Kūrybinis konkursas "Apie bundantį žmogų..."

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderator: Visi tvarkytojai

Laimis Zmuida

Kūrybinis konkursas "Apie bundantį žmogų..."

Post by Laimis Zmuida »

Dėmesio dėmesio! Skelbiamas konkursas:

Tema:
"Apie bundantį žmogų ir apie bundančią žemę"

Dalyviai:
Visi pasaulio žmonės!

Konkurso pabaiga Birželio 1d.
Apdovanojimai Liepos 23d.:
Kiekvienas dalyvis gaus po kedro medalį už drąsą ir saldūmynų.
O nugalėtojų laukia:
Kedro aliejus
Kelionės po kedrų giraites Kaune (o jei atsiras daugiau sponsorių, tai ir visoje Lietuvoje!)
Kasetės ir kompaktai su Bardų dainomis
Video Kasetės iš Anastasijos fondo Rusijoje
Ir dar daug kitų prizų...
Nugalėtojai įgis teisę paskelbti savo kūrybą laikraštyje "Meilės erdvė" ir knygoje "Bendra kūryba" (pavadinimas bus tikslinamas)

Priimami kūrybiniai darbai tokiais formatais:
Piešiniai, tapyba, rašiniai, eilėraščiai, laiškai, esė, nuotraukos, audio kasetės, video kasetės, medžio drožyba, šokis gyvai ir visais likusiais...

Internetiniai darbai priimami čia, forume, po šitu pranešimu arba e-mailu: [email protected]. Kiti darbai priimami Kauno ir Vilniaus klubuose.

P.S. Ieškomi papildomi rėmėjai finansuoti papildomus prizus arba naujus konkursus. Paraiškas siųsti e-mailu: [email protected]
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Hmm...Kazin kas pirmas atsius..Maciau jau kuria..
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Stai...

Loreta issiderejo, kad jeigu ji parasys daugiausiai eilerasciu ir nupies bent viena piesini (o piesti ji nemoka), tai gaus gyva kedriuka. Na ir kitus prizus zinoma. Ir sake jos Gabryte irgi dalyvaus. Taigi, kilo ideja - vaikams specialius prizus padaryti.

Taigi, vaikai, rasykit, pieskit, kurkit, jusu laukia dar saunesni prizai...
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Nežadėjau!!!!! :roll: :roll: :mrgreen: :shock:

Sakiau: nuotrauka ir rašinys bus. Kaip tas Laimis skaityt nemoka (kaip aš piešt). :wink:

Sakiau,Gabrielė piešia, o aš rašau :!:

O jis čia pareiškė, kad tik su piešiniu kedrą duos. Nesąžininga.... :shock:
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Na jau ne...Buvo taip, kad as pasiuliau Tau, Loryte, parasyti daugiausia eilėraščių ir nupiešti bent vieną piešinį, tai tada Tu gautum kedriuką gyvą. Tu bandei išsisukinėti, kad nemoki piešti ir kad nuotrauku duosi ir rašini. O aš atkirtau, kad butinai eilerasčiai ir piešinys...su foto neišsisuksi. :).

Taigi, salygos tokios. Jei Loreta parašo daugiausia eilėraščių ir nupiešia piešinį (nors vieną) tai gauna kedriuką ir varžosi su kitais Didingais Kūrėjais dėl kitų prizų. O jei Loreta piešinio nenupiešia, tai dalyvauja kaip normalus dalyvis konkurse ir varžosi su Didingais kūrėjais dėl kitų prizų.

Loryte kedriuka gausi tik tada, jei piešinį nupieši. O jei dar priešinsies, tai 20 pritupimu pridesiu... :)
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Sutariam taip: 20 pritūpimų vietoj piešinio. 8)

Ir iš viso reikia sąžinės turėt: aš gi dviem vaikais, vyru, namu, kiemuku rūpintis turiu. Iš kur ten daug eilėraščių prisitrašys??? :wink:
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Nea..vienas piešinys būtinai ir 10 pritūpimų. O kad yra vyras ir vaikai, tai jie tau tik padės daugiau eilėraščių parašyti..Pakviesk į konkursą ir juos..
Beveidis
Posts: 218
Joined: Mon 09 30, 2002, 19:49

Post by Beveidis »

Nera piesineliu - nera kerdriuko
(cia analogija: nera rankyciu - nera sausainiuko)
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Man lengva natiurmortą nutapyti,
Į vazą prisimerkus geltonų gėlių.
Galiu ir vaisių, uogų pripaišyti,
Apsupti juos būriu savų draugų.

