***
Į taburetę būgnysiu pirštu
Ir apsimesiu dieviškai rimtu
Žalia žolė šnarėjimu pritars
Kažkas prie laužo falcetu užknarks...
2005 m. Rugpjūčio 4 16:43
***
Moteros pradeda pliurpti
Tabaluoti savu liežuviu
Nors gražu
Bet nėra ką pridurti
Neturiu šiandieną jausmų
2005 m. Rugpjūčio 5 15:49
***
Labai stipriai lijo paskutiniu metu
Vaikai lengvi, nuplauti gali juos ir paskandinti
Todėl visi iškart suaugo per penkias pėdas
Ir dabar visi labai rimti ir išsipūtę
Kaip baloje išmirkę cigaretės
2005 m. Rugpjūčio 17 11:50
***
Organizatorius "Unreal" buvau
O kokį planą parengiau, suorganizavau
Per visą Lietuvą po trupinį rinkau
Stotelėj tarp žmonių juos sulipdžiau
Stebėjau laukiančius tų mylinčių akių
Stebėjau išsiilgusius kančių
Ir supratau, kad aš tik vienas čia
Nelaukiu nieko nei dienom, anei nakčia
Ir visas savas visas toks guvus
Save atradęs traukiau pro namus
Susitikimui šimtas priežasčių
Juk susitikt save taip nuostabu
))
2005 m. Rugpjūčio 22 07:27
***
Vabalų vabalių vabalėlių
Pilnos pievos laukai ir miškai
Kaip norėčiau pavirsti ir vėliai
Aš tarp jų gintariniais plaukais
Kad ropotų per mano paveikslą
Boružėlių ryškiu raudoniu
Arba bulvinio vabalo teise
Reikalautų melsvųjų žiedų
Blakės, blusos blanku na ir keista
Man dėkoja už tai kad esu
Tarsi kibirą tyliai įleistą
Greit apspinta uodų zvimbimu
2005 m. Rugpjūčio 23 16:21
***
Ačiū už bendravimą
Vynuogių kalba
Kai apie gyvenimą
Braška jų oda
Tarp dantukų traiškoma
Nuomonių gausa
O kauliukai vynuogių
Gatvės pėdose
2005 m. Rugpjūčio 25 16:39
***
O tas kaimynas murma
Užčiaupti bando atsivėpusią it batas burną
Ir laimina visus apatišku žvilgsniu
Nebodamas net nenustygstančių draugų
Ištiesia jau pavargusią laikyti galvą ranką
Ir kelią į nirvaną pro miesto šurmulius suranda...
2005 m. Rugpjūčio 25 17:15
***
...Arbatos jūros ištvino
Pasiglemžia žmones piktus
Sėdinčius ties purvynu
Ramus užkandinių dangus
Tyli kompotą gurkšnoja
Isteriškai varto žodžius
Sienas žvilgsniais nukloja
Parketas suskyla trapus
Ar jie nepastebi grožio
Ar moka maišyti dažus
Kristi ant kelių dėl rožių
Valdyti savus troškimus
Su dantų pastom teplioja
Metalo bejausmius lapus
Viską visur atsijoja
Net kolonėlės garsus
Ieško šiukšlynuos, knygynuos
Papirusų apie dievus
Kai juos suranda pražyla
Užmiršta savo namus
Kyla kovot prieš albanus
Traukia dantytus kardus
Ruošia kolonom ikarus
Varto juodus albumus
Kepa kompaktinius diskus
Apie šeimų didžiūnus
Verda diskusijos šykščios
Šitai genetika jūs
Kartais sustingsta lyg pirštas
Arba lyg bičių medus
Iš korių iškabintas
Tarsi iš skausmo žmogus
Gaudykit! Žemėm pavirsta
Teiskit bailiuosius genius
Kurie iškalti pamiršta
Pinokiui mažus batukus
Jis nepasieks juk nirvanos
Medis juk visad ramus
Gali priglusti prie Žanos
Ar susijungt į stalus
Štai tarakonų porelė
Tykiai doroja pietus
Bailiai ūsiukais šiurena
Mini aukščiausio vardus
Na o aukščiausias jau senas
Gimdo po žemėm vabzdžius
Siunčia ir siunčia lingamus
Užkemša jeisiais vamzdžius
Vėzdus link aukuro kelia
Užgrobia priešų takus
Išmatom dergia pievelę
Niekina senių stabus
Gula šešėliuose bokštų
Kolonom paramsto stogus
Galėtų su potvyniu šniokštų
O šiaip tik doroja javus
Po bulvienas klampoja
Tampo gyvybės maišus
Smurkso ties grybais sustoję
Vargina juos net lietus
Klešnes aukštai paraitoja
Brenda basi per laukus
Gimines savo keiksnoja
Už negirdėtus darbus
Skerdžia paršelį skraiduolį
Skrido kuris paieškot
Laimės į vilkišką guolį
Per žiemą reikės sulapnot
Stato dėžutes medines
Ir pavadina namais
Lapais uždangsto pjautynes
Dreba gūdžiais vakarais
Girdi nežinomą žodį
Hematogenas - kas tai?
Na bet riebiai nusispjovę
Taria sau: "mat jį velniai"
Klauso LED ZEPPELIN godžiai
Myli draugus atsainiai
Arklį paglosto už grožį
Grybus nuspardo šaltai
Daug ko oi daug ko nežino
Linksnius varoja visus
Ir ubagais per tėvynę
Bastosi per metus
Taip apie NIEKĄ galvoją
Skęsta nieke per dienas
Niekas jų skausmą sijoja
Niekas nuraško galvas...
2005 m. Rugpjūčio 5 15:15
***
Be to nebūsiu nuolankus
Juk Koja mūs neišdidus
Jisai neprašė neraudojo
Kišenėj žodžio neiškojo
Neverkavo kad ditirambus
Sukurtų apie jojo darbus
Tik baisiai jau mylėjo tiesą
Ir veržėsi į žemės šviesą
O kad suprast to negalėjo
Taigi jis Koja, taip reikėjo
Atleisk man Koja už grubius
Ir nepoetiškus žodžius
Įžeisti nieko nenorėjau
Tik pašmaikštaut nenuprotėjus
Kol dar turiu pirštus penkis
Ir Kojos neliestus dantis
2005 m. Rugpjūčio 8 11:42
***
Koks skirtumas kieno ta koja
Ir po kokius laukus lakioja
Tiesiog tokia grubi širdis
Negali būti moteris
Nors koja jai ir priklausys
Ji nesisups lyg žiburys
Apšviečianti senas duris
Kurios užvertos išlaikys
Namų šaltumą ir viltis
2005 m. Rugpjūčio 8 14:48
***
***
Drugeliai bilsnoja link rudenio
Sugertukų suraižytom letenom
Laukia tyliai troleibuso bučinio
Neatėjusiom žudančiom vasarom
2005-08-12 13:22
***
Virš žemės lopinėlio Kinija vardu
Svyruoja šnaresiu dangus
Drambloto nago kaukštelėjimu
Nusirita ir nutrina jausmus
Sutraiško, smaugia, žvangina žaibu
Nuo lotosų puvėsių kyla garas
Liūliuoja šimtmečiais bambukų stagarų
Ištirpęs laikas it sparnai Ikaro
Sruvena prakaituotu grubumu
Užstringa knygos, pasakos ir seniai
Su nepasiekiamu patosu aukštumų
Nuspardyti pakalnėse rusena
Išblėstančių žarijų šaltumu
Laužų likučiai sąmones pagavo
Nuaidi mantros jaučių baubimu
Tarp ryžių varlės jas nuplagijavo
2005-08-16 12:40
***
Dainuoja tyliai
Per pusę miesto miegančio
Per bėgius riedančių
Vos girdimai
Lyg gatvės grindinį balandžio nagas
Arba sparnais per medžio šaką
Lyg kreiserio vienišiaus aidinti sirena
Paliekant seną doką horizontą seka
Tipena nepagaunamai
Lyg ryto saulės spinduliai
Atgijusia rasota namo siena
Arba patvirkus mėnesiena
Nuo meilės nukamuotais patalais
2005-08-18 08:29
***
...Da jo majo kaip lengva ir žavu
Skrendu per virpulį darbovietės dienų
Nei rūpesčių anei minčių juodų
Bus taip kaip turi būti po velnių
Jei nori kas žolytėj pasvajot
Arba į kaitrų laužą paspoksot
Dar marširuoja bėgiais traukiniai
Pabėgėliai pabėgėmis pareis
Pareis, prisės (tikiu neapsiės)
Priguls palovėje
Juk jie iš "pa-" žvaigždės
Stebės ir ties pro bėgančius pirštus
Į niekad nenustovinčius bėglius...
08 19, 2005 11:38 am
***
Prisimenu
Kaip rėplinėjau gniužulu riebiu
Apkaišytas lovelės virbalų
Bandžiau pasiekt barškutį
Ir spygavau prilietęs jį truputį
Į burną viską kraudavau delnu
Ir buvo viskas nauja ir gražu
Krykščiau, bejėgis dar buvau karalius
Ir bėgau nuo glamonių galios
Pen. 08 19, 2005 5:17 am
***
Susikapoju gabalais
Kaip gaila kad nebegeriu
O tai su ryto slibinais
Įpulčiau į kliuksenimą
Sėdėčiau, pilčiau pamažu
Ragaučiau šaltą gėrimą
Ir susidaužčiau su laiku
Kuris pro šalį pėdina
Išdaužčiau dantį, o gal du
Taurelės tyliai sėlina
Anuką stokit, negaliu
Ir vėl mane sugėdina
Galbūt trijulė nesupyks
Jei jų kompaniją laikys
Gyvenimo ragautojais
Rimtaisiais pramogautojais
Ir pro duris neišvarys
Jei sultimis apsišlakstys
Net ant banano nepaslys
Žodžiu: gyvenk ir džiaukis
2005-08-23, 16:11
***
Nei sapnas nei gegutė
Anei užsimiršimas
Gyvenimo saulutė
Vėl kaitina troškimus
Tai kas kad daug kartoti
Taip norisi volioti
Po žalią pievą su bajorėm ir keliom rugegėlėm
O šalia teliuškavimo vandes
Sudygusiais vešliais gysločiais
Ir tarsi poligono smėlio audros
Pakrantės akmenukų linija
Eh tu gyveime, ir mano mielos mintys
Apsikabinti su žeme kas rytą
Ir pasilabinti: "aš tavo dalelytė"
Tu mano motina, taip pat ir tėvas
Nors tėvas nori būti prometėjas
Bet nepaneši kibirais tu įkvėpimo
Reikėtų dangčių, bo išsklendę mėto bombas Hirosimoj
Ir Nagasakio utėlės vėl nujaučia nelaimę
Palieka skurdžius ir susisupa į tylią baimę
2005-08-26 08:04
***
Pritarsiu jums visiems
Perkūno gaudesiu
Virš dar garuojančių lietum laukų
Nes panašiai jau išgaravo trys tūkstančiai penki šimtai tokių
Svaiginančių vasarvidžio liūčių šešėlių
2005-08-26 10:00
***
STAGNACIJA!!!
