Skambantys Kedrai

Visata mus pilna raidziu
tik jas ismokt skaityti reikia.
Pajusti siela visa tai turi.
Tada ir atsivers tau ateitis sviesi.
Deliokim raide prie raides
ir gausim zodi ir gausim sakini
ir gausim tai ko siela musu panores.
Sukursim laime,sukursim likima
savo likima tokio kokio taip trokstam.
Pagydysim zeme sirdies siluma
ja myledami,ja brangindami.
Sukursim vaikam tikraji roju
Zemes roju,kad jie auktu tarsi
angelai,kurie gydo sirdi ir siela...

Pilna sirdis tyru jausmu
tiesiog visus juos sutalpinti net sunku.
Jauciu,kad juos kitiems as dovanot galiu.
Ir visdelto gyventi yr smagu
kad ir sirdy gal kartais yr tamsu.
Delioji viska atvirai ir vis galvoji
kad butu taip gyvent gerai
kad but visiems smagu,grazu
ir saule sviestu skaisciai.
Kad ateiti nebut karu
nebutu jokio skausmo.
Gerumas skleistus is sirdies
uzuojauta,stiprybe.
Duok Dieve laimes ir sekmes
te Zeme musu svies
ir taip graziai zeres.

Stebuklu,minties galiu
eroje gyvensime visi
tiek mazi tiek dideli.
Ramybes skraiste apglebsim
Zeme ir visa Visata.
Tarsi lengvasparniai drugiai
skrajosim dziaugsmingai.
O kai sirdys viena kita myles
ir vel tada busim visi
labai laimingi.

Pabukime vaikais mes truputi.
Nes tu esi tada toks tikras
ir toks tyras.
Tada esi zmogus,be melo,be apgaules
ir vel tada turi tu sirdi
kuri dar moka ir myleti ir svajoti.
Todel pabukime vaikais
kurie yra nuostabus ir sventi.
Jie tarsi angelai,kurie sirdele gydo
ir jaucia taip kaip mes suauge jau nemokam.
Tad mokykimes is tu mazuju Dievo kuriniu
ir laikui begant veliai busime
visi,visi labai laimingi...

Na stai ir visi mano eilerasciai surasyti.Kam nepatinka lai neskaito,o kam mieli prasom mieli zemes zmogeliukai.As juose norejau paprasyt "zmoniu",kad taptu tikrais zmonemis is didziosios raides.O kad reikia visokiu zmoniu as nesutinku...zemei reikia geru ,kurie turi jausmus ir sirdi,o tie kurie nesiruosia pabust tai paprasyciau laikas keltis,nes patys sau paskelpsit "dievo teisma" ir tada neverkit patys ta prisisauke.Linkiu visiem laimingiem buti ir te issipildo kiekvieno zmogaus nuosirdi svajone!Mylekim vieni kitus ir busim mylimi...

Miela Iveta,
Sakai, kad visus savo eilerascius surasei. Tai daugiau nebeparasysi?.. Lauksim nauju!
Zeme yra tokia planeta, kurioje mes turime sansa tobuleti, todel ir zmoniu visokiu cia gimsta. Vieni daug gyvenimu praeje, kiti vos kelis: "senos" sielos ir "jaunos". Visiems saulute sviecia. Gal todel vediniais laikais ir buvo sakoma, kad geriausia, kai pats gyveni ir kitam leidi save isreiksti, pagal kiekvieno lygi. Sekmes kuryboje!

teisingai :kur toliau.........

Zinai Loreta rasyt tai rasysiu,bet ju reikia vel sukurt.O as Anastasijos idejas ir prasme knygose puikiai supratau.As zinau,kad cia zemeje yra visokiu zmoniu ir jie is klaidu mokosi,tobuleje.Bet apskritai zemeje ATEITYJE turetu gyventi tik geri ir dori zmones.Mes nesuprantam vieni kitu.As pasakiau viena,o jus supratot kitaip.Man nelabai patinka kai kritikuojama nezinant ka as istikruju galvoju.Gi viska internete paaiskint ir negali.Vistiek visi supras pagal savo samones lygi.O gyvenima as ismanau,nes 39 metai jau gyvenu...o maciau ir juodo ir balto(ir dabar kiekvienas supras savaip ta juoda ir balta).Sekmes visiems ir visoms.

Zmogus kuriam savbi jausmai
yra angelas,yra svies
ta sviesa,kuri apsviecia pasauli
visom vaivorykstes spalvom.
Sviesa-sirdziu sviesa,zmoniu sviesa,
kuri moka mylet,suprast,uzjaust.
Mieloji sviesa,zmoniu sviesa
sviesk ir niekad neuzgesk
nei danguje,nei zmoniu
mylinciose sirdyse...

Ar galima mylėt...
mylėt iš pirmo žvilgsnio.
Ar galima atvert širdį tam,
kurio visai nepažįsti...
Ar galima nepamiršt to,
kurio visai ne nežinai
ir niekad gyvai nematei...
Ar galima visa tai?
Tikriausiai galima-
juk širdis žino Meilės kalbą,
jausmų kalbą-
mūsų širdies kalbą-
Klausykim visi jos,
o protas tegul jausmų nevaldo niekados!!!