Bet kaip, sakykite, į lapą man įdėti
Svajonę, plazdančią minty?
Kaip jausmą gimusį spalvom išlieti,
Jai jo vieta - širdy?

Kaip vėjo ilgesiui surasti vietą,
Alyvų svaigesį kur man nupiešt?
Kur dėti vaiko angelišką miegą,
Pagalbos ranką kas galėtų man ištiest???? :wink:
Irena-irocka
Posts: 460
Joined: Thu 02 27, 2003, 14:50
Location: Vilnius

Post by Irena-irocka »

APIE BUNDANTĮ ŽMOGŲ APIE BUNDANČIĄ ŽEMĘ

Apie bundantį žmogų apie bundančią žemę leidžiu sau pasvajoti ir į ateitį žvelgti, savo mintis atlaisvint ir padangėj skrajoti ir nors kartą gyvenime leidžiu sau negalvoti…

Ankstu rytą šiandien išeinu aš į lauką ir jaučiu nuostabiai mano žemėmis kvepia, šiltas Vėjas paglosto ir Saulytė man mirksi, ji žmonių meilės šilumą Žemėje skirstys… Ją paglostysiu rankomis, pabučiuosiu į veidą, mes sušoksime šokį Visatos padangėj, išbarstysim gėlytes ir Vaivorykštę skleisim…
Mes pakviesim mamytes savo Erdvę pakeisti…
Atsibudus ryte ji galvos apie meilę ir kaip Erdvę sukūrus, kad vaikeliui pagelbėt…
Jos vaikelis dar miega, šypsenėlė veide – jis jau žino, kad gims Meilės Sode, atsistos ant kojyčių ir toliau Meilę skleis. Jis Visatos Valdovas – kas tai gali pakeist?!

Ankstu rytą šiandien įeinu aš į sodą, man drugeliai sušoka nuostabiausiąjį šokį. Medžiai lanksto šakeles – savo vaisių paduoda ir paukšteliai linksmai sparneliais mojuoja. Laimė skleidžiasi, šilumą Žemė man duoda, kviečia eiti takeliu – jie man vietą paruošę… Vienas žingsnis į priekį, vienas žvilgsnis į dangų, mano širdį pajudino, veržiasi džiaugsmas…
Vos akimirka tylu, tik mamytės kvėpavimas – tai Visatos Valdovas pasiruošęs į Žemę iš pilvuko išeiti ir įkvėpt gryno oro – ta akimirka Žemėje laikas sustoja…
Kvepia gėlės, žolytės, Saulė šildo kūnelį, Vėjas glosto mamytę, išsvajotą sūnelį. Dar gražesnis Pasaulis nuo šiandien pasidarė, juk dabar gėlių pievoj guli meilės salelė – tai įkūnytas džiaugsmas, tai įkūnytos mintys, tai įkūnytas sapnas – aš mačiau jį šį rytą…

Pabudau aš laiminga, atsikėliau iš lovos, priėjau prie langelio – ten jau Saulė darbuojas.
Išeinu aš į lauką į Pavasarį šiltą – Žemė jau atsibudus!!! Tik Valdovas užmigo…

Apie bundantį Žmogų apie bundančią Žemę leidžiu sau pasvajuoti ir šią ateitį artint. Pirmą sėklą į žemę pasodinus daiginsiu, kursiu Erdvę vaikeliui – aš žinau, kad tu gimsi!
:D Tegu svajonės pildosi! :D
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Loretai apie spalvas!

Mano mažas brolau
Kai Taves aš prašiau
Patylėti tada
Kai eiles Tau rašau
Tu pasiėmei lapa
Balto popieriaus tuščią
Ir jame išdėliojai
Žodelius spalvomis!

O tada, o stebukle,
Tu pakėlei vaivorykštę savo
Man prieš akis
Ir Tarei – pakvėpink!
Šitaip kvepia širdis.