Sustingę didmiesčio vitrinos
Manekenų pirštų judesių ritmu
Išbūgnija tyla Afelės maršą
TYLOS!!!
Nusirita per greitkelių asfalto karštį
Ir sminga į sausėjančius
Arimų vieversių klyksmus
SUSITIKIMAS!!!
Kartojasi ties kiekvienu posūkiu
Nerodančiu jokios krypties likimui
Sudūžtančiam tarpe nešviečiančių dienos žibintų
2005-08-30 12:42
Užšalusios smėledėžės
Užtušuoju garsus
Šaltalankių sirpimo
Pamirštu tik taškelį padėti
Nuo oranžinių uogų kritimo
Ties kapotu ritmu
Šoka lapo šešėlis
Pabarstau ant kalvos
Atgimimas manos lesyklėlės
Samanotus jausmų likučius
Neša vaikas senam kibirėly
Sienos kerpės daina
Paliktam vieversių inkilėly
2005-08-31 12:57
***
O retkarčiais tos durys man per nosį
Ir skausmo ašarom per dieną dalinuosi
O kartais net troleibuso ropojime
Kažką šešėlis bando pakuždėti
Įžvelgt bandau prasmes pasikartojime
Arba po antspaudu tą neviltį sudėti
Kažkur už tūkstančio septynių lanko šūvių
Tarp taikinių, stalų, senų vertimų
Tarp dokumentų dulkančių rietuvių
Kaitri liepsna neatskleistų ketinimų
Nematomas - per mintį praregėjusią
Neužgauta styga netrūksta
O eilės tos ančiukais išriedėjusios
Lai interneto vandenuos nežūsta
Nuraudęs it šermukšnis vėlų rudenį
Prieš mūzą abejingąją lenkiuosi
Nasturtų visą glėbį, saldų bučinį
Šiom kojom savo širdį atiduosi
2005-08-31 13:44
...šokčiojimas prieš skrydį virš bedugnės...
Tik juokas piktas skamba ausyse
Taip pat ir sielos kertėse pirmose
Nors dar tik žiebias spindesiu galva
Bet rankos lig alkūnių sutemose
Nemokantis sulinkt per pus
Nemokantis valdyti pakilimų
Prisipažinti skubantis už mus
Susiprotėt dėl dulkės paklydimų
Nesaugau geltonų smiltelių šokio
Nekopijuoju dievo tvarinių
Bet visad mielas drauge jums šypsosiu
Priimsiu kirčius atviru žvilgsniu
Plunksnuotą piešinį it feniksas keičiu
Kaskart sudegdamas troškimas ima viršų
Ir šaltą marmurą karštais nagais gremžiu
Kol kūnas nebejaučia laiko kirčių
Rašykų liaudis valganti žodžius
Frazes kramsnojanti ir vartanti tarp pirštų
Po mikroskopu kišanti šašus
Kitus apdrabsto, kad paimtų viršų
Po presais jų su kaulais ir delčia
Išspaustos po lašelį žemės sunkos
Su kraujo ir ironijos srove
Ale moderno savyje apsunkęs
Iš ten negrįžtama atgal su svajone
Ten nesikeikiama, ten kultūringa
Bet žodžių kultūristų gretose
Pamirštam kad patekome į ringą
Tai smūgis ašaka, tai aisbergo galva
Štai balansuoja virš bedugnės akrobatas
Paleis kiaušinį, graužtą, granatas
Kad pamatytų kaip sulūžta šapas
Klykiu be žodžių: "kaltas... suklydau... " Klykiu: "išgelbėkit... apsirikau.. "
Bet iš sukiužusios toletinės būdelės
Tik šūdų murmesiu atsklinda: "pagaliau
Dabar žinai ką nujaučia bedalės... "
Jie nuodija vieni kitus džiūvėsiais
Keli viršuj nusirenka stalus
Su pincetu razinas lesinėsi
Nes visa kita sužiedėję bus
Jų skaros didelės, voratinklių margumo
Frakai it ploščiai neprašaunamo lietaus
Akytės gudrios pilnos atšiaurumo
Tarsi pernykščiam veidrody dangaus
Yra mielų, kurie savęs dar bijo
Nes tonas padiktuotas milžinų
Jie pasakys kur rimas neprigijo
Kur sutrupėjai nuo naujų minčių
Jie tau parodys kaip pamaskatuoti
Su skepetaite - jiems kad būt smagu
Kaip kojas lenkti, kaip grakščiai šuoliuoti
Ar uždainuot subtiliai falcetu
Paspringtumei kartu nuo tų pyragų
Jų ten daugiau nei telpa tarp dantų
Per dieną kepyklėlė duoda garo
Naktim lyg fabrikas konvejerio ritmu
Todėl mokėti reikia atsirinkti
Paglostyti kaiką, kaikam įspirt
Nors žodžių negailint gerų, patirti
Kad šioj draugijoj negali ištirpt
Upeliai nesustoja - nutekėjo
Kaip nesustoja rašanti ranka
O ikrai kur tarp pirštų išbyrėjo
Galbūt subrendo ten kur jiems vieta
Galbūt po tolius žalsvo okeano
Keliauja spindinti žuvis
Sulaukt tikiuos prie seno žvaino kelio
Tikiu, kad neužges šita viltis
Ištrins, lyg žiedlapius obels
Pavasaris kad trina nuo šakų
Sumins, į širdį peiliais bels
Apmėtytas trintukais bidzenu
Senu šunėku, ilgesio žaliu žiogu
Žuvim bežade, gulbe giesmininke
Pro kaimų kryžkeles virtualias einu
Užkliūva kojos per kelius sulinkę
Pro svetimas gyvatvores minčių
Suplėšyta sena odinė skranda
Nėr ko bastytis patvoriais dvarų
Kur masės lažą alkstantys atranda
Kur pelkės ir akivarai žalčių
Grėsmingai susiaurėję akys
Kur nekenčia naujagimių rėksnių
Juos baloje pakrikštiję užtvatys
Susirikiuos kareiviška dvasia
Vorom, gretom, kolonomis, stulpeliais
Susiskaičiuos žibuokles plaukuose
Įvertins visa tai siaurais medaliais
Tą pavadins amfora, tą vaza
Už ilgesį kitam įpils taurelę
Vajetau užkabino ir mane
Ir man kabina ant širdies knygelę
Uždengs po lapais, puslapiais melsvais
Nuvainikuos parodys tiesų kelią
Jūs nesimelskit, kaulinkit ženklais
Puodynės tuščios skambesį čia kelia
Ne iš patarlių pastovėt atklydę
Jos sulipdytos miestų patvoriuos
Riebių šnekų jas sklidinai pripylę
Nuo pjedestalo taškant nurieduos
Yra pakankamai kurie sugaudys
Užlygins suklijuos įskilimus
Kiti per naujo kuždesiu užpildys
Per naują dailins savo vitražus
Spalvotas stiklas švino siūlėmis
Iškraipo saulės gelsvą šviesą
Tik gėlės nuo šitų nuodų nuvys
Žemelės dukros myli švelnią tiesą
Nesigailiu, kad savo kryžių
Pakalnėmis it alkanas tempiau
Kišenėje suradęs saują ryžių
Tarsi sėjėjas juos kurtiems barsčiau
Nepriekaištauju tam likimo pirštui
Kad dobilus įspraudė tarp uolų
Kamanės jų sapnuose nepamiršta
Nors ir neranda kvepiančių žiedų
Iš ties tai tik patsai užklydau
Fortepijoną dulkinu vardu
Klavišuose naujuose pasiklydau
Kaip skambint gitara jau pamirštu
Sulysę stygos, užsivartę knygos
Futliaruose pasislėpė - tylu
Neaidi dainos, nebegirgžda vyžos
Rateliai nebesisuka - skaudu
Kabinkit sviestą, tepkite juo plaukus
Blizgėkite riebiu įmantrumu
Šis blizgesys paslėps vidinius taukus
Tuštybėje pritvinkusius nuodų
Ne viskas prarasta, karveliai maloningi
Ir ne visi jie lenkias akmenų
Ir mostai pamiršti dar nemadingi
Jiems nusilenkęs dar išeit galiu
Kol ne žiema, kol žemė neišpurto
Nuo ašarų pavirtusių sniegu
Galiu tikėtis saulės šilto burto
Ir nusiplauti viską upeliu
Prisėsiu šalia kranto ežerėlio
Pelkėjančio nuo dugno pakraščių
Stebėsiu - tyliai žuvys šokinėja
Ančiukai supas vakarėjant tarp bangų
Vandens taip klano liūdesio prigėrus
Sulauksiu pirštų ant peties ramių
Siuvėjo veidui ilgesio pažėrus
Nuspręsim dviese paieškot takų
Kalbėsime apie vandens dvelkimą
Purienų žiedlapius užmigdančius grožiu
Vandens lelijų slaptą palinkimą
Išpasakoti paslaptis naktų
Ilgai tylėsim apie saulės laidą
Nudažančią padanges raudoniu
Ir atsidusę mirktelsim: "kaip gaila"
Prabėgusių pro šal lūšies vaikų
Pasiūlys prisidegti cigaretę
Iš užanties išėmęs kibirkščių
Atvertęs šonkaulius lyg paprastą vinjetę
Prašysiu, kad sudėtų pamažu
Užsisagstysiu ilgą juodą ploščių
Pakreipsiu žvilgsnį veriančiu kampu
Sumėtę pėdsakus šalikelėj tarp klosčių
Kitais takais patrauksim, bet kartu
Vingiuos į tolį nepažintos lygumos
Į gelmę smelksis stūksantys kalnai
Nors būsime pasaulio naujo mažumos
Tikėsime kiekvienas atskirai
Ištirps viršukalnėj supiltas sniego pylimas
Kalnų upeliais pasipils širdis
Neberūpės kad žūna kas taip mylima
Laisva klajoti turi praeitis
Erelio klyksmu padėkos nutylima
Už patarimus išraižyt kirviu
Apie praėjusį, bet artimą kitimą
Apie ridenimą bazalto gabalų
Į kalną, pro krūmynus pro patyčias
Pro panieka sruvenančius žvilgsnius
Pabaigus darbą vemsiu magaryčias
Pasibalnosiu vėjų žirgelius
Pamiršti kvailą paprotį linksėti
Lyg nendrei laiko ežero delne
Kilnojant žiežirbas kanopomis kaukšėti
Te laimė vainikuoja svajone
Te pardavėjai šleivo nuostabumo
Galvotų patarimų ribose
Nesugeba pakaustyti jautrumo
Pripiešti pasagų jums širdyse
Ir nebijokite kad sminga karštos vinys
Į kepenis, randus arba rankas
Jie nepasieks senos ramios tėvynės
Tiktai išdegins jūsų kišenes
Kurios sukaupę tvenkinį užuominų
Sapnais nevirtusių atklydusių riksmų
Nuo svorio plyšta murmančių bendruomenių
Pilnumas varžosi laisvų plačių veiksmų
Jie juk kankinasi šiam labirinte
Tarp minotauro priešistorinių dainų
Paklydę vakar bando prisiminti
Ką turi veikt rytoj po sutemų
Įsikabina į natos juodumą
Įkyrumu prastums favoritus
Nualins penklinės virpėjimo tvirtumą
Ir smuiko raktu subraižys vartus
Nors ir nepilna, nebėra čia vietos
Gyventi šiandien, laukt kas bus rytoj
Apsupę kylančius tiktai paminklų gretos
Su epitafijom išyrančiom tamsoj
Suvirškina regėjimą, išlydo klausą
Pasipila sidabro smiltimis
Susminga britvomis pabrėžiančiomis gausą
Kraujuojanti ir alkana mintis
Prasitęsia per saulės žemei spindulį
Riesta rauda lyg nosinės lemtis
Pro taikinį paleidžia gyvą ilgesį
Į kosmoso neužvertas duris
Sukioja žemė jauną kekšės spindesį
Diena naktis, diena naktis, diena naktis...
