam… Brendam per upę
Kaip tądien.. Meni?
Kai mus šildė ir saulė ir meilė stipri…
Kai tą dieną prie upės
Mane kai radai…
Ir sakei, nepamirši manęs
Amžinai…

Šimtas? Tūkstantis metų praėjo?
Žinai…
Tiek vandens nutekėjo,
Bet mano laiškai
Vis dar liejas lyg žvaigždės
Skaidriame vandeny
Brendam… brendam per upę…
Jei dar ją meni…

2005 11 16

Posted: Sun 11 20, 2005, 0:20
by glesum
Šiąnakt žvaigždės -
Lyg tąnakt,
Kai mūsų dangus
Meilės Dievo kalba
Pakalbėjo į mus…

Ir mes klausėm giesmės jo
Atvėrę širdis…
Kol šviesos vandenynas užliejo akis…
Kol neliko materijos-formos ribų…
Susiliejom į amžiną, vieną -
ESU…

Ir mes tapom tą naktį
Daugiau nei yra
Ir nuščiuvus virpėjo mama Visata…

Ir šiąnakt juk toks pats stebūklingas dangus
Kaip tą kartą,
Kai Dievas kalbėjo per mus…
------------------
Nežinau, ar taip buvo kadais…
Ar tik bus…
Gal tik žvaigždės vėl siunčia
Man ženklus keistus?..

2005 11 16

Posted: Sun 11 20, 2005, 0:24
by Žvaigždukas
Dėkui, Tau Glesum, už tokį tyrumą...

Posted: Sun 11 20, 2005, 9:39
by J
:love:

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:05
by glesum
Pries užmingant...

Pasiklosiu rasa
Užsiklosiu migla
Mano veidą nuglostys
Mėnulio šviesa

Ir virpėsiu
Ant motinos žemės visa
Persigėrus jos skoniu, kvapu
Jos alsa..

Kol neliks mano kūno
Nei mano minčių
Tik šlamėsiu žole
Tik čiulbėsiu paukščiu
Būsiu viskuo
Ir niekuo
Šviesa ir tamsa
Būsiu vakaro rūkas
Ir ryto aušra
Būsiu kintantis lapas rudens
Ir lietus...

Būsiu žemė gili
Būsiu aukštas dangus
Būsiu valkata šuo
Visata be ribų...
Šio pasaulio pamatiniu niekeliu...

O panorėjus – sukursiu save
Miegančią žemiškam Dievo delne...

11 16

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:05
by glesum
Visi miega...
Ir aš jau grimztu
Į sapnus, kuriuose
Aš ir Tu –
Du laimingi padūkę dievai,
Du verti savo Tėvo vaikai
Kuriam viską,
Kas telpa širdy,
Lengvo sapno ramiam svaiguly...

Tu miegi
Aš tau sapną siunčiu...
Tu toli...
Aš taip pat pakely...

2005 10 21-22

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:06
by glesum
Pažino ji jį...
Pažino jis ją..
Du debesys – jūros spalvos danguje...
Virš žydinčios žemės jie skrido drauge –
Pamilo ji jį...
Pamilo jis ją...

Bet nelietė jos
Rankų jo vėsuma
Ir lūpų neplovė lašeliais lietaus...
Nes jei susilies debesų pilkuma
Neliks to plyšelio saulėto dangaus...

2005 08 08

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:27
by glesum
O! radau dar eiluku, kurie yr knygelej, bet nėra forume... Gal kam patiks :)


Ar eisi su manim vandens paviršiumi
Į saulės atspindžius,
Gilyn…
Į skaidrią ramią šviesą..?

Ar nersi su manim į tylą –
Tylėjimą meilės ritmu..?

Ar atsimerksi man –
Savomis akimis, bet iš naujo..?

Ar kvėpuosi su manimi
Vėju tuo pačiu..?

Ar kursi su manim gyvenimą
Ant liepos žiedo,
Ar tarp tų dviejų žvaigždžių..?
(Ar “kur” svarbu?)

Ar brisi su manim per žemę
Tuo pačiu taku?
2005, pavasaris

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:28
by glesum
Svajoju...
Apie ramų ir šiltą buvimą drauge
aukštoje, minkštoje, kvapioje žolėje…
Tavo akis... ir žvaigždes...
Tavo alsavimą tyloje...
mus užliejusią naktį...
ir visumą...

