Puslapis 48

Parašytas: Šeš 04 22, 2006, 11:21
mėlynoji meškutė
Ačiū tau , Ivetėle , kad taip meiliai prisijungiai prie mudviejų su Angeliuke . Smagu perskaityti tavo gerą ir šiltą žodį . Aplankyk mūs dažniau .

mėlynoji meškutė

Parašytas: Sek 04 23, 2006, 15:14
mėlynoji meškutė
Plaukia auksinis laivelis saulėta jūra plaukia ir plaukia .
Ieško laivelis ramybės uosto , kad pailsėtų , kad pailsėtų .
Saulė bučiuoja laivelio burę baltą kaip sniegas , švelnią kaip bangos .
O tam laively sėdi vaikelis ir šypsosi meiliai , šypsosi naiviai .
Dainuoja vaikelis širdies dainą pačia gražiausia , pačia mieliausia .
Maža jo širdelė nebijo jūros didelės ir galingos . Ji jam seselė , ji jam motulė , jo mylimiausia , jo trokštamiausia . :P

mėlynoji meškutė

Parašytas: Pir 04 24, 2006, 17:34
mėlynoji meškutė
:lol: Elfai

Ankstų rytą elfai kėlės ,
Žadino iš sapnų sūnelį
Ir atvėrė langus kamarėlės ,
Prausė saule jojo veidelį .

Jau atmerkė miegaliukas
Vieną žydrą savo akytę ,
Jam pakuteno spinduliukas
Išsižiojusia saldžiai burnytę .

Keltis ragino išdykę elfai
Savo draugą tinginiuką ,
Kad greičiau jį išbudinti
Pakuteno jo ištiestą paduką .

Tada atmerkė sūnelis akelę ,
Tąją antrą , dar traškanotą .
Štai jau tiesia mažą rankelę
Įelfą lengvą ir sparnuotą .

Kelia elfai stebuklingi
Antrą draugo ranką ,
Tad sūnelis nebetingi ,
Jam miegot užtenka .

Atsisėdęs jis ant lovos ,
Tiesiasi dar šiltutė pėdą ,
Greit jau kyšo abi kojos ,
Lėkti ruošias jis į kiemą .

Elfai kviečia savo draugą
Eit į sodą , kur pilną vaisių ,
Eit į gėlėm pakvipusį lauką
Ir suvalgyti mamos ragaišių .

Vai sūnelis mano šypsos ,
Eina džiugiai jis į kiemą ,
Gėlės lenkiasi jam visos ,
Rodo savo gražų žiedą .

Ir jaučiuosi aš laiminga ,
Kad sūnus toks linksmas ,
Net diena visa džiaugsminga ,
Nes jo pirmas žingsnis tvirtas .  :angel:

mėlynoji meškutė

Parašytas: Ant 04 25, 2006, 11:30
mėlynoji meškutė
Noriu būti aš maža pajūrio smiltele ,
Tavo delno šiluma kaskart alsuoti ,
Ar galbūt žydėti lauko vėjų gėlele ,
Jos žiedu Tavus Plaukus papuošti .

Kai matau , o Meile , kenčiančia Tave ,
Noriu ašarom nuplauti Tavo Skausmą ,
Ir pavirst į švelnią paukščio giesmę ,
Tik jinai gražina širdžiai džiaugsmą .

Kai nerasiu Tavo Veido spindulių ,
Nors maža žvaigždele būk kelionėj ,
Ir iš mano sielos atvirų kančios žaizdų ,
Spinduliuos tik meilė amžinoj svajonėj .  :angel:

mėlynoji meškutė

Parašytas: Tre 04 26, 2006, 16:48
mėlynoji meškutė
:wink: Kai pasibels rudens lietus į mano širdį ,
Gėlės nuvys ir nebus kas jas paglostys ,
Svajosiu apie tave lyg apie vienintelę viltį ,
Nes tavo rankos švelniai ašaras man šluostys .

Kai nukris pirma snaigė man į plaukus ,
Virsiu aš sniegu baltu kaip lelijos žiedas ,
Tik nepyk , kad išnyksiu Tavęs nesulaukus ,
Rasi mane , tenai kur ąžuolas liūdi vienas .