O ten toli, giliai, kur nebegirdime
Per petį spjauna alkana mirtis
2005-08-31 19: 45-22: 56 (Skiriama Mumukui, nepasiklydusiam tarp šukių atspindžių...)
***
Ar tikite atsilapojusia širdim?
Paklaustas ar sustojate prie biuro?
Ar klausotės raminančiom naktim?
Ar jaučiat saldžiai kartų skonį vakarykščio vyno?
Pasibaigia diena ir darbas stoja
Ir blaškosi nejaučianti pelė
Ateina pabaiga ramiai pulsuoja
Ant stalo rašalo dėmė
Ir adjutantai traukia pas meilužes
Pas motinas pas seseris dukras
Pas kretančius tėvus ramias senutes
Pas protėvių nepamirštas godas
2005-09-05 11:37
***
Kiaulių skerdimus prisimenu
Svilėsių kvapą
Kraujuotą sniegą
Styrančią į pilką, mirusį dangų
Ketveriopą kanopų tiesą
Šiukšliną, smirdančią gyvenimu dieną
Kur deimanto strėlės?
Sumintos į mėšlą arimuos
Pumpurais durpynėj kritusios
Truputį arčiau pakraščių
Ten ilsis ne du
Drugeliai praėjusių vasarų
2005-09-12 07:15
***
Jie nebe tie
Jie geria alų senoj pašiūrėje
Laukia vilties
Kad aplankytų ratais užgriuvusiais
Ten vis dar jie
Šiurpuliu žiūrisi
Kas gi namie
Skleidžiasi mėnesiu po pavėsinėmis
.......
2005-09-08 08:32
***
Bilsnos propeleriais
Aerodromo žolę
Lašais nutekinę
Išskleis aštrius sparnus
Į dangų
Į gyvenimą
Į rudenio išskintą sodą
Žiema atneš
Speigų džiaugsmus
2005-09-21 10:37
bandymas nr. 4
Varnalėšomis medalius tvirtina
Lyg tai prisižindęs
Bet laukų ištvirkintas
Glosto pamiškes
Dalina žibutes iš piniginės
Užvakar knygyne rado
Sudžiūvusias tarp lentynos
Iš pamiršto trisdešimtmečio karo
Trofėjai dyla Bagdado smėlyje
Ramu...
Plokštikalnės pamėlę
Apsitraukė rūko tirštuma
Virškinančia uolų perlus
Erelio vaikus
Skylančius per pus
Kiaušinių lukštu
Nuslystančiu žolėto šlaito
Nuožulnumo rasa
Spindinčia belaike
Sustingusia amžinybe
2005-09-22 12:30
***
Neatsargiai kampuotom plytomis per stiklą
Piktai naguotais pirštais per mintis
Gerai... Nebesvarbu, ir uždarytas
Prašvinta rytas saulės britvom į plaučius
Nesutapimas - tapatumo baimė?
Nesupratimas ar tiktai apgaulė?
Pašvilpauti karčiu žirgų ritmu
Per hipodromų karštligę karščiu
Truputį neatstumkite... lentynų?
Neantspauduokite neužbaigtų laiškų
Ir vizų nekeverzinkit falšyvų
Lengvai nevykdomos... Atsidūstu
2005-09-22 14:03
Slyva
Svarina prinokusią šaką
Šį ryt pianistas ramus
Per kryžkalnį sutemos šnekas
Nuvyks aplankyt artimų
Link žemėje gulinčio švarko
Sunkiu ilgesingu svoriu
Laukus troleibusai išdarko
Suglosto skylėtu delnu
Prasiveria girgždesiu skylės
Kalvoj apšlakstytų namų
Surieda į duburius sesės
Palaidot audimų senų
2005-09-27 10:54
***
Ir aš ligonis pažinimo
Turiu istoriją
Sveikatos, laimės
Apibrėžtą teritoriją
Bet kai tik rankos siekia kišenes
Istorijos prisimena sales
Kur dar neapsilankė per tiek metų
Ir išsilaksto katėmis tarpe lietaus latakų
O jei kačiukas būčiau, nors buvau
Tai tyliai kniaukčiau, niršiai siausčiau, pagaliau
Mylėčiau pasivaikščiot ant stogų
Nors ir retai mieste yra tokių kačių
Kurios surastų kelią į palėpę
Atsiminimai vartos kur priplėkę
Pro kopėčių, senų daiktų žvilgsnius
Subruzda priešistorinis žmogus
Kai dar buvau akvariumo žuvytė
Užfiksavau kad lapai miršta nenukritę
Taip medžiai atsikrato savo kūnų
Pasiunčia viską žemėn po perkūnų
Akmenimis riedėdamas nuo šlaito
Nesuvokiau, kad žemėj nėra laiko
Pažiręs smėlio liūdesio daina
Po dykumos dangum siaučiau audra
Šiandieną štai už sankryžų dviejų
Sugulusi istorija ligų
Pasklaido palinguoja, šlamesys
Operacinių tuščias skambesys
2005-09-29 07:24
***
Čia visos praktikos
Sumirkęs putoplastas ant palangių
Staiga išplėstos akys
Pajuodęs žiedas obuolio
Čia kalendorius
Žaliai kalena priminimus. Doras
Pulsuoja pirštuose
Skubėdama akis po ciferblatu
Čia stoja, čia trupa, pleiskanoja
Pušies žievės saulėgrąžų lukštu
Sugrįždamas užstoja vakarą
Parklupdo diena pilną radijo bangų
Pasigedau čiurlių, blezdingos dingo
Šeimyniškai susėdę popiečio
Keiksnojas kuosos
Čia žemė, ten judėjimas
2005-09-29 12:50
***
Atsistojęs pieštukiškai
Parsinešiu stiklinės vatos gumulėlių
Sumirkytų rugsėjo lietuj
Apsivėlusio vėjo plaukuotais trofėjais
Iš tarpuvartės balos
Betoninių plytelių krantais
Samanotu tirpimu
Nuvalytais akmens parašais
Sudėliosiu betkaip
Netvarkingą dienoraščio bučinį
Suvyniotą arbatžolių lapuose
Prilipdęs skardinę sausainių
Paridensiu ieškot atpirkimo
Balandžių apleistam skvere
Viešpatauja tyli peleninė
Plasda vėliavos
Siereikiškės maišo kaštonus
Tirštą viralą
Lipdys ateities faraonus
Kurstys baimę
Tepliosiu rietuves vitražams
Vedžiojamus vaškinu popierium
Susukdamas stypsančius bokštus
Po toliu, po šiferio klišėm
Paslėpsiu praėjusį rudenį
Pro brezentu lašančiu
Gėlo vandenio ruošiniu
2005-09-29 13:18
Tupi pakalnėje?
Mąstyk! Mąstyk!..
Trys tūkstančiai septyni nušvitimai
Per dvi sekundes
Ten irgi kiūti
Belaukiant tavo paskutinio pakrypimo
Į kreivą dieviškumo taką
Klausyk! Klausyk!
Ateis tuoj metas
Kelti kūną į ataką
Papjaunant tamsą durtuvo briauna
Nebepataikant į nemielą šaką
Švaistyk! Švaistyk!
