O šį apsakymą parašiau artėjančiai tėvo dienai , kad padėkočiau manimi besirūpinančiu tėveliu .
Jūreivio Širdis
Vieną saulėtą dieną , pučiant gaiviam vasaros vėjui , aš užsukau į pajūrio kavinukę . Kankino troškulys ir norėjosi šaltų su braškių uogiene ledų . Čia pat ošė begalinė jūra , krykštavo vaikai su žuvėdromis ir net negalėjai suprasti kas garsiau šaukia vaikai ar žuvėdros . Dar tingiai nuviguriavo su baltomis bangų putomis žvejų valtelės . Palydėjau žvilgsniu tolstančia sniego tyrumo burę , kurią ištiesė įdegęs raumeningas vyras .
Įėjus į zvimbiančia nuo elektrinių oro kondicionierių kavinę akimis apžvelgiau vietą . Jūros Žvaigždės tolimame kampe buvo laisva vieta . Atsisėdau prie vienišo prieblandoje paskendusio staliuko . Kaiminystėje tyliai šnekučiavosi pagyvenusi porelė . Žmonės kavinėje buvo panaire savo mintyse .
Jauna padavėja priėjo prie mano staliuko , maloniai pasisveikino ir padavė valgiaraštį . Paprašiau jos tik savo mėgstamų ledų ir buteliuko kokakolos . Mergina paslaugiai nuėjo atnešti užsakymo .
Aš kažkodėl iš akių negalėjau paleisti tos snieguota bure išpuoštos burlentės . Vyras stovėjęs ant jos puikiai plaukiojo .
Jo veidas išdavė jį esant keturiasdešimties metų . Gilios juodos akys spindėjo jas glostant saulės spinduliams . Ant įdegusio kūno virpėjo tūkstančiai mažų vandens lašelių . Jie žibėjo kaip tikri brangaakmeniai . O žuvėdros sparnais vėdino sudrėkusius buriuotojo plaukus .
Į jjūra žengė ir link žavojo vyriškio artinosi dvi auksaplaukės mergytės . Jos buvo labai panašios viena į kitą , identiškos dvinukės . Vyras nulipo nuo burlentės ir nestipriai pliaukštelėjo delnu per vandens paviršių . Jūros purslai aplipo ką tik į vandenį įžengusias mergaites ir jos krykštaudamos džiūgavo nuo vandens vėsos .
Paskui mano sekamasis buriuotojas numetė į vandenį pripučiamą kamuolį . Mergaitės pagavo linksmomis spalvomis išdažytą sviedinuką ir metė jį atgal į buriuotoją . Taip gražusis vyriškis kurį laiką mėtėsi su mažylėmis sviedinuku .
Gerėdamasi pro langą krante vykstančiu žaidimu sulaukiau ledų ir gėrimo . Galvoje sukosi išdykusi mintis , vyras be vestuvinio žiedo , o su mergaitėmis žaidžia lyg jos būtų jo dukros . Gal manasis buriuotojas išsiskyręs vienišas tėtis ? O gal dar blogiau , sumetęs skudurus su mergaičių mama gyvena kaip sugyventinis ? Dabar toks populiarus ir yprastas šeimos kūrimo modelis .
Man taip besvarstant išvydau kaip prie žaidžiančio su vaikais vyro pritipeno mažas liūdnas šuniukas . Gyvūnėlis buvo apaugęs ilgais gaurais , nešvarus , bet protingai spindinčiomis mėlynomis akimis .
Mergaitės priėjo prie šunio . žvėrelis nedrąsiai sukinėjosi tarp vaikų ir vyro . Viena iš dvinukių palietė ranka nuvargusio nelaimėlio kailį . Šuo dėkingai lyžtelėjo mergaitei delną . Tada vaikas paėmė ant rankų gyvūnėlį ir su sese ir vyriškiu pasuko link Jūros žvaigždės .
Įėjus visiems keturiems į kavinę buriuotjas kreipėsi į mane aptarnavusią pardavėją :
- Jolanta , nuvęsk Sigitą ir Brigitą į vonią , tegul jos išpraus šunelį .
Mergina paėmė už rankos Brigitą ir pasuko į personalo kambarį . Paskui Jolantą ir sesę nusekė ir Sigita su priglaustu prie krūtinės šuneliu .
Buriuotojas įsipylė limonado , atsipjovė citrinos kelis griežinėlius ir prisiartino prie mano staliuko .
- Ar galima prie jūsų ? - pasiteiravo gražuolis .
- Galima , - linktelėjau galvą .
- Na , ir karšta , - atsiduso vyras . - Neskaudės gerklės nuo ledų ?
- Ne , - nusišypsojau . - Jūs labai drąsus pasiimdamas benamį valkatą .
- Taip , bet dukros labai jo užsinorėjo . Jos tokios vienišos , kad šuo suteiks bent dalelytę laimės .
- O dėl ko jos vienišos ? - atsargiai paklausiau .
Štai čia ir prasidėjo manojo buriuotojo gyvenimo atkarpos istorija . Vyras prisistatė Manto vardu . Jis papasakojo man , kad turi jūreivio specialybę . Vieną tokią vasarą jis išplaukė į pirmą savo reisą . Mantas tada buvo vienišas vaikinas , todėl drąsiai užmezgė pažintį su laive virėja dirbusia moterimi . Ji buvo už jį vyresnė dvejais metais . Ją vadino Angelina . Moteris irgi jautėsi vieniša . Ji teturėjo dvi dukreles , tai Sigitą ir Brigitą , su kuriomis Mantas šiandien žaidė .
Angelina apie save jam tepasakojo tik , jog dvinukių tėvas yra nepataisomas girtuoklis ir smurtautojas . Kol moteris dirbdavo laive mergaitėmis rūpinosi jų močiūtė . Angelina su savo vaikų tėvu išsiskyrė ir šis daugiau nebeegzistavo jų gyvenime .
Pamilę vienas kitą žavusi jūreivis ir laivo virėja planavo susituokti . Vyras ketino atstoti mergaitėms tėtį ir susilaukti su mylima moterimi savo vaikų .
Jie buvo tokie laimingi ir džiaugėsi svajonėmis apie šeimą , kad Angelina netikėtai pajuto grėsmingai ją perveriantį kūno skausmą . Moteris susirgo kraujo vėžiu , kurio buvo paskutinė stadija . Mantas suleisdavo Angelinai nuskausminamųjų ir ji , iškankinta apnuodyto kraujo ir nusilpusios gyvybės , rodos , vėl atsigaudavo . Tačiau vieną dieną , tą dieną , kai vėžio ląstelės užvaldė visą moters kūną , ji paprašė Manto auginti jos dukreles . Taip Mantas tapo našlaičių dvinukių tėčiu .
Istiesu nzn kas jai atsitiko 
Sveikute...kur prapuolei...As tau rasau,rasau i pasto dezute,o atsakymo nera...Man,kad parasytai...laukiu atsakymo...Iveta... 