Ateina viesa ir dingsta tamsa...
Ateina samoningumas ir dingsta nezinojimas.
Prabyla siela sirdies kalba
ir prakalba Zmogus-
sava kalba,savais jausmais ir sava Meile
tiek tau,tiek man tiek ir visiem...
Ir visi susyla nuo zinojimo,sviesos
samoningumo ir Meiles.
Te issipildo visa tai!!!

Iveta wrote: Visata mus pilna raidziu
tik jas ismokt skaityti reikia.
Pajusti siela visa tai turi.
Tada ir atsivers tau ateitis sviesi.
Deliokim raide prie raides
ir gausim zodi ir gausim sakini
ir gausim tai ko siela musu panores.
Sukursim laime,sukursim likima
savo likima tokio kokio taip trokstam.
Pagydysim zeme sirdies siluma
ja myledami,ja brangindami.
Sukursim vaikam tikraji roju
Zemes roju,kad jie auktu tarsi
angelai,kurie gydo sirdi ir siela...

Ačiū.Labai gera

Aciu tau uz supratima...uz gerus ir zmogiskus ketinimus ir buk laiminga...Sviesa,tiesa ir meile na ir viskas kas is sirdies te padeda tau man ir mums visiems...Sekmes visiem,visiem....

Te kiekviena diena
mums sios Zemes Zmonems
buna,kaip nuostabi gyvenimo svente.
Te geris ir sviesi ateitis aplanko
kiekvieno mintis ir samone.
Te mylincios zmoniu sirdys
susildo suzvarbusias nuo
skausmo ir nevilties kitu zmoniu sirdis.
O sviesiu sielos jausmu
isausta juosta apjuosia tyra Meile
visa musu planetaZeme,
kad visi ta jausma pajustu i
ir laimingi prabustu...
su noruMyleti,su noru gyventi,
su noru vieni kitiems padeti.
Te issipildo kiekvieno Zmogaus nuosirdi svajone-
O sirdys buna visada atrakintos
kiekvienam Dievo kuriniui.
Te visada tos Zmogiskos sviesos raktu
padekim kiekvienom sirdies durelem atsiverti,
nes ten gyvena Tikrasis Zmogus
sukurtas is Dievo svajones...

Mylekime vieni kitus,
kaip myli motina savaji kudiki,
kaip glaudzia prie sirdies
su atlaida ir gerumu,
kaip gyvulelis sava atzala brangina...
Mielieji-mylekime vieni kitus
ir nepamirskime,kad mes
ne demonai,o esam Zmones...

Gyvuleliu apsupti esi laimingas
geleliu ir zolyciu sukury
taip pat dziaugies...
Prie savuju varteliu tu dairais
su sypsena veide.
O tam savam sode,
oi kaip tavoji siela dziaugias,
kaip ji suvirpa nuo jaudulio.
Tu-esi gyvas,esi savam sode
savoj gimtinej ir siela ir kunu.
Ten tave visi myli,tave pazista.
Tu sveikas ir stiprus,
ten tu esi laimingas.
Ar tu zinai,kas bus?gal ne?
Zinok tu amzinas,nes kurei tu
sukurei amzinybe...
Sukurei Meiles erdve tu.
Ir busi tu joje jau amzinai...
tu amzinas juk busi.
Ten tavo mintys,ten tavi jausmai
ir ten Tavieji amzini namai

Kaip gera,kai jauti,
kad tu ne vienas gyveni.
Kad jausmas mielas
uzdega sviesa sirdy.
Kaip gera,kai jauti,
kad pilna Zemej tu sviesu,
kurios nusviecia siela tiems,
kurie nemato ju,kurie dar tamsoje,
be savo sviesos sirdyje.
Svytekite draugai mieli,
kad visiems butu labai,
labai sviesu ir gera...

Siuo eilerasciu noriu padrasinti tiek vyrus,tiek moteris neatsizadeti savo laimes,del kazkada kito zmogaus isdavystes,kad visgi reikia pradeti gyvenima is naujo su tuo Zmogum,kuris taves jau niekada neisduos... Niekada neleiskim protui uzvaldyti jausmu...Tegul bus abipuse harmonija...Tiek proto tiek jausmu...Todel si eilerasti paildau dar savais zodziais...
Tave pamacius man keisti vauizdai iskilo.
Buvai tu man tokia,trapi svelni,
lyg tas voratinklis pavasari anksti
vos apsviestas ant medziu silo.
Kartu zibejai ir kartu nematoma buvai.
O tavo akys,lyg rasos lasai tame voratinklyje
sviete sukabinti.
Ir vienu neatsargiu prilietimu galejai sita grozi sugaduinti.
Galbut todel taves priliesti neisdrisau.
Tad lik sveika neprilieciamas grozi...
Otu isdrisk...priliesk...pajausk...
savos sirdies plakima...
manos sirdies plakima...
Dvieju Mylinciu Zmoniu sirdziu plakima
vienu ritmu...