Juk teka vasara nebešvariais latakais
Ir lieka ten kur ir nebuvo
Po beržo skilinėjančiu kamienu
Ištryptais suoliukų plotais
Tipena paskutinė skruzdėlė
2005-09-29 15:38
***
***
Prikaitino galvą sapnai ir plaučius
Patraukiau gaivinti gyvybės krislus
Sekmadienis visgi bjauroka diena
Nei draugo, nei draugės, nei šunio šalia
Čia pat ant kalniuko klaikus staugesys
Pasisekė gyviams – atvėrė duris
Kukli įstaigėlė kudlotu vardu
Išgydo ligas be gyvybės ženklų
Toliau sau kulniuoju per miesto trasas
Gamta išsiilgusi tiesia rankas
Taip karšta – raukausi – žengiu tik centru
Labai jau apdulkę jos rankos švinu
Kriaušaitės dar žalios svarina šakas
Dygliuotos šakelės apsaugotų jas
Bet kas panorės nuraškyti vaisius
Jei apglėbė dangų, susiurbs ir nuodus
Miškelin įsliūkinu, vėsu, gaivu
Šešėliai apgaubia žaliu ramumu
Pridygę aplinkui keistų augalų
Mallboro, Estrela... gausybė žiedų
Vaikigaliai tempia nupuvusį kūną
Svyruoklio berželio, meistrausis harpūną
Jei pabaigei kelią nustok, nedejuok
Ir palaikus naujajai kartai parduok
Kokios epopėjos tarp saulės delnų
Nuo džiaugsmo nebejaučiu svorio dienų
Kažkur ten giliai pro užvertas duris
Bruzdėdamas braunas įraudęs vėžys
Pridulkusią plombą su žnyplėm krapštys
Toli dar tas metas kol ją nudraskys
Bet pančiai – mąstau – juk nebeina stipryn
Be gero puolimo teks ristis žemyn
Tuoj pat pasvarstau apie bendrąjį tėvą
Nuvargęs senelis – juk tiek daug krutėjo
Paliko kapstytis savom jėgomis
Ne du juk vaikučiai – gauja, siautulys
Nekvaršinkit jo savomis maldomis
Problemom, džiaugsmeliais ar šiaip kalbomis
Neturi jis laiko klausyt tauškalų
Jam reik pailsėt po kūrybos vargų
Gerai kad motušė tokia dar jauna
Ko prašom tą duoda dosnia rankute
Tai bulvę, tai kulką, tai durtuvais dulka
Ištroškę verkšlenam: „parduoki agurką“
Šaižus ūžesys man nutraukia mintis
Pro šalį prasirita gaisrinės trys
Gaisrais mūsų širdys be saiko liepsnoja
Nudususį širšalą paspiriu koja
Nuo gonkom ir čerpėm aptriušusio stogo
Karveliai, varnėnai ir varnos plasnojo
Šio triukšmo išgąsdintas krito vinis
Įgėrusiam vyrui užmerkė akis
Nei gaila, nei pikta, anei liūdesys
„Gyvenimas tikras“, kas nors pasakys
Jei visą amželį pražiūri po kojų
Tai plytgalio riksmas mintis atlapoja
Plačiai išskėtojęs jausmus it lokys
Nuo kiosko gražuolių jaunų klegesys
Man „labas“, joms „labas“, kažko per saldu
„Eik na x-- urode" kažkuom netinku
Kramtau paskutiniąją frazę, šalia
Mašinos, keleiviai, jūreivei kine
Sukiojasi, maišosi kadrų būrys
Minčių paveikslėliai pro mano akis
Apdulko pavargusi popietės saulė
Bastaus be tikslų lyg priėdusi kiaulė
Jei būčiau užjaučiantis, mielas, žavus
Lankyčiau draugus kaip kiekvienas žmogus
Belieka tik čipsų pakelis sūrus
Sausainiai sudžiūvę, sudžiūvęs dangus
Skardinė saldėsių, apkarto – šleikštu
Į šiukšlinę viską, miegoti slenku
Ir čia nepalieka ramybėj laužai
Čepsėdami plaikstos Huano darbai
Apgautas mokslinčius, aistra – dykuma
Kvatoja , vilioja kas nakt pas save
Pabudęs vidunaktį alpsta, sustoja
Kažkas nepažystamas tyliai šnopuoja
Prispaudžia besvoriu juodu buvimu
Į kepenis, širdį, į inkstus žaibu
Ryte vos patempdamas kojas brendu
Per rasą, sidabrą iš tavo plaukų
Link darbo – išgelbėsi gal nuo kančių
Kaip sunku senėti kai nėra darbų.
***
Miesto gyvenimo skylę, užlopo žvaigždėta naktis
Balkonuose raudos dėl žemės, kurios neatriekia mintis
Šeimyniškai girtos problemos, kažkas nenupirko kažko
Už tai į dantis duot grasina, nes dantys problemos visko
Ir aidi keiksmai mėnesienoj, seniai jau nutilę žiogai
Gerai kad aukštai – būt apvėmę, gerai kad šiek tiek atskirai
Prisimenu kaimą nemielą, bet ten naktimis daug mieliau
Nors ne pavyzdinė higiena, tvartely kažko daug jaukiau
Subyra dantyta į tamsą, kalba sudaužytų galvų
Miesčionys puikiausiai supranta, kaip sunku tarp sienų pilkų
Nusirita kulbėm pušinėm, lietus nupenėtų jausmų
Kaimynų paklodes apkramto, žinutes palieka ant jų
***
Tavo poezija man tarsi smiltys byrančios
Iš nepilnai užspaustos saujos
Ir kuriančios geltoną smėlio pilį
Kurios languose raitosi ugnies lėti liežuviai
Laižydami drugiais sparnuotą dangų
Ties horizontu kylantį tylos statyta siena
Kuri ribodama nuo begalybės aido
Mūsų dar minkštas ausis
Parėmus pabaigą minčių
Ir dengia vasaros liūties pastele
Dar nepripratusias į gelmę žvelgt akis
Kuriose spindi žaibo melsvas blyksnis
Suvilgantis dar nenurimusias mintis
Ir atlapojantis gamtos plačiausią sielą
Kuri rami ir nepriklausoma
Nuo didmiesčio rutinos
Ir žmogiškumo apraiškų
Tarp turguose išmėtytų prekystalių
Tarp atpažintų be likimo klystkelių
Šuoliuojančių nuo šiandien lig rytoj
Prasikalančio švelniai žalio daigo
Ties akmeniu šalikelės
Arba giliai šaknis suleidusio
Lapijos svaiguliu nugirdančio
Atleisti galinčio visas skriaudas
Didžiulio amžiaus patirtį sukaupusio
Pakrantės ar sodybos ąžuolo
Kurio šakose šokčioja žiogai
Ir žaidžia ryto saulės spinduliai
Bei suka savo lizdą
Mažas, bet svarbus tiek pat
Kiek mes nesvarbūs
Paukštis
Kuris pakels sparnus
Ir tylą laukiančią prie kryžkelės
Šviesiam vidunaktį su mėnesiena
Kuri išplaukdama paliko
Paskendusius pienuotam
Rūko brydės dvelkime
Svajones apie laiko amžinumą
Ir laikinumą mūsų valandų
Suskilusių nuo laikrodžio rodyklių
Skubėjusių užbaigti paskutinį ratą
Ir vėl pradėti estafetę
Kurios laimėtojai iš anksto suskaityti
Tai vienetas tai dvejetas ir taip toliau
Iki neįžvelgiamo naujojo kitimo
Sugrįžtančio pavasario lytim
Kurios užstringa tilto prieangy
Sukurdamos neramų miesto šurmulį
Išvirstantį miškų bekraščiu ošimu
Belaukiant vasaros, pavasarinio budimo
Varveklių skylančių širdžių į žemės veidą
Į akmenuoto tako pakilimą
Ir laužiančių linksmutę jauną šviesą
Pro apšarmojusius svetainės langus
Ir pečiaus apneštą per žiemą purvo sluoksnį
Pro mūsų nuskaidrėjusias akis
Ir truputį pravertą vyro širdį
Daina
Mano mylinčios rankos ir vėliai kabinas į ledą
Ir nežino širdis ar šį kartą tikėjimą ras
Ties prabėgusiu salvėmis, vėliavom, paukščiais gyvenimo
Ties sugrįžusia žvakių liepsnos išsklaidyta šviesa
Aš kas vakarą sėdu paskęst į netilstantį nerimą
Apkabindamas dūžtančius pažadus mūsų kalba
Ir kas kart vis giliau ir giliau pasižiūriu į nežinią
Kuri skaldo lyg kūjai į priekalą mano svajas
Aš kas nakt nesiliaujantį skundą už lango girdžiu
Skundą šlamantį aidintį sutema šaltu lietum
Atgimimą bejėgį ir skausmo bailumą jaučiu
Kur pakilt neįstengia nuo žemės vėjuotan dangun
Dar daugybę dienų aš keliausiu it nešamas lapas
Tarp ramių paskutinių saulėtų rugsėjo dienų
Lyg paniręs į purviną klaną nuvalkiotas batas
Nusimest metų naštą nuo seno paviršiaus geidžiu
Taip ir tęsis žybsėjimas suksis nematomas ratas
O aš lėksiu drugelio sparnais tarpu jo stipinų
Vieną popietę trenks man į širdį tavasis atsakymas
Po atsakymo jau nebegims man daugiau klausimų
Nuriedėjęs vežimas į tolį vingiuotu taku
Drugio žvyno nubyrantį auksą maišys tarp kelių
O vežikas belaikis ramiai plieniniu botagu
Skainios žiedlapius mostais be pykčio šios žemės gėlių
Laukuose rugiapjūtė
Atsimerkiu. Naktis po truputį
Išeinu pažiūrėt į Rugpjūtį
Banalu pasakysit, bet tikra
Širdužėlė banaliai suvirpa
Po truputį. Banaliai linguoja
Mėnesėliui per žandenas ploja
Debesėliai padangę susupę
Staugia šunys, banaliai nususę
Amsi uolūs nakties niekadėjai
Apsiaustėlį pašiurpina vėjai
Danguje suspindėjus Rugpjūčio
Išsilenkia žvaigždė daugiabučio
Kaimynėliai šį kart nežvėrėja
Saldžiai supa sapnų karuselę
Klausinėja banaliai lapu
Drebulė - galbūt šį kart myliu
Nemyliu spindesių Kasiopėjos
Tuo labiau šienpjovių ar pjovėjos
Semia derlių ištvinusi upė
Ko norėt - laukuose rugiapjūtė
Išnešusiai Senegalą
Na mieloji kaip tu sugebėjai
Senegalą išnešt plaukuose
Aš gailiuosi kad to panorėjai
Dešimt metų anksčiau už mane
Gal nuo tavo plaukų prasidėjo
Ties Namibija smėlio audra
Iš kurios dykuma pribyrėjo
Ir užtvindė oazes sausra
Nebeliko nė trupinio smėlio
Jis keliauja tavoj širdyje
Senegalą telanko vien vėjai
Gal sugrįši su jų svajone
***
Praėjusių dienų mokyklos laiptinėj
Mus supo katiniškas šlamesys
„Šaudyt“ šaukė mūsų vadas
Bet nieks neklausė
Jų buvo daug. Labai
Ir mūsų ginklai būtų niekuo nepadėję
Galėjo pagimdyti priešiškumą
Viena nežmogiškos kilmės gyvybės forma
Ramino mus, sustojusius paradui
„Jos nori tik susipažinti“
Jos stiebėsi ant paskutinių kojų
Laižydamos jos švelniai kandžiojo rankas
Miela akimirka
Nepasikartos, dar pagalvojau
Ir sutikau būt vedamas susitikiman
Kuriam kalbėjo apie būsimą karjerą
Aš lingavau kaip medis vėjyje
Nes jo kalba tai tiktai vėjas
Ir kas be ko silpnokas
Taip lengva suvaidint ekspertą
Tereik reikšmingai patylėt
Mane vaišino, bet nevalgiau
Nemėgstu mėsgalių kalbos
Ji man ilgai meluoja
Verčiau renkuosi tyliai verkiančius
Dainuojančius gyvenimo kitimą
Bet jų nebuvo ir aš alkau
Po namo dūminio languotu stogu
Kur prieangyje po suolu miega
Nubaustas tarnaut arklys
Ir ėda savo pačio miegą
***
Valtelėje tylu, valtelėj tuščia
Valtelė vėl apraizgoma miglų
Į valties dugną ešeriukai pukši
Keli jau išsitiesę tarp lentų
Dar šiltas kūnas, žvynas dar suspindo
Bet žiopčioja jau vis rečiau burna
„Žudikas ką“- kabliukuose verksminga
Aukų išniekintų nuaidinti rauda
Stiklinės akys, nematyt ten baimės
Jos tik pagautos klausia: „kol mane“
Stiklinės žvakės varvindamos seiles
Pribarsto perlų ežero dugne...