Lauksiu pavasario kaip laukiu tavo meilės ,
Gėlės žydės ir saulės delnai jas vėl glostys ,
Tu pamirši , kad buvo žiema ir šaltos snaigės ,
Nes mano rankos švelniai tau ašaras šluostys .

mėlynoji meškutė

Parašytas: Ket 04 27, 2006, 10:18
mėlynoji meškutė
Jausmų rūkas
Manieji jausmai vis klaidžioja
Pilkai melsvam drėgnam rūke ,
Širdis tuščiam mieste vaikščioja ,
Ieško draugo ar brolio jame .

Tavieji jausmai - debesys tiršti ,
Jie taip toli nuo manęs kolkas ,
Tik žodžiai nepaprastai minkšti
Rasa padabina širdies gonkas .

Tu tiesi į mane rankas ...
Tu pirmasis jas tiesi iš toli .
Aš basa kaip išdykęs vaikas
Bėgu , kur namų stogai maži .

Nes pamačiau tave tenai ,
Nes radau širdimi jautria ,
Bet tu esi labai aukštai .
Tačiau trokštu būti šalia .

Kai svajonė duos man sparnus ,
Jie pakels mane ant namų stogų ,
Tada tik ištiesiu aš rankų pirštus .
Mes liksime ten gyventi kartu .  :yy:

Parašytas: Ket 04 27, 2006, 20:11
Angeliuke
:H :love:  :angel:

Parašytas: Pen 04 28, 2006, 10:12
mėlynoji meškutė
Labai tavęs pasiilgau , mieloji mano Angeliuke , siunčiu tau pati šviesiausią ir linksmiausią saulės zuikutį .

