Puslapis 911

Parašytas: Pir 12 05, 2005, 23:52
glesum
Pokalbis....


- Jei nori, užrašysiu tau pasaulį...
- Aš noriu tiktai to, ko nori tu...
- Aš noriu.. Noriu būti saulė...
- Gerai. Mes galim šviest kartu.

- Aš noriu Tau save padovanoti,
Bet Tu mane jauk jau ir taip turi...
- Daviau tau viską, ką galėjau duoti,
Tad ir mane taip pat neši širdy...

- Aš supratau...  Bet kaip man tai pasiekti?
Kokiu būdu savy išreikšt Tave?
- Tu daug mąstai, tad nebijok į priekį
Keliauti. Aš lydžiu tave.

Tu eiki drąsiai. Savo šviesią mintį
Apvainikuok ne tik žodžiu, bet ir veiksmu...
Ir patikėk, visur šiame pasauly
Aš būsiu ten, kur būsi Tu.

2005 10 04

Parašytas: Pir 12 05, 2005, 23:53
glesum
Apie tylą... parašytas ne šiam forumui, bet tebūnie

Pritildykit tylą!
Aš tyliai meldžiau,
Nes tyliai kalbėjau
Ir tyliai verkiau..

Visa prisigėrus lyg vyno -- tylos
Klusiausi joje savo sielos kalbos

Aš kėliausi tyliai
Ir tyliai miriau
Kas rytą
Kas vakarą
Kol išėjau...
Į dūžtantį laiką
Kurio tėkmėje
Iš šukių tylos nulipdžiau vėl
Save

Tyla – man be galo brangus skambesys
Nors buvo
Kad rodės
Jog jau pražudys...
Nors buvo
Kad baisai springau nuo tylos
Tai buvo dalis mano kelio
pradžios...
2005 11 02

Parašytas: Ant 12 06, 2005, 18:42
Neringa
Labai gražus pokalbis :D

Parašytas: Šeš 12 10, 2005, 23:35
glesum
Tomiui

Žiedo virpėjime vasara miega
Bičių sparnelių maldos apsvaiginta
Kol aš braidau po dar neliestą sniegą
Žiedo virpėjime vasara miega...

Vien baltuma
Ir manęs nebelieka
Tik nuskaidrėjusios mintys nušvinta...

Žiedo virpėjime vasara miega
Ir aš miegu
žiemoje paklaidinta...

( http://foto.tinkliukas.lt/vabaliukas_augaliukai/47_G )

Parašytas: Pir 12 12, 2005, 20:33
Neringa
Švelnumo Deive,
Pienių pūkų ir dangaus debesų skaromis apsiklojus
Žengi taip lengvai
Nubanguoja šlamėjimu gojus
Nubanguoja šilkiniai rugiai

Tu lengvai tarp miglų
- Ant blakstienų - žvaigždžių, o žvaigždžių -
Tu sklendi tarsi vėjas
Tarp ramunių baltų tarp rasotų takų
Tavo veidas - iš pasakų - fėjos

Tu skaidrumo mums duok
Liūdesy neišduok
Tavo skraistę lengvai kelia vėjas
Tarp tų miesto šviesų, tarp kelelių šimtų
Bus mums šiandien nartus užtarėjas



Su ateinančiu gimtadieniu Tave :H :love: :H

Parašytas: Pir 12 12, 2005, 23:29
glesum
:H :love: :H :h:
Kaip gera...  :angel: kaip grazu...

Aciu, mieloji, aciu sesule,
Už gerą žodį :)
Lyg baltą drobulę...
Ant kūčių stalo aš ją pasitiesiu
Žodžių meilių žvakele pasišviesiu :)

Parašytas: Ant 12 13, 2005, 23:15
glesum
Vis dar apie politiką :))))

***
Susijaudinęs vakaras žvelgė į sutemą,
Panardinęs rankas į nurimusį ežerą:
„ Šitiek Džiaugsmo! Tiek grožio! Nejaugi dar būtina
Man sugrįžti į miestu suvilgytą nerimą?

Ar tikrai man reiks eiti vėl, ir klauptis, ir kristi?
Vėl kalbėti netiesą, kuria netikėsiu,
Vien tik tam, kad sužaisčiau gerai tą žaidimą,
Jau seniai atsiduodantį sielų puvėsiu?