Kiek spalvų ir kvapų.
Ir paliesti galiu!
Pakabinsiu ant sienos
Bus mums vietoj gėlių!

Kai ateis koks žmogus
Pasėdėti pas mus.
Mes jam žodžių jokių
Nesakysim abu.
Jis pakels akeles
Ir per mirksnį suvoks:
Kai mes tylim kartu –
Už mus kalba dažai!
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

:lol:
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Stai pirmasis dalyvis atsiuntes savo kurinius i konkura - tai glesum, musu forumo ailerasciu korifejas. Kedro medalis uz drasa jai jau garantuotas. Gal jai kaip pirmajai pristaciusiai dar koki priza duoti?

O kas pabandys jai prilygti ar pralenkti ar bent jau pavyti?
=================

***

Vis giliau... Vis toliau į mišką...
Paslaptingais žvėrių takais...
Vis giliau...
Vis giliau įsigerti į erdvę...
į žalumą... medį... tylą...
Paukščių čiulbesį...
Vis giliau...

Prisigerti tuopų dvelksmo...
Užmigt medyje... paukščiu pabust...
Ir skrieti...laiminti pasaulį
Sparnų didingais mostais..
Vis švenčiau...

Tik toliau... tik giliau į mišką
Šaltinio syvų įkvėpt...
Ir jausti, kaip mintys
Ima suktis ritmu amžinybės...
Vis greičiau...

Vis giliau...vis giliau į tiesą...
Vis arčiau ir arčiau į save...


***

Sugrįžti...ir neberandi, kuo misti...
Tuštuma...
Tušti indai pilni brangiausių valgių...

Sugrįžti...ir nebėra ko gerti...
Paukščių pienas nublanksta
prieš saują vandens...

Sugrįžti...ir nebemoki kalbėti...
Tik čiulbi, giedi, šnari...
Nesupranta tavęs...

Sugrįžti...ir nori sugrįžti...
Vis giliau...vis toliau...
ir...GYVENT.


Man rodos visai i tema, ir sis:

2004 04 10

Aš noriu...
Mes gyvensim amžinai,
Kaip ąžuolai, prabundantys iš sėklos...
Pavasarį kada parneš gandrai,
Ieškosime pasauly savo vietos...

Pėda po pėdos tirsim erdves
Kol nuskaidrės tyloj nakties dangus...
Tekėjimo tyloj išaušime ir mes....
Nusišypsosim:
-- Grįžom į namus...

Ir liksim tol, kol žemė taps šilta,
Nuo rankų mūs tylių prisilietimų...
Pajusim, kaip alsuoja visata,
Pabudusi iš amžino laukimo...

Iš gyvasties sukursime namus
Ant Dievo delno... iš gelmių širdies...
Mylės mus vėjas, žemė ir dangus...
Žolelė kiekviena išvydus suvirpės...

Mylėsim ir gyvensim amžinai,
Kaip visata, pabusim iš sėklos...
Siūbuos vėjaliui dvelkiant ąžuolai...
Pulsuos įspaustos žemėj mūsų pėdos...

2003 04 11
Aš kalbu tau per šokantį vėją,
Medžio lapuose, ryto žolėj...
Aš kalbu tau per čiulbantį vyturį,
Tokį mažą dangaus erdvėj...

Mano lūpomis lietūs plakasi
Nesuvaldomai tavo širdin...
Mano rankomis žiedas glaudžiasi
Prie tavęs: Apkabink... Apkabink...

Mano skausmas į žemę trenkiasi
Griaustiniu...
Ir pažyra žaibai...
Mano meile tau saulė juokiasi
Į tave...į tave... amžinai....

Vis einu į tave per tylą....
Visada... nuo pasaulio pradžios...
Mano balsas erdvėj sudyla:
--Būk laimingas...
... per amžius...
...meldžiuos...

2003 04 02
Susilieki su vėju....
Ištirpk erdvėje...
Prisiliesk prie kūrėjo
Tapki miško tyla...

Įsigerki į medų
Ir sugrįžk medumi...
Susikaupki į debesį
Ir nuplauk lietumi...

Prisilieski prie veido
Skaidriame vandeny
Ir suprasi,
Kad viskas esi, kas nesi."