Viskas skleidžias ir tirpsta
Vysta ir noksta...
Viskas praeina
ir gimsta iš naujo...
Viskas sutelpa tavo žvilgsnyje...

Vis sninga...
Ir snaigės liejasi lyg šokis
ant tavo plaukų...
Šypsaisi...
Mes virstam į pusnį...
Ir tirpdamas sniegas nuplauna
Tavo veidą...

Myli...
Žinau, nesakyk...
Nes žiedų pilnas visas pasaulis...
Nes paukščių giesmė ataidi iš tamsos...
Ir tavo akys atsispindi
Žvaigždėse...

Upė mus paslepia...
Lengvos bangelės plakasi į valties šonus...
Mus neša...
Ir rūkas pilnas mėnesienos
į dangų žvelgia...

Jei tik panorėtum,
galėtume ir mes ištirpti...
Lyg rūkas...
Ir iš aukštybių laiminti pasaulį
tuo žvilgsniu,
kuriuo mus palaimino Jis...

Jei tik žinočiau, kad esi...

2004 06 14

Posted: Fri 11 25, 2005, 21:28
by glesum
Aš tik maža baltapūkė mergaitė,
žaidžianti slėpynių, tarp pasaulio dulkių...

Pakilęs vėjas bloškia jas man į akis
ir pasiklystu savo paslapty...

Manęs ieško...mano broliai ir seserys
žaidžiantys gyvenimą...
Bet dulkėse
Aš ir pati savęs nerandu...

Tik virpu ir laukiu, kol vėjas nurims...
Šaltiny skaidriam išsiplausiu akis...

Bet kartais, užsimerkiu
ir leidžiu savo sielai šviesti...
Kopiu į savo dvasios kalną,
kurio nepasiekia nei vėjas, nei dulkės...
... ir šviečiu ...

...ir žvaigždėse atsispindi mano šviesa...
O gal Aš pati?...
Atsimerkiu...
Slėpynės pasibaigia...

Aš leidžiu sau pailsėti –
Iki rytojaus...

2004 12 02

Posted: Wed 11 30, 2005, 23:24
by glesum
Na, tiesa sakant visia cia ne jokia alegorija...maciau toki vaizda ir aprasiau... alegorija gal tik ta prasme kad.. Stebiu debesis... jau mokausi skaityti is ju... Skaityti galima juk is visko...
Na, jei patinka, imesiu dar kelis... berods situ irgi dar nera :)
P.S. Labai aciu :)

Posted: Wed 11 30, 2005, 23:26
by glesum
S.

Tavo žodžiai į širdį giliai susigėrė,
Lyg išdžiuvusion žemėn lietus gyvastingas…
Lyg šaltins per mano sielą tekėjo
Tavo žodžių šiltų palaiminga skaidra…

Ir stovėjau basa ant suskirdusios žemės…
Po pėdom dykuma negyva sužydėjo,
O aplinkui visa visata man aidėjo –
Meilė kuria pasaulį! Ji – didžiausia jėga!

2005 06 16

Posted: Wed 11 30, 2005, 23:32
by glesum
Žalioje žolėje miegu aš
ir mano žvaigždės....
Švelni nakties ramybė
skvarbi ir gaivi mus sujungia...
Mane ir mano žemę
gilią ir ramią...

Ilsiuosi....

Vis įkvėpiu dangų –
Savo amžinybės sargą
ir pati ja tampu...

2003 11 25

Posted: Wed 11 30, 2005, 23:33
by glesum
Aš nebebijau nesurasti tavęs…
Mūsų jūra – bekraštė,
Ir aš – tik smiltelė joje…

Dievo rankose mūsų likimas…
Jam priklauso ir žemė, ir amžinybė…
Ir tas takas, kuriuo tu ieškai manęs…

Dar ne laikas… ir tiek…
Pailsėki…

Ilgiuosi…
bet jau nebeverksiu…
nes mintys stipresnės už vėją…
Šypsosiuos
ir jos tyliai tave apkabins…

2004 07 14