O norėčiau... tiktai susigerti į ežerą,
Savo sielos ramybe žvaigždes atspindėti...
Išskalauti tą stingdantį, veriantį nerimą
Ir iš tavo širdies...
Jei tik to panorėtum...“

Parašytas: Tre 12 14, 2005, 19:15
darja
:wink: graziai tu cia apie "politika"... :) :wink:

Parašytas: Šeš 12 17, 2005, 17:12
glesum
Na, ar vienas, ne apie politika... ir visai neatitinkantis mano dabartines nuotaikos, bet... :) kad jau toks pasirase :)

Pasaka

Jei Tu žinotum,
Kaip man šiandien ilgu be tavęs,
Tuoj pat palikęs viską iškeliautum.
Žinau, kad perplauktum pilnas audrų marias,
Ir devyngalvį slibiną nukautum,

Įmintum neįmenamas mįsles,
Ir žvėrys ir paukšteliai tau padėtų,
Drąsus keliautum per baugias girias,
Ir broliai milžinai tave lydėtų....

Bet tu užburtas raganos pily...
O gal sieru akmenėliu virtai?
Aš taip garsiai šaukiu – tu negirdi...
Aš ženklus tau siunčiu – tu nematai...

Juk suverpiau jau šilko kuodelius,
Ir be nytelių drobes suadžiau,
Ir sunešiojau stiklo batelius...
Atmink mane, atmink, brangus, greičiau....

Bet aš drąsi. Aš nebijau. Galiu
Nešioti marškinius iš drobės dilgėlių,
Pavirst varle, gyvate, drugeliu...
Bet Tu atminsi.
Aš tavim tikiu.
:D

2005 12 15

Parašytas: Sek 12 18, 2005, 17:00
loreta
glesum rašė:Nors tu ir nežinosi,
Aš tau atsiųsiu paukštį
Po langu pačiulbėt lopšinę vakarais…

Miglų skraistes surinkus
Tau patalą patiesiu,
Kol mėnesis su saule danguj slėpynių žais…

Nors tu ir nežinosi,
Aš tau įžiebsiu žvaigždę,
Kad tamsą ji nušviestų palaiminta šviesa…

Kad liūdnos sunkios mintys
Į žemę nusileistų…
Ir tu lengvai nuskrietum į dangų vakare…

Nors tu ir nežinosi,
Aš tau įpūsiu saulę
Kas rytą, kad atgimtum…
Tegul… tegul taip bus!

Galbūt tada pajusi,
Kad nieko nėr stipresnio
Už širdį – pilną meilės!
Ir ja stipriausius – mus!

2003 08 31
Brangute, linkiu :D
...Kad liudnos sunkios mintys
Sudegtu meteorais
Ir tu lengvai nuskrietum i dangu vakare... :D

Linksmu tau svenciu, miela ciulbuonele! :D

Parašytas: Pen 12 23, 2005, 21:02
glesum
Aš nežinau,
Kaip man padovanoti
Savo meilę?..
Į kokį popierėlį suvynioti?..
Nes rodos,
Kad tai visa ką turiu –
Bet ir daugiausia,
Ką galėčiau duoti...

Dėkoju Viešpačiui
Už tai,
Kad mes kartu,
Kad suteikė man laimę
Jus pažinti
Ir, kad drauge keliaujam tuo keliu,
Kurio nebenorėčiau
Sugražinti...

Aš suvyniosiu savo meilę
Į žodžius...
Tikiu,
Kad jų vingria skraistes suplėšę
Pajusite,
Kaip stipriai jus myliu
Kaip stipriai, nors švelniai
Širdelė šviečia 

2005 12 23

Parašytas: Ant 12 27, 2005, 22:56
darja
:wink: aha, tikrai labai grazu - su sventem, gero ikvepimo!!! :wink:

Parašytas: Tre 12 28, 2005, 0:27
glesum
Aciu, Mielosisios :)
Ir jus su sventem :)

Parašytas: Ket 12 29, 2005, 22:55
glesum
Dar vienas eilius, apie miega lauke.. man jo taip truksta ziema...


Smaragdų jūra
Iš mielų akių
Mane į minkštą žolę paguldys...
Jos žalios...
Ir žolė
Tokia žalia
Ir keistas nepatirtas svaigulys

Užlies lengvai
Ir žolę
Ir mane

Sapnuosiu,
Kad mėnulio valtele
Bandau pripilt smaragdinių svajų
Vandens
Į delnelius gėlių...

