Skambantys Kedrai

***

tsss...
tyli
naktis
sapną
audžia
ilgesys
o kol
juo tiki
skleidžias
meilės
paslaptis
tsss...

****

Pažvelk
i akis
akys viską
pasakys
Patylėk
ir suprasi
ką supranta
klevai
Pabučiuok
ir sujungsi
du krantus
amžinai
Pastovėk
prisiglauski
kol
plasnoja
drugiai


****

Ateik
Apkabink
Klevo
Šaką
Prisimink
Žalią
Medų
Žieduos
Jie Tave
Išbučiuos
O Tu - juos

*****

atsigulk
ant žolės
juk taip tylu ir gera
patylėk
ir suprasi
ką klevai tau šlama
užmerk
akis rudai-žalias
ir skrisk padangių paukšti
juk taip laisvai
tu myli
kaip myli saulė aukštį

*****

prabils
dangus
lietum
o gėlės
medumi
pabūsim
aš ir tu
kaip žvaigždės
šuliny

pajūry
mylis
kopos
o kopose
vaikai
statys pilis
iš smėlio
šypsosis
jų tėvai

****

Lai pildosi svajonės
Tegu krykštauja vaikai
Tegu eina keliais
Kur kadais keliavai

Lai priglunda prie žemės
Tegu klauso gamtos
Tegu myli pasaulį
Išsvajotą mamos

****

viduj giliai
kažkas
yra
bet dar
nenori skleistis

sūpuoklėse
žiogai čirškės
linksmai
kol saulė
leisis

Per eileraščius išryškėja žmogaus grožis.....

Tik gaila, kad nesakom jų gyvai...

Tegu skleidžiasi jausmų puokštės tarpusavyj laisvai!...

Zinot ka,

as esu suzaveta - kiek mes turim puikiu poetu!!!
Saunuoliai!!!!
Laimi, tu saunuolis

Laimi, tu isties graziai rasai...

Rašyk, ką jauti
Ir ką siela sapnuoja;
Rašyk savo meilę,
Rašyk svajones;
Rašyk: te Pasaulis
Jausmais sužalioja;
Rašyk:
Jau pavasaris saukia tave...

Jei saulės spindulys įsmigs į tavo sirdį,
Tu ji paliesk svelniai ir nepaleisk,
Kl neprakalbinsi...

mano pirmasis:

***

pastebeti nepastebimus
ir su jais
pakalbet
apie meile

atsistoti del Viespaties Dievo
lyg vaikui tyram
ir dziaugsmo keliu
eiti laimint pasaulio

Negiedu ditirambų, bet kai kurie nykštučiukai labai geri, patraukia savo įvairiakalbe prasme (kai kur gal net perdaug). Jeigu šį stilių išsaugoti ir toliau rašyti ir rašyti, manau būtų ne tik originalu, bet ir žavinga. Sėkmės.

dar prisimink jausmus, artejant žiemai,
galesi parašyt gražiu eiliu, bespindint menesienai...

Man patinka, tokie švelnūs, lengvi, ramūs, spalvoti...

atsigulk
ant žolės
juk taip tylu ir gera
patylėk
ir suprasi
ką klevai tau šlama
užmerk
akis rudai-žalias
ir skrisk padangių paukšti
juk taip laisvai
tu myli
kaip myli saulė aukštį

Šitas nuostabus...