Nei sapnas nei gegutė
Prieš migdamas maskatavau
Viršugalvį aptraukiančiu džiaugsmu
Kad pilną dieną krebždesiuose palieku
Kramčiau pagalvės kampą ir lapus
Pro lango keturkampius
Sėdančius į tingulį
Nesigrožėjau - nesipiktinau, kraujuotom rankom
Kapiliarai nebelaikė nerimo
Išsišiepė rausvėjančios melsvai žvaigždutės
O venos nešė paslaptingą kraujo upę
Po lygumą vedžiojau plaštakos prisiminimą
Lėtai vibruojantį žema nata
Užčiuopusį sugriauto namo kaminą
Pasidžiaugė praėjusia šviesa
Alksninio kvapo pelenų
Nenutekėjusių su vėju
Paslėpusių banguotam pievos kūne
Suvirpintam praplyšusių akių
Aptikusių skausmingą nukritimą
Susitikimą su pasaulio kito eigastim
Grobuonišku atkaklumu naudotis
Ribojamo tik skritulio minčių kryptim
Praplaukdavo praėjusios našlaitės
Spindėdamos patarimu
Nuvalkiotu tarp draugiškų pasisėdėjimų
O skausmas bandė plėstis
Bet įsikabinę smiltys to neleido
Savo budrumu traiškydamos ledą
Barstydamos paleryžuojantį rimtumą
Tarp fotelių, fortepijonų ir vazonų
Įsišaknijusį neatplėšiamą norą atsiskirti
Nuo paskutinės lapo padalos
Sustojančios kotelio smigime
Į šaltą žvirgždo šnabždesį
Sukluso nuotrupom kalenimas
Nuo skausmo pajuodavusiais krumpliaračiais
Išsivyniojo karmos pabaiga
Paskleisdama saldoką slyvos užliūliuotą aromatą
Tarp šulinių, tuščių arimų ir lietaus
Nudrąskančio palėpės atminimus
Kurių nelikus ieškoma pilnų stiklainių
Senam nuo prietemos sandėliuke
Su nepraeinančiais džiovintais obuoliais
Pelių netilstančiu cypsėjimu
Ir aidinčiu gyventojų ritmu
Nusėda dulkėmis eilinis rytas
Apsimiegojusiu suklystančiu žvilgsniu
Apmėtantis stebuklišką rutiną
Lukiškių aikštės karvelių išganymui
(Pasinėrus į Gedinčiojo atsisveikinimo marazmus)
Pasikeitė laikai
Kol dar manęs nebuvo
Po to be skaičiaus kito jie
Kramsnojant dulkes
Į dangų keliam Telekomo antenas
Suklupę vis veblename
Nors retkarčiais neberūdijantį kryželį
Lai būna amžinas
Pasiūlysim iškelt
Kryžiuotos formos retransliatorių
Taupys ir nedarkys architektūros formų
Sugedus suvaidinsim nukryžiavimą
Elektro techniką užplaksim liežuviu
Kol išmintį negendančią atkuis bagažnyke
Po lygiai išdalins varnėnams kaimynystėje
Jų tryliktą nukeps vien dėl scenarijaus
Visus kitus paleis į pietus
Kad sugražintų neprigijusią religiją
Į šiaurės Afrikos brūzgynų prieglobstį
Pagavę grūsime balandį į kišenę
Netiek ir daug jų, bet negaila
Kiekvienam nebeužteks
Iškvėštam truputį per greit
Tiekto...
Paliksime vaikams
Ragatkėmis iššaudys
O gal patobulės
Ir plieks merginom į blauzdas
Pneumatiniais
Su lazerine optika
Tik žodžiai taiklūs
Vargu bau ar greičiau teišriedės
2005 m. rugpjūčio 27 d. 15:xx – 19:16
Pamiškės šermukšnių pralaimėjimas
Romantika pasibaigė pamiškėse
Stambiai žvyruotas paklotas
Nebesvetinga ir taikli ražiena
Pribirę gilių ir konkorėžių pušų
Egiptu dvelktelėjęs saulės diskas
Keliauja Švedijon vaidint saulėlydžio
Kova vetuojama šermukšnių raudoniu
Paskęstančiu tarp pirštų prieblandos
2005 m. rugpjūčio 27 d. 19:30
Pro tylą susigūžusių miškų
Lašišų atkaklumas - beprotybė Žeimenoj
Pro užtvankų malūnų mentis
Pro alkoholikų žeberklų smaigalius
Pro miestų nuotėkų nuodus
Pro tepalų dėmių vaivorykštes
Pro siūlus kaproninių spąstų
Pro geltonai nubirusius lapus
Po rudeniniu alkanu dangum
Prieš tonas pasipriešinimo skysto
Ieškot ramaus žvirgždėto dugno
Kad prasitęsus išbyrėti rutuliukais
2005 m. rugpjūtis 27 d. 21:15 (prisimenant 2003 m. ankstyvo rudens pasiplaukiojimus nuo Asvejos-Dubingių)
Išvengus beržo sėklos peilių
Ši naktis truputėlį istorinė
Nors nevaikšto po ją faraonai
Su juokingais galvos dangalais
O juk buvo prasmingi
Nusausėjusia burna
Kramsnoju berželio kamieną
„Kelkis drauge, krenta žvaigždės,
Gali stipriai užgauti
Jei iškarto pabusi“
Valkatėlių nei ženklo
Ar nebus tik per sieną išlipę
Iš pradžių tik į Lenkiją
O po to taip toliau Eritrėjon
Šį tamsymetį – žiburių daug prisėta
Dyla plazdanti žvakė
Tolėliau ir mėnulis – tik neplazda
Varvėdamas milžino ašarom nepataiko į žemę
Gal tai nėra pagirtina
Kas gi giria senus klišakojus
Nebegainioja kamuolio
Dėmėmis pasipuošusio šviesulio
Nors man sakė tokioj tamsoje
Juos sapnuoja visi stadionai
Kuriuose bent sezonui
Buvo futbolo aikštės
Net jei niekas neplojo
Nors neturi jokių piramidžių
Tiktai svyrantį jau aptriušusį kryžių
Taip pat iš istorijos
Juos paliečia naktinis palaiminimas
Pamanyk – geltonkojis!
Jeigu būtų sutikęs tarpuvartėj sifilį
Šiandien būtų bekojis
Bet gal būtų parodęs jam Sifilis
Kelią į skausmo šventovę
Vis tikiuosi išvengt prakeikimo
Užgesinamo dagčio išsklaidomo dūmo
Nors žinau neišvengė nė vienas
Išskyrus filosofą
Kuris visą gyvenimą vengė procesijų
Vien tik sodriai juoduojantį dangų
Pripažįstu už tinkamą stogą
Neišduos jisai miegančio ašarom
Į apsvaigusią -- kas be ko -- neapsaugotą širdį
Na o jeigu išduotų – jam iš anksto atleista
Juk jisai dovanojo man nuotrupą Halio kometos
Ir pulsuojančius kūnų šešėlius
Susumavus – į vakarus, bet truputį išgėrusius
2005 m. rugpjūčio 28 d. ( po 1:00 kylant mėnulio pjautuvui
Jo ragus atsargiai kramsnojant žiogams.)
Kažkas apie lietų vasaros dieną
Kažkam neįtiko lietus
Su purvo dėmėm, uždarytais langais
Sako labai nesvetingas, prastokų manierų
Linksi galvas „Taip taip, jūs teisus“
Ir antkapių giminės širdo
Visi šeimininkai mašinų
Dalis jų išvyko į upę
Šie metai dar be maudynių
Bus gėda prisipažinti
Nebėda – pameluosim
O liūtys laukuos nemelavo
Neauklėti provincialai
Skandino nelankomas pievas
Kol merkia neraišiomas karves
Atostogaujančius arklius
Šukavo dar nespėjusius perprasti apgavystės
Išgulusius miežius prie kelio
Tekėjo keistų iškilimų grioveliais
Vieni juos vadino namais, kiti pragaru
Lietus nesiaiškino – jis ne teisėjas
Ir varė toliau savo darbą
Nei juodą, nei baltą
Greičiau pilką
Arba truputį geltoną
O rodos turėtų būt melsvas
Lyg tvenkinio žiaunos
Kurias brakonieriai išlupo
Jiems lengva – namie alkanėja šeimyna
Kviečiai neravėti išputo
Prisisiurbė molžemy bulvės
Lietaus neatpjausi ir nepasiklosi
O miesto šakočiui tai kas
Išplauna balkonus
Ir ošiant ramiau bus miegoti
Ir nuotaikos lyg iš Apučio novelių
Nustosim kirvukais mosuoti
2005 m. rugpjūčio besibaigiančio 28-je naktyje (nelijo).