-----
Žvaigždžių-bitelių spiečiai dūgs aplink
Ir iš žiedų
Spalvotą medų neš
Į mano sielą
Tad nusiramink
Pabudusi
Skaidresnė būsiu Aš...

2005 12 05 - 29

Parašytas: Pen 12 30, 2005, 0:33
glesum
Tokius rašau, kai būna liūdna...

Aš nupiešiu namelį
Sodą, mišką, upelį,
Ir prie sodo vartelių
Nediduką suolelį

O ant jo aš sėdėsiu,
Ramų dangų stebėsiu
Ir jei kartais liūdėsiu
Tave nusipiešiu.

Iš darželio kraštelių
Prisodinsim gėlelių,
Ir tarp jų pripaišysim
Mažutėlių drugelių

Ir dar šulinio svirtį
Sups žirgeliai apvirtę,
O ant medžių šakelių
Suoks mums pulkas paukštelių

Ir kelmelis bitelių
Nardys tarpu žiedelių
Ir mažutis šunelis
Lyžčios tavo rankele

Piešim, kursim, svajosim
Ir kai tik sugalvosim
Iš beržinės šakelės
Vaikelius išsidrošim 

Ir lakstys mūs vaikeliai
Suksis pienių pūkeliai
Na, o mes vis dar dviese
Meilės pasaką piešim.

2005 12 15-29

Parašytas: Pen 12 30, 2005, 18:47
darja
:wink:

Parašytas: Pir 01 09, 2006, 10:20
Neringa
Tiesiog dieviška :H
Ačiū Gintariuk. :P
Tikra pasaka.

Parašytas: Pir 01 09, 2006, 10:43
Žvaigždėtas dangus
Man tai dar aktualu, bet ne liūdna ir nebe skauminga :D

Parašytas: Pir 01 09, 2006, 19:27
glesum
Tai ir rašau... linksminu save :)))

Tiesa, dabar eilukus dažniau metu i savo puslapeli http://www.blogas.lt/glesumele , bet dar viena, toki keista galiu ir čia idėti.

Aš ta maža mergaitė
Iš tavo sapno
Už rankų išsivedus piktą slibiną...
Per baisią pūgą
Ir per mišką tankų,
Per aukštus kanus
Ir vėjuotą dykumą...

Aš ta našlaitė,
Ta žavi princesė,
Ta ragana,
Ir tavo sapno laumė,
Demetra, Persefonė
Ar Izidė...
Pasaulis
Sapno tankio
Susilydė...

Viskuo buvau,
Nes negaliu nebūti,
Nors kartais griaunu
Ir pasaulis byra
Tarsi grūdai
Iš sėjančiojo rankų,
Bet tarsi smėlis
Šukėmis suyra...

Ir viskas miršta.

Vėl kuriu iš naujo –
Beprotiškai, aistringai
Ir su meile.
Tą žemę, kad galėčiau atsistoti,
Iš vandenų gelmių ištraukia
Velnias...

Kuriu ir griaunu...
Lego kaladėlės.
Ardau, kad vėl iš naujo pastatyčiau
Savo svajonę, savo blogį, savo gėrį,
Ir sodą, virš krikštasuolės
Seklyčioj...

Aš per žiaurus tau – sugalvojai velnią?
Esu, kas aš esu,
O tai, tik formos
Kuriom bandai paišyti mano veidą...
Kuri mane savo dulkėtom rankom

Ir žaidžiame abi gyvenimų žaidimą
Ar tau nelinksma? Nori pailsėti?
Pažvelki vandeny į tos meraitės veidą
Nusiramink – nėra tau kur suspėti

2005 12 30

Parašytas: Pir 01 09, 2006, 19:28
glesum
Ir viskas taip tik todėl,

Kad niekas man neseka pasakų,

Neglosto galvos prieš miegą,

Nesaugo nuo laumių ir raganų

Užmiegu

susisupus į vienumą...

Pabundu

Nėra kam ištart „Labas“

Ir vaikštau nei žodžio netardama

Visą dieną...

Bet tai būna vakar...

O šiandien,

Paseksiu tau pasaką,

Kurios man nepasekė niekas...

Ir vienądien kai patikėsi ja

Susitiksim

Juk mažas šis svietas...

2005 12 29