
Kai gėlės merkia savo margaspalves akis ,
Danguj spindės iš pasakų surinktos raidės ,
Ir baltas angelas labanakt tyliai pasakys .
Užmerk , mažute , pavargusias melsvas akytes ,
Tegul ant jų tamsių blakstienų žais sapnai ,
Ir taps tada tau fėjos geros kaip sesytės ,
O rūmais iš saldainių virs šitie namai .
Tik tu užmerk , brangioji , savo akeles ,
Ir būk rami , nes aš esu šalia , su tavimi ,
Mes nugalėsime drauge blogas raganėles ,
O rytą pasitiksim laimės sklidina širdim .