======================
+ Nuotrauka, kuria idesiu veliau.
Beveidis
Posts: 218
Joined: Mon 09 30, 2002, 19:49

Post by Beveidis »

Na gerai, suremsim su glesum kardus, nors manasis senas, atsipes ir surudijes, taciau maza ka, gal kokia zymele ir paliks ;)


O, Dieve!

1

Tu palytėjai mylinčia ranka mane,
Bet kažkodėl lietimas tas nutvilkė sielą,
O juk dar neseniai Tavam delne
Žaidžiau vaikystės nenumintoj pievoj.

Kvailutis mažas pūko kamuolėlis.
Į tamsų kampą aš nubėgau slėptis
Lyg atitrūkęs saulės spindulėlis,
Nulindęs ten, kur jo nemato tėtis.

Čia viskas svetima - turėjau žūti
Arba pabėgti kuo greičiau - čia ne vieta.
Visai greta mirtis alsuoja, kūne
Skandina sielą pražūties kerų našta.

Bet aš apakintas tamsos, nė nemaniau išeiti,
Sava liepsna aplinkui viską puoliau deginti - beprotis;
Ir neregimo slibino eilinė nukirsta galva
Stipriau pradėjo augti ir šakotis...

Nauja drąsa ir įniršiu užpuoliau tamsą,
Šviesos kardu draskiau jos vientisumą.
Nepakeliamo skausmo devinta banga
Įrodė, kad žudau tik savo sielą, savo kūną.

O tu žiūrėjai ilgesingai
Liūdnom akim, tikėjai manimi,
Žinojai, jog ąsočiai vyno nelaimingi
Ligi viršaus beribės laimės sklidini.

Tu ištarei tada tik vieną Žodį,
Visus kitus turėjau pats ištarti
Ir savo rankomis man nereginčiam kelią rodei,
Kad negalėčiau nusisukęs užsimerkti.

Be galo daug klaidų lemtingų padariau,
Kai nubaudei mane, galvojau, kad negaila.
Kaip tėvas, Tu baudei tik dar stipriau,
Beržinę rykštę droždamas su meile.

Suklupęs aš galvojau - kam pakilti?
- Beprasmiška bukoj tamsoj ieškot Tavęs...
Kaip nuvarytas vergas troškau tiktai mirti
Ir Paskutiniam Teismui atiduot save.

Ant savo pakarpos jutau aš tvirtą ranką,
Kuri pakėlė, tėškė vėl atgal į tamsą -
"Tu atėjai čia, kad gyventum!".
Tu suteikei dar vieną šansą.

Dėkoju už visas kančias aukščiausiam
Už patirtas skriaudas ir būsimus vargus.
O Dieve! Tavo šventą vardą
Tariu, kad iš numirusių prabust.

2

Mes balansuojam ant dievybės siūlo
Virš nebūties, mirties tamsiųjų rūmų.
Kurlink keliauti - nebegalim pasirinkti,
Bet renkamės - gyventi ar numirti.

Ne vienas nukrenta žemyn, nes linija ilga
Gyvenime vienam ne pabaiga.
Ten, apačioj, suprantame ko ėjome.
Ir vėl mes čia, nuo kur pradėjome.

Kas nenukrito - laukia naujas kelias.
Kita dievybės siūlo atkarpa,
Plonytė, kaip pasaulio kraštas,
Tik dar plonesnė už aną...

O paskutinis kelias pats sunkiausias,
Juo priekin eisim tik keli,
Tuomet nebus po kojom nieko tikro,
Tik praraja žemyn viliojanti, saldi.

Prieisit sutvėrėjo sostą, išrinktieji!
Nužengs nuo kryžių tie, kas prikalti.
Kad kūnas ir siela su Dievu susilietų
Tada jūs tapsit tuo, dėl ko ir buvot sutverti.

1998.09.20
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

Valio ir Beveidis pradejo siusti savo ailerascius, labai fainai, net akyse vaizdai stovi..