Sapno išaiškinimas
Nurimus į vakarą
Nutraukei tu mano gyvenimo
Iki skambėjimo įtemptą valą
Ir nunešei jį tabaluojantį
Išblukusios žylkos kąsneliais
Į šio ežero gelmę
Tokiomis naktimis
Tu sugrįžti prie kranto
Ir man būna šansas
Atsiimti savo vaikystę
Apspjaudau tokias galimybes
Nenaudingų švinukų purslais
Išlydytais dujų melsvoj liepsnoje
Laiku apsinešusiam špižiniame tigly
Kurį dar naudojau mokyklos tapybai
Apmėtau tave atbukusiais laimės kabliukais
O vieną identišką naktį
Nors žvaigždės kitaip jau žibės
Tu nebeatplauksi
Nes žuvys gyvena trumpiau
Dūlėsi dugne
Tarp laukiančių saulės dumblotų žolių
Po storu
Raminančiu nervus
Vandentiekio šulinio dangčiu
2005 m. rugpjūčio 28 naktis
Kas ieško - tą randa
Vežėjas atbogino siaubų vežimą
Tiesiai į balkoną
Jis buvo pasikinkęs mėnesio ragus
Paliko pasišnekučiuoti ir pranyko
Tamsume neįžvelgiamam
O svečias neprašytas
Atsibeldė palangių skardomis
Riaumojo širdį stingdančią
Puolimo maldą
Putojo siaubas
It pavasario midus
Daugmaž į vidų
Jo likučius žiaumojo šalia sprando
Dar vienas beldėsi palangėm drėgnomis
Nubudau...
Jau išslinkęs puošnusis Orionas
Dar nepražydusiais papuošalais
Vežėjas mėnesio medalioną
Pasikabinęs po kaklu
O pasikinkęs Taurą
Kaip ir turi būt
Ir net Dvynių ištvirkę pirštai
Kyšo iš miškelio
Galėtų grįžti vežimaičiu
Savo dovanų
2005 m. žvaigždėtą besibaigiančio rugpjūčio naktį susitikus truputį pažįstamus
Truputis pažinimo
Rudenį numiršta visi laumžirgiai
Net tie kurie galėjo skristi
Tik jeigu žinoma be viršsvorio
80 km per valandą greičiu
O jeigu pavėjui?
Numiršta lapai
Tik ne visi nukrinta rudeniop
Kokia ilgiausia
Lapo krentančio kelionė?
Neužfiksuota lapuose
Tatai jokia naujiena
Ir žmonės kaikurie
Tiktai numirę
Tarsi lapai
Po pasaulį pradeda bastytis
Iš sengirių Irkutsko
Šalia skaidrios
Miškų ir pievų upės
Parvyksta lietuvėlėn
Cinkuotose dėžėse
Po to po kirminą
Muselę ar net laumės seną kuiną
Išskraido keturiom kryptim
Dažniausiai pietryčių
Kodėl jų nieks nestabdo
Šalia sienos Baltarusijos
Ą... Taip. Juk nenaudingi
Nešiojasi tik seną kaip pasaulis
Gabalą tiesos akvamarino
Kurios nenori perduot mažesniems
Arba žolelių valgytojams
Anie greičiau pamiršta
Todėl jiem reik daugiau prisiminimo
Vabzdžiai ropliams,
Šie žiurkėms, lapėms
Kurios urvuose dvesia
Jų maita - tiesioginis žinių šaltinis
Todėl tokie protingi juodvarniai krankliai
Mačiau išminčių
Žirgliojantį prie greitkelio
Pažinęs – apsimetė kad stabdo mašinas
Juk niekur nėr nei gramo
Artimų molekulių
Jis tikisi kad mirus
Sudegins jį ir vėjyje išskleis
Taip grįš į dulkes žemės
Jis mano, kad tai mylimiausias kelias
Nors maloniau kurkas
Gulėti tylos bokšte
Po atviru dangum
Belaukiant grifų
Išminčių artimų rytų
Kurie tave snapais
Tikėjimui inicijuos
Be tarpininkų
Ne virtualiai
Labai tiesiogiai, be išsisukimo
2005 m. rugpjūčio 28 rytą tekant saulei
***
Rausvai geltonos rangos po žarijas
Neišsakytos dar šią naktį bėdos
Iš sutemų liepsna išplėšia violetinius šešėlius
Kažkas anglim išlieja savo širdį
Sausa pajuodusia šypsenėle
Jausmus byrėdamos žaloja žvaigždės
Ir vis pro šalį
Ranka, kuri turėtų būt sava
Taip nemiela
Ir taip toli
Per tris temas
Baksnoja į obels kamieną
Barstydama apgaulės obuolius
Žaliai tamsius
Sunkius kaip mylimo paguoda
Nusiritančius atokiau
Į paslėptą rasose žolę
Ir bulvių jau nuknaisiotas vagas
O jos vis šoka raivosi ir mainos
Išpiešdamos veidus šešėlių magija
Ir išryškėja linijos
Nusivylimo
Būt artimu ir paprastai laimingu
Bet to nebuvo jau gal dvidešimt penkis metus
Nebus ir dar penkis
Ir vis kartojasi kritimas vaisiaus
Nutraukiantis tą pačią temą
Ji vis iš naujo mezgasi
Voratinklių užmigusiam bruzdėjime
Apie prabėgusias blakstienų virptelėjimu
Tarp dievo išdalinto laiko
Kitų čiulbėjimų apsuptyje
Akimirkų dėliones
Apie kaupimą
Ir didį džiaugsmą nematyt pasikartojimų
Deževu
Vėl slysteli mina nuo medžio
Įsisupusios viršūnės
Susminga atsiskyrėliams po kojų
Ilgai uždels
Jus išdraskys kada širdis sustoja
Ties šokčiojančiais laužo plytų briaunomis liežuviais
Pasidalinsime rieškutėm žarijas
Jau sėdant išvažiuoti
Jos bus tik pajuodavę
Ir atšalę anglys
Neišsinešti vakaro kišenėje
Ir neišsaugot šaldytuve
Nei raktų ryšulio skambėjimo melodijos
Tarp avietyno svaiguliavimo
Ir slyvų pusmečiu nubirusių žiedų
Pro svetimos trobelės žemo kvapo
Nušliaužiančio tarp uždangų
Ties pamirštais
Nebeglobojamais
Kampuotais aviliais
Supuvusių pakojų
Saldoku aromatu
Garuoja girdoma laužavietė
Pirties ir vaismedžių kvapu
Ir stulpas pro pirštus
Nuo aukuro susigeria dangaus
Beribiam ir žvaigždėtam glėbyje
Iki kitų aukojimų
Ir iki kito nesušaldyto
Tarp žodžių laužo vakaro
Nukrinta obuoliu į pelenus dangus
Pakirstas lėkusio pro šalį meteoro
Nesprogdinsiu dangaus
Nesprogdinsiu dangaus
Ir elektros lempučių neglostysiu
Pasiilgęs rudens
Nebekeisiu gyvenimo nuostatų
Šunį kojos pirštu
Švelniai liesiu
Truputį pauostysiu
Taip kaip visad dvelki tu
Juodo lauko neišpirktu užstatu
Atsinešiu šiaudų
Iš po spalio lietaus
Į rugsėjo nepaliestą priestatą
Kur vėlai lubinai
Melsvą žiedą stebėjimui išskleistą
Padabina rasa
Apsikarsto karoliais voratinklių
Ši naktis ne viena
Vakare susitikom laužakanklį
Užliepsnojo skvernus
Pasikaišiusi bėgo papurkštauti
Kūdros veidrodyje
Tarp lietuviškų lotosų užkurkia
Mėnesienų varliai
Slapukaudami pievose svirpia
O žinai dar gerai
Atriboja bent kryžiai įstiklinti
O tai lubos nesaugomos nuslenka
Susirango šalia
Prie gerai prikūrentos pirtelės
Atsidusus lengvai
Papudruoja sau žandenas spaliais
Saugo bulves giliai
Visų metų sugrobstytos dalys
Purvinais kibirais
Tempiam juos po plačiaisiais stogeliais
Išsitieskit ramiai
Pusė metų ir skambam medaliais
Su purvyno klanais
Ant pavasario delno randelis
Išsilies žilvinais
Ir žilvičiais nukaišytas kelias
Nusiris kruvinais
Mokslo vyrų išniekintas – žalias
Paskutiniais purslais
Perlų vėriniu čaižomais keliais
Per bangų arimus
Vinguriuojančius verkiančio lauko
Kur rugiai nepražus
Ir kirstukai kur nejaučia laiko
Po aukštų debesų
Sniego dovanos džiugina vaiką
Ant balučių ledu
Aštrų antspaudą uždeda - paika?
Kai nebelieka posmų
Nebekuriu poezijos
Stebiu kaip mėnuo
Velkas suodiną apsiaustą
Tarp elektrinės kaminų dueto
Nuplėšęs ketvirtadalį žievės
Į nebaigtą užmūryti palėpę
Nebesipriešinu mašinų ratų
Greitam paklydusiam lėkimui
Tarp įsijungiančių kvartalų
Užuolaidom nuspalvintų langų
Nebesiginčinu su skoniu
Tiek savo tiek kitų
Jau vasaros gal trys
Pretenzijų į jį nebeturiu
Nebeatleidžiu prieteliams
Juk neturiu už ką
Atleisti žvilgsniui nesuprantančiam
Kad nusidažė vakaru dangus
Ir debesys išleidę rašalą
Apsunko sutemos grožiu
Kur mano ugnys?