mėlynoji meškutė

Parašytas: Pen 04 28, 2006, 10:54
mėlynoji meškutė
Benediktas ir Bangelė .
Du jauni žmonės Benediktas ir Bangelė įsimylėjo vienas kitą ir susituokė . Bangelė ištekėjusi už mylimo vyro persikėlė gyventi pas jį . Benediktas su meile įrengė savo jaunai žmonai namus . Bangelė juose pasijuto labai laiminga . Jai atrodė , kad šiuose namuose viskas laukė jos ir su džiaugsmu sveikino ją atvykus .
Pro pravirus kambarių langus liejosi saulės spindulėliai , vėjas švelniai glostė ant palangės žydinčias margaspalves gėles . Namai kvepėjo rožėmis , mat , Benediktas po miegamojo langais buvo pasodinęs šių raudonžiedžių gėlių krūmus .
Bangelė prisėdo trumpam ant baltos lovos , kuri atsidavė švara ir tvarka . Benediktas padėjo susidėti žmonai jos daiktus . Jie trumpam susižvilgčiodavo akimis , kurios spindėjo , žaiburiavo nenusakoma šviesa ir meile .
- Aš paruošiu tau , Benediktai , vakarienę , - pasisiūlė Bangelė .
- Labai noriu , - linktelėjo galvą Benediktas .
Bangelė nuėjo į virtuvę . Ji užsirišo prijuostę ir ėmėsi virti vakarienės .
Lyg pati tikriausia fėja Bangelė sukosi tarp indų , daržovių ir prieskoninių žolelių darydama stebuklus . Plonom juostelėm į puodą byrėjo kopustlapių griežinėliai ir morkų pjaustinėliai . O moters meilė skleidė stipresnį aromatą už prieskonius .
Netrukus išalkęs Benediktas pajuto skanų ir švelnų aromatą iš virtuvės . Vyras atėjo pasižiūrėti ką jo mylima fėja veikia virtuvėje .
- Kas čia bus , Bangele , - susidomėjo žmonos stebuklais Benediktas .
- Išvirsiu sriubą , - nusišypsojo moteris .
Taip su švelnia meile Bangelė ir Benediktas sulaukė vakarienės ir pavalgė .
Po vakarienės jaunieji įsimylėjeliai nuėjo į svetainę . Bangelė čia atėjo pirmą kartą . Benediktas svetainėje turėjo televizorių . Jis stovėjo ant spintelės tarp dviejų langų ir ant jo krito nuo žalsvų užuolaidų smaragdinė spalva .
- Aš labai mėgstu žiūrėti koncertus , - prakalbo Bangelė .
- O aš visada mielai seku sporto laidas , - atsikirto Benediktas .
- Bet sportas man neįdomus , - nusiminė moteris ir kreivai žvilgtelėjo į mylimąjį .
- Taip ir maniau , kad visos moterys kelia ginčus . Jos mėgsta visus kritikuoti ir nori , jog kiti darytų tai kas joms patinka , - bambėjo susierzinęs vyriškis .
Ir staiga įsiplieskus ginčui nusileido į kambarį mažas angeliukas , tikras amūras su strėle rankoje , ir atsisėdo ant ginčo kaltininko televizoriaus bei tyliai klausėsi vyro ir žmonos priekaištų . Jam buvo nesuprantama , kodėl taip mylintis vienas kitą žmonės susipyko dėl kažkokio televizoriaus ir net nemėgina vienas kitam nusileisti .
Bangelė pirmoji pastebėjo amūriuką ir jam pasiskundė kaltindama vyrą :
- Kam , amūre , mūs sujungei , jei mes tokie skirtingi . Kol nepažinojau Benedikto , galėjau žiūrėti ką noriu , daryti ką noriu , laisvai išreikšti savo pomėgius , o dabar , kai persikėliau pas jį gyventi prasidėjo priekaištai ir užgauliojimai . Pasiimsiu savo daiktus ir grįšiu pas tėvus .
Amūras nusišypsojo ir prabilo :
- Bangele , bet tu juk myli Benediktą , tu svajoji su juo nugyventi visą gyvenimą , o dabar vos judu susibarėte ketini jį palikti . Kodėl taip televizorius pakeitė tavo jausmus ?
Bangelė nuleido galvą , sumirksėjo giliomis žydromis akimis , papūtė rausvas lūpas ir nuoširdžiai prakalbo :
- Tu teisus , amūre , aš Benediktą myliu ir noriu su juo gyventi . Daugiau televizorius ir niekas kitas nebus svarbiau už mudviejų meilę .
Susigėdo dabar Benediktas .
- Atsiprašau , mieloji Bangele , atleiski man , kad aš tave įskaudinau . Daugiau pasistengsiu tavęs neužgauti . Aš labai tave myliu ir noriu , jog būtum su manimi . Nepalik manęs labai prašau . Aš pasikeisiu .
Bangelė priėjo prie Benedikto . Benediktas apkabino savo jaunąją žmoną ir pabučiavo . O amūras pamatęs , kad įsimylėjeliai susitaikė pakilo nuo televizoriaus ir išskrido .
Tik Bangelės ir Benedikto širdys pervėrė meilės strėlė . Kai ji imdavo skaudžiai durti jie jau žinojo ką daryti . Tada vienas kito atsiprašydavo , vienas kitam atleisdavo , nusileisdavo ten kur nesutapdavo judviejų norai . Bet paskui strėlė pavirsdavo į rožės žiedą , kai vyras ir žmona susitaikydavo ir pabučiuodavo vienas kitą .

Parašytas: Pen 04 28, 2006, 13:39
Angeliuke
Nuostabiai rasai Meskute!Turi nuostabia dovana graziai ir sklandziai destyti mintis,be to turi labai grazia,lakia fantazija!!!!Tai puiku!!!!
Zinai kai parasei apie ta televizoriu,tai......visa laika norejau ismesti ji is namu,tik artimieji neleido.O dabar 3 menesius gyvenau be tv ir taip gerai buvo!!!!!!!Kuo maziau daiktu tuo siela laisvesne ir gyvenimas graziasnis!!!!!!
Linkiu tau Meskute buti laisvai ir laimingai(tiksliau susikurti laime paciai!!!).
Ir dar linkiu kiekviena diena is gyvenimo paimti visk kas graziausia ir kiekviena diena pasauliui dovanoti viska ka turi geriausio!!!!!!!
Gyventi(ne tik egzistuoti)-tai Menas!Tai bukime didieji Menininkai!!!!