[Hmm..skylike sirdy reiskia, kad paliete sirdi.]
Last edited by Laimis Zmuida on Thu 05 08, 2003, 10:28, edited 1 time in total.
Beveidis
Posts: 218
Joined: Mon 09 30, 2002, 19:49

Post by Beveidis »

nu cia tu kraupiai... nei ten nei ten nereikia skyliu
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Laimi, iš ko mokaisi taip baisiai juokaut???? :shock:
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Kažką naujo parašiau,
Kažką seno suradau...
Tik štai piešinio nėra.
Kur pradingo? Nežinia... :wink:


* * *
Pasipuošus alyvų žiedais,
Bėgu saulę pasveikint pirma...
Na o tu, na o tu ko dairais?
Spinduliuką jau tiesia diena...

Būk palaiminta, ryto aušra:
Dovanoji tiek džiaugsmo visiems!
Aš švari ir gaivi - lyg rasa
Šoku sau, šoku tau ir kitiems!

Ši diena jau negali sudužt
(Nors palaiminai gal tik sapne).
O ir meilė : na kur jai išsprūst,
Nors šimtams išdalintum save...

Kas širdy - tu žinai, o kiti
Tegu šildos gerumo versmėj.
Per tave te iš naujo (tiki?)
Ras kažkas save ryto giesmėj...

* * *
Bunda, skleidžiasi pasaulis,
Žemė puošiasi žiedais.
Išsiilgę žmonės saulės,
Tampa vėl mažais vaikais.

Nori žaisti ir kvatoti,
Prisigert gaiviais kvapais,
Vėjui pritariant dainuoti
Ir pavirsti spinduliais.

Žydrą dangų apkabinti,
Skrist aukštyn minties sparnais,
Savo širdis išdalinti -
Pasijust vilties šaukliais.

Bunda, skleidžiasi Pasaulis,
Žemė puošiasi žiedais...
Atsivėrę Dievo meilei,
Tampa žmonės angelais.

IŠSIPILDYMAS

Dovanojo Viešpats man jazminų kekę -
Taip norėjau svaigų išsipildymą pajust!
Vai sakyk, ar buvo kada nors tau tekę
Nuo šviesos skambėjimo sapne pabust?

Kai savęs neradus erdvėje beribėj,
Neskubėjai kasdienybės žemėj nusileist,
Nusilenkt svajojai dieviškai didybei,
Visą sielos meilę kuo plačiau paskleist?..

Aromatą kvapų žiedas dovanoja
Ir nelaukia padėkos manos.
Gal ir mes, savąsias širdis atlapoję,
Netaupykim dvasios šilumos!..

* * *
Aš Pasaulį malda apkabinsiu
Ir priglausiu prie savo širdies,
Sielą juosusius pančius nuimsiu -
Ji pavasariu man sužydės!

Džiugins savo šaltinių bangelėm
Ir skardens įstabiausiom giesmėm.
Liesis juokas kaip mažo vaikelio:
Jau nešoks ji bedugnėn gelmėn...

Gera, paprasta, lengva atrodo
Eiti Viešpaties skirtu keliu.
Te Jis vienas nuo štiol kelią rodo:
Kad nebūt dėl savęs ateity apmaudu!

* * *
Mano širdį šelmis vėjas pasičiupo
Ir išbarstė po kruopelę kartą vakare...
Ir štai rytą atsibudus pajutau,
Kad myliu visą žemę, o ne tik save!

Jis sparnus savus man dovanojo,
Kad pakilt galėčiau kuo aukščiau.
Gal man dovaną įteikdamas svajojo,
Kad iš laimės šokt su juo pradėsiu aš tuojau?..

Aš, deja, išdykėlį nuvyliau
Ir nuo šokio saulei tekant mandagiai atsisakiau,
Nes pakilusi aukštyn patyriau :
Skriet lengvai lengvai galiu - kas gali būt smagiau!

Į kelionę saulei šviečiant išskubėjau:
Kur širdis mana? - panorau pamatyt...
Kad ją žemę apkabinusią aš paregėjau,
Ačiū tau, broluži vėjau, noriu pasakyt!

* * *
Sušildyk savo meile mažą žemės gabalėlį
Ir žmogų - tą, kuris arti arti tavęs...
Siųsk iš širdies kas rytą šviesų spindulėlį,
Bet šviesdama visiems, tik nepamiršk savęs!