Einant kabinti žemę nagais
Berti į viršų
Akėt sumedėjusiais pirštais
Šaligatvių žolę
Įsikimbant į dangų
Atkąst drėgme apsivijusio laiko
Parblokšti praeivį
Užsnūdusį savo kiaušinyje
Kedenti šunėką
Bėgiot keturiom
Paskui jį
Per betoną
Nepaisant kad rankos
Negražios palieka
Sustoti ir liesti
Ledinį rasotą kapotą
Raudono "Pežo"
Lyžtelti padangą
Suodžiai
Tik daiktas
Tik šūsnis materijos
Po laiptinės šviesuliu
Po kojų grotelėmis
Mūsų albumai:
Ledų, šokoladų, traškučių
Saulučių popiergalių kalnas
Susemkim
Į sekcijas neškim
Pasiūlykim svečiui:
"Pasigėrėk gerbiamasis
Sukritusio mėnesio sandara..."
Šis menas
Iki
Saulės tekėjimo maksimų
Ramiai aplankstytų
Kasų kurtizanių
Suvytusiom rankom
Paburkusiais skruostais
Plaukų trūkinėtom kaselėm
Sudribusiu kūnu šaltienos
Iš (nesikartosiu) ėriukų kauliukų
Po centą už gramą.
Neskubanti pamoka
Kaip paprastai prasiskleidžia tiesa
Be prievartos prieš gyvulį save
Kaip žolei leidi pakentėt savy
Tarp įtampos skambėjimu tarpsti
Veidrodinės meditacijos
Mano šuo turi mišką
Prikritusį rudenio lapų
Dar jis turi mane
Atsilikti neleidžia nuo tako
Medituodamas veidrody
Svetimtautis į klausimus rašo
Tu ne aš ir ne tu
Susitiksim kitokiu laiku
Stiklo rėmas tai saugo tai maišo
Indėnams nepatinka ruduo
Kažką dar norėjau
Parašyt apie daržą indėnų
Prie prekybinio kiosko pavėsio
Kukurūzų nurudusią gyvastį
Po gatvinio žibinto šviesa
Apie smėlyje žydinčią dynę
Sulankstytą skardinę kampe
Sijonėlius gėlių
Ir krapų išskleistas svajones
Jau pagavusias rudenį
Ištampytą vorų po šakas
Karijas Nynas
Sutraiškyta uola
Išskridę paukščiai
Nudžiūvę ąžuolai
Glaudžiu ratu
Atsiprašau
Tai nedėkingi aukščiai
Čia neramu
Nors nebėra gyvų
Varpų skambėjimas
Negimęs, neišlaisvintas
Į dangų rangos
Dulkių tuštuma
Paleiskit akmenis
Senas mintis išlaisvinkit
Nesitikėjot?
Budos pamoka
Išmest nelengva
Grupiniai konteineriai
Neantspauduoti
Kuičiasi liga
Atpančioti, atnarplioti
Parduoti
Krūmokšniai kuždas
Sąvartynų kapuose
Parduokit liūdesio
Ramu ir šilta
Nuo šaknų ligi dangaus
Lig debesies
Lig to kuris dar girdi
Per lygumas
Per priebutį rudens
Suleiskit ampulę
Man morfijaus į širdį
Te išvagos
It upės žemės kūną
Po plaštaka
Du lapai tyliai bris
Į šaltą
Žiemos formų paprastumą
Du ežerai
Plaštakėmis nukris
Savanaudis keleivis
Mirė kūdikis
Džiugesio badas
Po gatves svirduliuoja paradas
Stingsta mirusio vaiko širdis
Į svečius susiruoš liūdesys
Pasiskins
Nužydėjusių rožių
Tris eglišakius
Peiliai... Ugnis...
Pasibels
Atskubėję iš ložių
Įsikibs
Atlapoję duris
Glostys kilimus
Uostys likimą
Trys užuojautos
Du vakarai
Molio demonai
Reginiu grožisi
Tirpsta žvakėmis
Vaiko darbai
Trumpi pabėgimai
Jau nebe kūnas
Žydrumos ugnis
Tarp plunksnų debesų
Pasklidęs rūkas
Išduos kaip visad
Mobilus ryšys
Ant stalo guli
Neišsiųstas atvirukas
Prisimenant senus...
Karmos vėjas laike pasivijęs sustoja
Ten kovojau miškų pakrašty
Klausinėt neturėdamas svorio
Stengiaus gyvastį jų nuraškyt
Nesisekdavo lyg pirmakursiui studentui
Lapai biblijų smėliui, kardai į medžius
Priešo kirčiai turbūt abejingi akcentui
Pasislėpdamas krūmuose laidžiau žodžius
Knibždėlyną sukilėlių, tūkstantį vyrų
Tegaivino suvytus mintis
Po kalbų kuris pirmas nusvirti ketina
Pjaustė venas namų ilgesys
Naktimis ties laužavietėm taisėme kamanas
Malėm paraką, lopėm šalmus
Bet šalpusniai suskleidę geltoną dainavimą
Pašnibždėjo: „ramybės nebus“
Plaukė miglos pamėlusios, upių išganymas
Tiktai medžių viršūnės nubus
Pilnatis nusileis į sudrėkusias samanas
Seni metraščiai to neužklups
Devyniolika amžių, dešimtmečių keletas
Po gimimo kurį vieną kart teužmuš
Pavojingai žiaurus ir spygliuotas gyvenimas
Net iš dubenio rankos lašnoju nuodus
Traukinių ešelonai, rūdim teptas kelias
Gilzės stebi praplėšę vokus
Metalinis skambėjimas, vieškelis senas
Laiško skrydis per kulką užtruks
Kammillai
Nebylios ašaros šiandien į Prancūziją
Link Senos išsiliejusių krantų
Tesužinojau, kad save kankino
Aistros liežuviais plaikstės virš galvų
Po molduobes žaliom naktim agatų
Basom pėdom per grindinius žiemų
Išgimdė sūrią rudeninę rasą
Suskaldė pastovumą akmenų
Tau visos ašaros ir šiluma krūtinės
Išnykusi tarp skersgatvių aklų
Neprisiminsim gipsinės klampynės
Granitas trupa parapetuose stogų
Trupėjimo stabdymas
Sutikdavo paskubomis muskato kvapas
Linguojantys kampai lėtai tvirtėjo
Užšalus upė į turgavietę skubėjo
Tik varpinės strėlė kur naujas kapas
Ta laiptinė - kampuoto vargo lašas
Užnešdavo jaunosios glėbyje
Viryklė spjaudė patarimus šalyje
Kur išsirinks tave netikras takas
Tos rankos susipynę per anksti
Užplikė išgaruojančios arbatos
Priduso lempa - veidrodyje matos
Kaip vėlų vakarą į patalą linksti
Pro stiklo miglą pavyduolė mėnesiena
Pridengus šaltą prakaitą migla
Pro upės vingį atplukdytoj tamsoje
Apkaltino pavogus miesto žiemą
2005-10-03 12:52
Metamorfozės darbuojantis
Suskeldėjau tarkuoto švino raidėm
Ištirpstančiom vidudienio kaitroj
Į popierinį troškulį nespėjau
Visom įmanomom gyvenimo prasmėm
Išvinguriavęs pro skylėtą tylą
Nesutapatinamų paskatų
Sulėtinau tiksėjimą laukimo
Sudeginau uždūstančiom kaltėm
Lašnojau paskutiniais užstrigimais
Tarp melagingai žydinčių riksmų
Išpyliau surimtėjimo augimą
Ištuštinęs kišenes nuo jausmų
2005-10-03 15:13
Pareinant
Vijokliai kreša sienos lygumoj
Nespėju prisimint prisiminimų
Darželiai susivėlę darganoj
Prisėdu apsvarstyti nukritimų
Vedžioja voras plaikstomą molbertą
Klevai apkibę kekėmis sparnų
Tuoj metai kaip nebuvęs pas Albertą
Jau du be pipirinės apžavų
Nepadėkota už likimą šiltą
Užpuls tarp knygų kūną šaltuku
Kišenėj popietinis vėjas švilpia
Mintyse jau į prieglaudą einu
Lėtai pasikeliu nuo suolo – dar ne senas
Kaštonas bumteli į prieglobstį žolių
Apsidairau – drugeliai neplevena
Oro balionais plaukiančių galvų
Jau tiek patirta
Jau trečias tūkstantis skaitom mandalas
Jau trys dešimtmečiai – dar nepasenę
Kas gi belieka, kur bežiūrėti
Byra kaštonai rudenio adatom tiesiai į klėtį
Čirpina dangų vienišas žiogas
Vėl neprisimena savo gentainių pelė Eldžeronas
Rinksiuosi kelią, seną suskeldintį, popiečio saulėje
Kopsiu juo alkanas, kalbinsiu valkatas, kad tik nesustojus
Kad tik nesuskilus į tris nesutaikomus amžinus brolius
Neprisiminus tų metų kai dar nesivaikėm rytojaus
Augančio ąžuolo, klūpančio kelkraščio, plytinčio vieškelio
Nebeaprėpiamo žydinčio gailesčio nebepaliekamo
Ganėsi aikštėse krepšinio
Plukdė parduoti gyvenimus
Gniaužė mirkstantį popierių
Įsisupo lietum parbėgančiu
Lelijų lapų žieduotom garbanom
Šiltu žuvų alsavimu
Per tvenkinio veidrodį
Plukdė žvejai į nežinią
Pamirštą delčią kišenėje
Tik dar vienas sapnas
Du kontinentai, jūros dvi
Vandens banguoto plotai
Dvi rasės senos, sesės dvi
Laikai prašau sustoti
Pabėgo kraujas per putas
Per skaidrumą vėjuotą
Kad susitiktų su dievais
Kurie ramint nemoka
Savo dantytu buvimu
Tik gremžia laiko stoką
Į dangų šypsosi šnairu
Žvilgsniu kitus išduotų
Ir buvo sutiktas šaltai
Nesiruošė aukoti
Moralai ritos apie tai
Kovoti kad nemoka
Neprieštaravo atkakliai
Argumentų sausoka
Veidai palinkę įžūliai
Jam pamoka užduota
Į gimtą kratą su mintim
Niūrokom gena luotą
Ne, nežinojo, kad naktim
Grubumas kelia puotą
Jis atsiteis, jie dar mojuos
Koks tikslas nematyti
Kaip ritasi nuo šios kalvos
Vien pažadais ramstyti
Dar nesuspėjus nusilenkt
Randam savos žemelės
Griausmais jau ruošėsi priremt
Tie demonai pirkelę
Per dangų ritosi liepsna
Susmigo vario sagos
Ties kalno kūno praraja
Išplėštos žemėj vagos
Sutrupino šeimos turtus
Relikvijas, trofėjus
Išniekino siaurus laukus
Aštriom vinim apsėjo
Sudygo keršto svaigulys
Likimas atskubėjo
Apsidairyt nespėjęs jis
Mirtingiems nusidėjo
Tikslus padovanojo tris
Akis krauju užliejo
Įstatė geležies dantis
Rankovės sutvirtėjo
Per balą būgnų gaudesys
Į karo šūksnių šoką
Susmigo kūnų stingulys
Be valčių plaukt nemoka
Nepasiruošę atlaikyt
Keistų nesutapimų
Nemokantys minčių valdyt
Pabūgo užtemimų
Įamžino kardų šokiu
Trimitų raitalynėm
Iš praeities kimiai šaukiu
Tvot antspaudą vaškinį
Žvakigaliais užpilt takus
Nebedraikyt plaukų
Pamiršti praeities aidus
Nedrumst rimties miškų
2005-10-04 07:33
O vistiek...