Parašytas: Pen 04 28, 2006, 15:00
mėlynoji meškutė
Angeliuke , man taip gera , kad tu su tokia didele meile skaitai mano kūrybą . Tu man tiesiog tapai įkvėpimo šaltiniu ką nors gražaus ir gero sukurti . Labai ačiū tau už šiltą ir labai mielą įvertinimą . Jo visada laukiu . Na , o pati dar esu materialistė , taip , mano šviesusis saulės spinduliuk , nebijau to prisipažinti , bet širdis nori kurti grožį , meilę , tikrų tikriausią laimę , kurių neduoda niekas kitas kaip kita mylinti širdis . Mylėkime vieni kitus visada ir visur , tada neliks vietos širdyje nereikalingiems dalykams . Ar aš teisi , Angeliuke ? Labai tave myliu .

Parašytas: Pen 04 28, 2006, 18:12
Angeliuke
:love: Tu teisi!!!! (+) Meile tai graziausia kas gali nutikti Zmogui!!!!!Svarbiausia Jos sulaukti!!!!!Tos tikros,tyros ir vieninteles!!!
Nesuprantu Meskute kodel tu sakai,kad esi materialiste?!Nejaugi tau daiktai yra tokie svarbus?Skaitant tavo kuryba sakyciau kad tu labai Dvasingas zmogeliukas :wink:

Parašytas: Šeš 04 29, 2006, 10:05
mėlynoji meškutė
Tu , Angeliuke , išmokai atsisakyti teliko , o man dar nesiseka atsitolinti nuo visų technikos išradimų . Todėl ir pavadinau save materialiste . O kartais kipšiukas oi kaip pagundo įsisvajoti apie sotų ir užtikrintą gyvenimą . Nors Jėzus mokino , kad nesirūpintume per daug savo ateitimi , nes dangiškasis Tėvas rūpindamasis gamta pasirūpins ir mumis . Labai žaviuosi Anastasijos gyvenimu , nes ji tyras ir šviesus gamtos vaikas , jei nerūpi jos ateitis , ji gyvena šia diena ir ją iš širdies myli . Noriu ir aš taip gyventi . O tie mano kūriniai pirmas žingsnis į tai . Tikiuosi , mano mylima bičiule , tapti tuo tikriuoju dvasingu žmogumi , kuris būtų vertas būti Anastasijos kareivėliu . Nes ji man toks dvasingas žmogus , kokiu noriu virsti ir aš , bent prie to priartėti .

