melyna meskute

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Indraja
Pranešimai: 108
Užsiregistravo: Tre 04 19, 2006, 10:46
Miestas: Mano namučiai

Standartinė Indraja » Sek 05 13, 2007, 17:46

Rugevičienė atkreipė dėmesį į Anetos veidą. Prie jos artinosi du nakties platybėse nugrimzdę vyzdžiai. Jų dugne buvo tuščia kaip dykumoje, kai išdygusios ir pražydusios žvaigždžių gėlės nuvyto, sidabro šaltinių gelmė išseko nuo ilgalaikės sausros, o skraidžiusi laimės paukštė apleido savo gimtą lizdą. Apsunkusios blakstienos juodose šešėliuose jai priminė kažkada beprotiškai mylėtas akis, kurios pranešė siaubingą žinią.
Tai buvo vėlyvas žiemos vakaras. Jau keletą valandų į virtuvės snaudulį grėsmingai taktą mušė stalinis laikrodis. Galina sėdėjo blausios šviesos debesyje skaičiuodama vienatvės minutes. Mažylė ramiai miegojo kambaryje, tik ji atmerktomis akimis stebėjo besiartinančio košmaro žingsnius.
Duryse sugirgždėjo raktas ir jos prasivėrė. Benediktas uždegė koridoriuje lempą. Galina sustojo ant virtuvės slenksčio ir įsistebeilijo į jį.
- Labas, Galina,- sunkiai atsiduso Vasaravičius.
- Leisk, Benai, padėsiu tau nusivilkti paltą,- pasiūlė moteris.
- Ne, nereikia, - sumosavo jis rankomis tarsi gintųsi nuo priešo.
- Jau paruošiau vakarienę, - vis dar šiltai sklandė žmonos balsas.
- Aš nevalgysiu, Galina
- Buvai kavinėje?
- Galina, aš valgiau su Inesa.
- Su Inesa? Kas ta Inesa?
- Tu puikiai žinai kas ji yra.
Galinos širdin įkrito juodas, didelis ir sunkus akmuo. Riedulys ėmė slėgti lūpas, akis ir visus jausmus. Drebantys iš šalčio pečiai sukrūpčiojo. Iš drėgnų akiduobių sunkėsi ašaros, o lūpos virpėjo kaip audros plėšomos medžių šakos. Sustingo kūnas į ledo skulptūrą. Viduje suaižėjo trūkinėjanti širdis.
- Tu atėjai atsisveikinti ? – pasigirdo silpnas vėjo šiurenimas.
- Galina, aš palieku tave, - linktelėjo Benediktas.
- Tau nusibodo su manimi, tapau nebeįdomi ir nereikalinga.
- Galina, aš įsimylėjau kitą moterį, todėl noriu pasielgti sąžiningai.
- Pasielgti sąžiningai? Benai, kas tau yra sąžinė? Ar tai sąžininga, kad palieki mane vieną su mažu vaiku? Gal taip pat sąžininga sugriauti viską ką mes kūrėme per dešimt metų? Kodėl tik tu žinai, kas sąžininga, o kas ne?
- Aš pasiimsiu Anetą.
- Valio! Pasiimk ją ir nešdinkis iš čia.
- Galina, tu kaltini tik mane, bet pati taip pat esi niekam tikusi moteris. Tikra moteris gimdo vaikus, o tu be dirbtinio apvaisinimo nebūtum susilaukusi Anetos.
Niekam tikusi moteris, štai kas aš, tyliai murmėjo medinės Galinos lūpos. Ji įėjo į virtuvę, čiupo ant stalo gulėjusią degtukų dėžutę ir vieną jų uždegė. Liepsna nuo degtuko šliaužė prie jos pirštų, geltoni ugnies liežuviai jau laižė stingstantį odos gabalėlį.
- Benediktai, man skauda! – sušuko desperatiškai moteris, kai viską pasiglemžė aštrūs bei įkaitę dantys.
Rugevičienė pažvelgė į nudegusią žaizdą ant delno kaip baisų praeities atsiminimą. Kambaryje pasigirdo telefono signalas. Po minutės į miegamąjį įėjo Antanas.
- Poryt į Dvarioniškius atvažiuos Teresė, - jis perdavė žinutę savo žmonai.
undiniukė Indrajukė

Wilna
Pranešimai: 2
Užsiregistravo: Pir 08 27, 2007, 16:32
Miestas: Vilnius

Re: melyna meskute

Standartinė Wilna » Šeš 10 27, 2007, 17:36

sweika.....kur dingo tawo nuostabi kuryba? :roll:
NIEKADA NEPASIDUOK!!!

Skelbti atsakymą