glesum eilėraščiai

[glesum]

Eik! Surask savo tiesą!
Nuspalvink pasaulį,
Tom spalvom,
Kurios širdį priversdamos plakti
Tuo pat teikia tikėjimą,
Viltį, ramybę
Ir mums įgimtai meilei
Neleidžia išsekti…

Eik! Suvoki! Surask!
Atpažink! Ir sugrįžki!
Juk nėra kito kelio,
Kaip tik sugrįžimo…
Kad ir kur benuklystum –
Tu visad saugi !
Nes esi Dievo saujoj…
Tai ne šiaip sau žaidimas…

Eik! Svajok ir sukurk
Ką buvai išsvajojus!
Tu kūrėja didi,
Nes tu Jo “panašumas”…
Net pati nenutuoki,
Kiek daug Tu gali !

Telydės tave Meilė,
Tiesa ir tyrumas!

2006 02 04

[Neringa]

Gražu be galo. Tiek daug šviesos padovanota visiems.
Ačiū.

[glesum]

Juk niekas dar nepasakė,
kur prasidedu aš,
ir pasibaigi tu...

Nežinau...
Gal pasaulis apakęs
Jis nemato tiesiog –
Mes neturim ribų...


Kai lieti mano ranką…
Ir jaučiu,
Kaip teku
Plonytėmis upėmis
Į tave…
Lyg į jūrą…
O tu
Į mane…

Kur riba?

Kai žvelgiu į akis
Ir skęstu jose…
Ištirpstu
Lyg sniegas,
susigeriu
Į tavo sielą
Ir galiu girdėt
Tą mantrą,
Kurią plaka
Tavo širdis
Man…

Kur riba?

Kai įkvėpiu dangų
Ir vėl iškvėpiu save
Į dangų…

Kai einu upe…
Ir manyje
Teka
Tos upes vanduo…

Kai bučiuoju žemę…
Juk ir ji
Mane bučiuoja…

Kur riba?

Kur pasibaigiu aš
Ir prasidedi tu?

2006 03 06

[glesum]

"Ar myli mane?"
Nepaliaujamai skamba
Lyg malda…
Tarsi mantra
Neleidžia nurimti…
Tarsi būtų sunku
Tik ištart tokį menką
Tokį paprastą… švelnų…
(Taip…) Beveik nesigirdi…

***

- Ar myli mane?..
Išbadėjusios lūpos
Taria taip,
Kad net žvaigždės sekundei nutilo...
Ir suklusę sužiuro
Į mėlyną rūką...
Ir sniegu į miegančią žemę pažiro...


- Ar myli mane?
Medžių šakos pakilo
Ir lapus tarsi delnus
Į dangų atvėrę
Sušvytėjo... Lyg degtų...
Auksinis medus
Iš varinių žiedų
Šakomis nutekėjo...


- Ar myli mane?
Debesis net sustingo...
Susijaudino taip,
Kad pamiršo kur skriejo,
O iš rankų iškrito
Ąsotis skaidrus,
Ir sidabro lietus
Ant laukų išsiliejo...

Ar myli mane?
Vėjai pakeitė kryptį,
Ir sugavę vien aidą
Tų žodžių švelnumo
Suvyniojo apsvaigusiam
Pienės pūke
Kur parskriedamas
Švelniai prigludo...

Aš myliu tave...
Ir tyla suvirpėjus lig dangaus
Pakraščių bangomis nusirito
Ir visa amžinybė...
Visa „visuma“
Prisipildžiusi meilės
Ugningos Nušvito…

****

Susitraukė lig grūdo
Ir dirvoj Dievo rankų,
Šio gyvenimo šoky,
Meilės sėkla išdygo…
Tarsi mantra gyvybės
Širdies plakime,
Nepaliaujant kartoja –
Aš myliu tave…

2006 03 19

[loreta]

Glesumele dvelkia pavasariu! Aciu uz meiles kupinas eiles!

[glesum]

Esu laiminga,
Nes turiu, ką duoti.
Gyvenimo žaidimas - mano realybė,
Mane išmokė nuolatos ieškoti,
O ką randu aš noriu padalyti...

Bet toj vienybėj, kurioje pulsuojam
Visi lyg vienas,
Pagal meilės ritmą
Me turim viską...
Ką man dar tau duoti?..
Tad dovanoju
To prisiminimą...

2006 05 14

[glesum]

Mano Lietuva, mano šalie,
Būk Palaiminta Dievo rankose!
Būk ramiai išdidi, kaip ir tie,
Kurie patys kuria, ne renkasi..

Mano Lietuva, Tavo turtai – neišsenkantys
Kam abejoji?
Kodėl netiki? Ar nematai,
Kad į svetimas klumpes Tu stoji?

Mano Lietuva... Mano šalie...
Meilės upėm tave nuprausiu...
Gal jomis parplauks dar ir jie
Mano broliai...
Aš lauksiu jų... lauksiu....

2006 02 16



Lietuva...
Tu sėklelė mano rankose...
Ak.. kur man tave pasodinti –
Žemė skursta, nes tavo tauta
Jau įprato tik imt, ne gražinti...

Pasodinčiau tave mieste...
Bet bijau, kad netrukus uždustum
Ir apkurstum...
O jeigu ir ne,
Tai iškirstų – dėl vietos trūkumo...

Aš išplaučiau tav‘ upių delnuos,
Bet bijau, kad labiau nesutepčiau...
Mūsų veidrodis – mūsų vanduo...
Ak.. kažin ar tyro berasčiau?..

Bet jei žemės vaikai visi
Gabalėlį tavęs pamiltų,
Tu galėtum augt mūsų širdį,
Kol visa sužydėjus sušiltum...

Mes nupraustume tavo rankas,
Ir atodūsiai vėjo tyri
Ir tos akys melsvo vandens,
Pašnarėtų – širdy gyveni...

2006 02 16

[Neringa]

Tikrai. Reikia mokintis ne tik imti, bet ir duoti
Gražu

[Toltik]

Pulsuoja meilė - gera

[glesum]

Sveiki

Prapuoliau iš šito puslapiuko, nes jau pusantrų man Laimutis su gabriuku kitą sukūrė
Pamiršau visiems pranešti, kas dar mane pamena tai nors ir vėliau, bet...

Mielai laukiu
mano adresas:
http://www.blogas.lt/glesumele

O čia, kad nebūtų tuščias pakvietimas

Virpėjimas

Virpėjimas pakeitė dažnį.
Banga po bangos ir neliko
Manęs,
Tik erdvėj išsiblaškė
Šviesa,
Tarsi gėlės ant stiklo

2006 11 04