Motiejaus meilės istorija

Parašytas: Šeš 04 29, 2006, 10:47
mėlynoji meškutė
Motiejus - tai jaunas , trisdešimties metų vyras . Gražus tamsiaplaukis ir juodaakis atletas . Jis ne tik jaunas ir gražus , bet dar ir turtingas . Tik labai vienišas . Neseniai mirė jo tėveliai , kuriuos Motiejus tiesiog dievino . Tėvas po mirties sūnui paliko šokolado fabriką bei tuščius didelius namus .
Liūdesys dėl mirusių tėvų užvaldė jaunuolio jautrią širdį . Vaikinas ilgėjosi motinos rytinių bučinių ir palaiminimų prieš išskubant jam į darbą . Niūru ir nejauku budavo vakarais , kai parėjus namo nebeateidavo ne tik mama , bet ir tėvas , kuris visada pirmas apkabindavo grįžusį sūnų ir pasiteiraudavo kaip jam sekasi . Dabar viskas pasiliko jaunuolio sapnuose ir prisiminimuose , kurie jį žeidė .
Vieną rytą po tėvų laidotuvių Motiejus atėjo į tėvo paliktą fabriką . Jį pasitiko sekretorė ir maloniai pasisveikino :
- Labas rytas , pone .
- Labas rytas , vadinkite mane Motiejumi , - ištiesė mandagus jaunuolis merginai ranką .
- O aš esu Miglė - prisitatė sekretorė .
Taip jaunuoliai susipažino . Miglė papasakojo Motiejui ką jo tėvas veikė , ką dirbo , kokius tvarkė dokumentus ir kaip viską atlikdavo . Motiejus įdėmiai klausėsi sekretorės pasakojimo ir viską dėjosi atmintin .
Taip pamažu Miglė ir Motiejus susidraugavo , po darbo valgydavo kartu pietus , važiuodavo kartu į susitikimus su klientais ir dalinosi vienas kito patirtimi .
Bet Miglė pavydžiai žiūrėdavo į Motiejų , kai jis maloniai ir šiltai benraudavo su kitomis personalo moterimis , kai raudonų plaukų ir strazdanoto veido šokolado pakuotojai pagelbėdavo sudėti į dėžes juoduosius saldumynus . Sekretorė svajojo tapti Motiejaus žmona ir naudotis visais jo turtais . Mergina jau audė mintyse savo užtikrintą ir prabangų gyvenimą .
Po metų darbo tėvo fabrike Motiejus sugalvojo paimti atostogas . Jam norėjosi aplankyti kaime gyvenančius senelius ir padėti jiems ūkio darbuose . Miglė paprašė Motiejaus pasiimti kartu ir ją , nes ji norinti susipažinti su jo seneliais . Vaikinas neprieštaravo ir pasiėmė į kelionę jaunąją sekretorę .
Miglė vos atvykusi į kaimą iš besišypsančios ir malonios merginos tapo baisia bambekle ir surūgėle . Ji buvo apsiavusi aukštakulniais , kurių smaigaliai einant per išmindžiotą kelyje purvyną strigo balose . Taip pat Miglei sugedo nuotaika , kai žemos obelų šakos ėmė braižyti padažytas jos akis . O kantrybė visai trūko , kai madingieji Miglės bateliai paslydo ant drėgno vieškelio ir mergina parkrito ištepdama savo brangius rūbus .
- Ir ko aš atvykau į šitą kaimą , - išsprūdo iš sekretorės lūpų dejonė .
- Bet gi , Migle , pati prašei , kad paimčiau tave į kaimą , - nusijuokė žvelgdamas į purviną merginą Motiejus .
Seneliai su džiaugsmu priėmė svečius . Motiejaus močiutė užkaitė Miglei vandens ir davusi muilą bei rankšluostį , paliko viešnią praustis kamarėlėje .
Kol Miglė prausėsi , Motiejaus senelius aplankė jauna kaimynė . Ją vadino Margarita . Margarita atnešė seniems kaimynams pačios keptų sausainių ir ragaišių .
Motiejus pažvelgė į raudonskruostę ir auksaplaukią kaip angelas merginą . Nedrąsiai Margarita pakėlė žydras akis į jaunąjį verslininką . Kambaryje pasigirdo tik dviejų širdžių plakimas ir pasklido po erdvę šviesos ir šilumos spindulėliai iš dviejų jaunų žmonių akių .
Po ilgų vienatvės ir liūdesio metų Motiejus pirmą kartą pajuto džiaugsmo , kurį sukelia laimė , jausmą . Jis paėmė Margaritos švelnią ir lengvą ranką ir pabučiavo ją .
- Margarita , tekėk už manęs - , sušnabždėjo merginai į ausį vienišasis verslininkas .
- Tekėsiu už tavęs - , nedrąsiai suvirpėjo Margaritos lūpos .
Na , o jau po trijų savaičių buvo iškeltos linksmos vestuvės ir Motiejus vedė mylimą merginą . Margarita po vestuvių persikėlė gyventi į vyro namus .
Dabar Motiejaus namai tapo vėl gyvi ir šviesūs . Margarita kas rytą su bučiniu ir palaiminimu išlydi savo vyrą į darbą , o grįžtanti pasitinka su šiltu ir jaukiu glėbiu pasiteiraudama kaip praėjo diena . Motiejus pamiršo buvusią slogią vienatvę . O kaip su Migle ? Nežinau . Ji tiesiog dingo . Gal ieškoti naujo laisvo turtingo vyro ?

mėlynoji meškutė

Parašytas: Ket 05 04, 2006, 10:21
mėlynoji meškutė
:( Negimusio vaiko kalba

Atleiski , mama , atėjau aš ne laiku .
Ir pasibeldžiau tau į širdį netikėtai ,
Bet taip norėjau gimti , būt tavu vaiku ,
Jog tu mane su meile savyje apglėbtai .

Aš troškau pamatyti vien tik šypseną tavy ,
Kad jau esu , kad plaka ir mana širdelė ,
Išgirsti kaip tu tyliai pasakas nakčia seki
Ir sužinoti kas yra suspindusi žvaigždelė .

Bet tu man uždraudei kvėpuot viltim .
Aš negalėjau pamatyti tavo mielo veido .
Ir per anksti , brangioji , pavirtau mirtim .
Kodėl gyventi niekas man neleido ?