Būk sau gera: kokia visiems esi gera kasdieną
Ir leisk sau kartais pasijust maža gėle.
Prašyki: Viešpatie, mielasis, laistyki mane kiekvieną dieną,
Aš meilę Tavo dovanosiu tiems, kas bus šalia.

Žydės, žaliuos ir plėsis mano sodas
Ir mintys grožį lies iš tirpstančių darbų.
Šils gerumu kiekvienas tartas žodis...
Regi: jau gera man ir tau, ir tiems, kas su mumis kartu!

AŠ TIKIU!

Aš tikiu tikiu tikiu -
Žemė pasipuoš svajonių stebuklu!
Ir mintis tyra, mintis stipri
Meilei atrakins planetą savimi.

Išsiilgę sielos atsibus
Ir mintis širdim savom pajus,
Rojų žemėj kurti panorės
Tie, kas meile savyje tikės!

Dievo paslaptį įmins žmogus.
Gali jis : jis toks didus!
Į kūrybos šokį kvies visus:
Pats pradės ir žadins tuo kitus.

Aš tikiu tikiu tikiu
Puošis žemė nuotakos rūbu
Ir širdis tyra, širdis stipri
Padabins planetą meile, viltimi!

DAINA

Plauk, lietau, gaiva savąja,
Širdį išvaduok!
Vilgyk ašara tyrąja -
Viltį dovanok!

Tu, broluži vėjau, pūski -
Negandas išvyk!
Mėnesėli, šviesą siųski -
Šešėlius sklaidyk!

Tiesk, vaivorykšte auksine,
Kelią debesų,
Kviesk į angelų tėvynę
Mojančiu sparnu!

Siųsk, saulele gintarine,
Spindulį svajų.
Seki pasaką, aušrine,
Laimės ir vilčių...

Padainuosim džiaugsmo dainą -
Žemė sužydės!
Ir nors dienos eis kaip eina -
Meilė jas lydės!

* * *
Įsiklausyk į skambantį
Pasaulį,
Aušros raudonį,
Kvapą debesų...
Įsiklausyk kaip rytą
Kyla saulė
Ir pasitikt ją skuba
Mintys pumpurų...

Įsiklausyk:
Aš čia, kur žvelgia siela,
Kur lietų geria bundanti žolė...
Įsiklausyk:
Kas širdžiai miela,
Ką meilei kviečia
Liepoje pražydusi giesmė?...

Aš spinduly
Ir tyloje prieš liūty,
Aš obely
Ir vėjo siautuly,
Aš ateity
Ir ilgesio minutėj,
Tavoj minty
Ir žinoma -
Tavy...

Čia dar ne viskas... :wink:
Last edited by Rytė on Sun 05 11, 2003, 18:26, edited 1 time in total.
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Dzievuliau Dzievuliau... :shock: Kaip grazu... ir Laimio :shock: Ir Beveidzio :shock: ir Loretos :shock: ... Vargšė komisija... Užuojauta... :D

Nors tiesa sakant, man pati konkurso ideja nepatiko.... Nemėgtu varžytis su draugais-bendraminciais-gerais žmonėmis... Atrodo, lyg norėčiau pakelti save aukščiau...o taip nera....
bet... ji paskatino atsiskleisti slapukus.... ka gali zinoti, gal ir koki nauja talenta dra atrasime... :wink:
Laimis Zmuida

Post by Laimis Zmuida »

eeeee....glesum..cia juk konkursas, o konkurse nereikia varzytis. konkurse reikia dalyvauti ;) O jei visi sutarsim, kad prizu dalyviams reikia neduoti, kad ko nors neiskirtume beduodami, tai galime tada neduoti niekam, arba duoti visiems vienodus. Cia ne mano konkursas, o musu visu, ka parasysim, ka issirinksim i komisija, ka nutarsim apdovanoti ar neapdovanoti, tai jau nuo musu visu priklauso. As tik ideja iskeliau ir garantuoju medalius kedrinius. O visa kita nuo musu visu priklauso. Taip, kad ir taisykles galima koreguoti konkurso, galima koreguoti prizus (kaip pastebejot Loreta koreguoja, ji vis dar derasi del gyvo kedriuko, kas nebuvo zadeta) ir net konkurso pavadinima galima koreguoti. Tik taip koreguokim kaip visi sutiktu!
Post Reply