Oi ne , nekaltinti tavęs aš prabilau .
Nebausti siekiu savo ašarom ledinėm .
Tik , mama , skausmą aštrų pajutau ,
Kai kūną pjaustė rankom geležinėm .

Supjaustė kūną , bet širdis išliks gyva .
Pavirs į angelą , kad jis tave globotų .
Tu jį sapnuosi taip kaip kažkada ,
Nes jis skubės , mamyt , tavęs paguosti .

Tik leiski ašaras surinkt visas ,
Kurias lieji sukruvintoj krūtinėj ,
Mažais delniukais lyg žolės rasas ,
Išbersiu jas dangaus aukštoj mėlynėj .

Parašytas: Šeš 05 06, 2006, 9:25
Indraja
Nuo mėlynosios meškutės perduodu visoms mamoms šiltus linkėjimus mamos dienos proga . Lai būna jūsų dienos , mamytės , saulėtos ir linksmos .

mano viena iš liūdnų eiliukių , kurios labai brangios

Parašytas: Sek 05 07, 2006, 12:33
Indraja
Lietaus lašai :cry:

Lietaus lašais aš pasibelsiu tau į širdį .
Lietaus lašais kalbėsiu paslėptus jausmus .
Tik tavo ausys užkimštos lietaus negirdi .
Tik tu toks tolimas man ir savaip žiaurus .

Aš tavo akyse mačiau mažytę savo saulę .
Aš tavo lūpose jaučiau ugnies liepsnos kerus .
Kodėl švenčiausia meilė virto tik apgaule ?
Kodėl brangintas rožės žiedas skaudžiai žus ?

Aš nerandu savosios laimės vėl iš naujo ,
Nors ir skaudu , bet tu žinok , tave myliu ,
O mano meilė , patikėk , ji ne iš šio pasaulio ,
Tik ji man liko , kai tave vidurnakty kviečiu .

Neateini , o lietūs kaip pašėlę gaudžia ,
Lašai pavirsta vien akmens šalta kruša ,
Dabar skaudu , dar širdį mano maudžia ,
Tik palinkėki meilės ir išauš šviesi aušra .

mėlynoji meškutė

Parašytas: Tre 05 10, 2006, 10:04
mėlynoji meškutė
Aš įkvėpsiu laisvės gurkšnį su džiaugsmu ,
Aš ištiesiu savo sielai skristi dangiškus sparnus ,
Aš pamiršiu žemės gundymus svaigius ,
Aš pakilsiu skristi č ten kur kviesi , Dieve , Tu .

Mano brolis , laukų vėjas , man padės ,
Skrist su paukščiais , ten kur žvaigždės vien spindės ,
Jau apkarto trumpas džiaugsmas žemės glėbyje ,
Noriu skristi , mano Dieve , pas Tave .

Ilgis siela rojaus dangiškos tyros šviesos ,
Laukia kūnas tik ramybės ir paguodos amžinos ,
Vos ištiesi , o Kūrėjau , savo kūriniui rankas ,
Jis sugrįš nors nusidėjęs ir kaltes graudžiai apverks .  :angel:

Parašytas: Ket 05 11, 2006, 8:53
Angeliuke
Sveika Meskute!Koks jautrus tavo eilerastukas apie negimusi vaikeli!!!Jis labai labai mane sujaudino!!!!Ir pasakojimas labai grazus!!!Linkiu tau grazios ir sviesios dienos!!!!!!Buk laiminga!!!! ;)))))

Parašytas: Ket 05 11, 2006, 15:30
mėlynoji meškutė
Jau labai tavęs pasiilgau , Angeliuke , ačiū tau už linkėjimus . Vis sukau savo gauruotą galvelę , kur išskridusi mano mylima bičiulė . Net sesutei undinėlei perleidau rašyti eiles , nusiminiau , jog niekas mano meninių bandymų nebeskaito . Tai vėl atsigavau radusi tavo atsiliepimą . Tikiuosi , Angeliuke , kad tas jautrus eilius apie abortą leis moterims pamąstyti labai rimtai prieš žengiant žingsnį valymuisi . Tegloboja jas jų angeliukai . Ir tau , mylima bičiule , gražios ir mielos dienos .