Nesvarbu paskubėsi ar šauksi
Kaip nuplėšysi liepų šakas
Tu vistiek atsigert atsiklaupsi
Šulinys nesusmigęs kieme
Nežinau ar ilgėdams apverksi
Ko blaškysies po miesto gatves
Tu vistiek vieną rytą parplauksi
Šuliny sunkumus nusimest
Neklausau prasėdėtų likimų
Moteriškės išbris pro ribas
Tu vistiek nekenti paklydimų
Šulinys saugo tavo dienas
Neliūdžiu kad paliekamas vienas
Nebekyla į dangų ranka
Tu vistiek būsi valkata senas
Šuliny pradanginęs save
2005-10-06 16:37
***
Platina pasidengė saulė
Drėgmė jau palieka lapus
Plunksnos nurudusio žvirblio
Glaudžia antenos virbus
Slenka migloti troškimai
Slepia grubokus kampus
Į miesto širdį kėsinas
Rudenio pirštų lietus
Talžo sustingusią strėlę
Vėtrunge jau nebebus
Sminga į mirusį smėlį
Ten nesugrįžo žmogus
Dvidešimt trys ešafotai
Ritasi žvakės galva
Karpiniu lapų riboti
Trupa asfaltu kieme
***
Keliavo po dykumą Mukas
Prisėtą kūrybos dyglių
Į basą tyrumą nykštuko
Kėsinosi smėlis dievų
Sutiko paklydusį vėją
Sulygo pulsuoti kartu
Pamiršo sudžiūvusią ligą
Nudžiugino širdis žmonių
Kaip sakalas skriejo jo dienos
Tarp miesto linksmų užduočių
Nupjovus palieka ražienos
Pabudus ištirpsta sapnu
Susmigo pavydas varvekliais
Į širdis iš niekšų akių
Tik kaktusai melo negirdi
Negaili aštrumo dyglių
Pakilo nekaltas kartoti
Pabiro karštais pelenais
Turėti drąsos atsistoti
Tiesumą be ginčų nuteis
***
Naktie!
Prašau į mano širdį
Kuri ne mano
Atneški dvelksmą virpančio pasaulio
Diena grąžina žemės skonį
Ne smėliu gurga tarp dantų
Prožektorių žavėtojas
Gal užteks burbuliuoti po pasaką
Apsirengsiu ir trauksiu į rudenį
Šiąnakt krausiu į šlamantį bučinį
Gatvių medžiai išgeltę ir burba
Per akis to pamokančio vaizdo
Išsikvėpusio scenos poeto
Už akinių stiklų išturėto
Lyg uogienės stiklainyje žaizdos
Pats suprato, kad jau nebelikę
Prieš prožektorių prietemą vietos
Rankos apynio pančiais aplietos
O prieš minią nublanksta šalikelė
Ką nuveiksi – prispaudė nuplikėlį
Komunaliniai trys pareiškimai
Iš komunos išvyti grasinimai
Ne lankstus, ne šmaikštus, ne į klėtį
Žiba žilėj aptemę siekimai
Kur tereikia griausmingai virpėti
Spjaut per petį – kanopą uždėti
Nepasprink tik po tais atvirtimais
***
Praplyštu drėgna vėsuma
Žvaigždėto rytmečio
Apkaišyto nakties tyla
Po antklode praėjus pasaka
Sapnu nuslystančiu
Jau pamiršta liga
Dėlioju delnus
Norai merkiasi
Vilioja šiluma
Pro subraižytus langus
Šaltis dvelkia
Kasdieniška pradžia
2005-10-10 10:16
Ramu
Suplyšęs apsiaustas šiaurinio
Pašvaistėse skendinčio miesto
Kuris nebeturi tėvynės
Netvinksi jo reinvynio gyslos
Širdis po eskimo kuete
Po pusmečio sniego paklotu
Susmigus į plaukiančią lytį
Išsklidus banguojančiu plotu
2005-10-10 11:17
Susivėlinęs
Užkliuvę už bardiūro ornamento
Ištiško astrų žiedlapiais
Po žvakių dakčių ištirpintus ežerėlius
Užtemdė bičių smilkalu
Pušų kamienų šokį
Tarp plasdančių ugnies akių
2005-10-12 09:48
Lietuviškose kapinaitėse
Ten kliuvinėja tulku nepavykę
Nesidomėjo žemiškoj erdvėj
Pro nenuvytusius vainikus klykia
Ir vaškas laša tobulumo nuodėmėm
Nestatė postamentų, nedainavo
Tik OM vilnijo virš jaunų kalnų
Visatos sąmojis - juoda katė tipena
Ne deževu - pavirsta granitu
Čia dykumos kvadratinės sušvyti
Nasturtų žiedlapiu - mandalomis krentu
Apsikabinimų daugiau nebepraryti
Apsikaišau suspindusiu šerkšnu
2005-10-12 12:45
Vigvamai naktyje
Užmigę naktyje
Plaštakių pakrypimai
Paklydę kalnuose
Svajonių nerimtumai
Apie žvaigždžių akis
Susmigusias krepšely
Užgesusi rimtis
Nenuskinti žiedeliai
Po rudenio ranka
Šukuoja šiaurės vėju
Rausvų žiedų jėga
Iš kūnų išsilieja
Atplėšdama duris
Odinio ornamento
Užuolaidas sklaidys
Atmintimi nekramto
Tų vasarų žalių
Putotų upės syvų
Paklydusių bandų
Debesimis už girių
Apkibusių šaknim
Šlaitų stačias pakrantes
Indėniškom akim
Į dūmus įsijautęs
Po atviru skliautu
Savana sėklas barsto
Nurimsta tik naktim
Ir nepažįsta karsto
Apšepusių lentų
Žiemos laukimo skausmo
Tarp drobių kankinių
Užuojautos nedangsto
Odos tvirtu diržu
Užrišę metų baigtį
Džiovina pamažu
Gamtos aukotą kraitį
Suskilę tam krašte
Manieji atgimimai
Bizonų kaimene
Sugrįšiu į gimtinę
2005-10-17 08:50
***
Kalašnikov nekūrė telegrafų
Ir nežinau ar graužės dėl žaizdų
Kurias palikdavo kaštonai
Ant tavo atvirų delnų
Jis žiedlapiais išdegus taiga
Be nuokrypių ir be aukštų tikslų
Tebuvo instrumentas kur paleido
Neišturėtą šurmulį skausmu
Jį supaprastino, anketomis švininėm
Užtvirtino paspaudimu delnų
Ant sienos dulkes renkančia kempine
Sertifikatų asamblėją gaivinu
2005-10-13 12:42
Tik dar vienas lapas...
Kaip visad ant žemes
Išlaužytom mentėm
Prie skvero suolelio
Lietvamzdžiais slenkam
Sudrėko po kojom
Numindytas takas
Kuriuo neskrajojom
Tik rudeniu tapėm
Paplaukusią drobę
Voratinklių gijom
Užpynėm užlopėm
Svaigiom kasdienybėm
Nurudusią lapais
Po liepomis žemę
Sudėjom į dainą
Užkaitom padegę
Eilėraščių deglą
Nuslystančią brydę
Per vėstantį lauką
Vilnijančią upę
Nors buvo tai snūstantis
Pasakoj metas
Išslydo pro delną
Tik dar vienas lapas
2005-10-17 11:04
***
Prabudau.
Dar naktis.
Tau dėkingas už bučinius tris
Pro kampą tiesia gelsvąją ranką
Lieja mėnesis amžiną tvarką
Taip žaismingai pakrypus galva
Tiek draugams tiek saviems svetima
Šuo kaimyno - lunatik - ramus
Sinfoniškai stūgaus žmogus
Po puslitrinio bokalo alaus
Su turėklu balkone draugaus
------
Iš už kampo seku virš stogų
Seną išgamą - mėnuo vardu
Veidmainingai spalvotu veidu
Pasislėps jis tarp tinklo šakų
Pažymėjęs tą dėmę kirčiu
Dar prigulsiu palaukt debesų
Nuspalvotų rytinių aušrų
Nesipykstančių dėl papročių
Atsiduodamas tarsiu galiu
Paaukoti dienas be minčių
----------
Išpėdinęs sutiksiu
Žemės kalines
Gėles už grotų
Išvedžiotų lankstiniu vielų
Paduosiu šypseną
Papurtysiu lyg draugo delną
Po penkių
Ilgų saulėlydžio plaukų
Surizgusių tarp vėtrungių
Išpurtusių siera ir emaliuotų
Lyg virtuvės puodai
Gelsvai, rausvai
Arba žaliai organiška spalva
Kaip chloro debesis
Per pirmąjį pasaulio karą
Kuris nebuvo pirmas
Anei paskutinis...
--------
Tie magai neuždirbo permažai
Kada liepsnojo inkvizicijos laužai
Gerai kai smulkmenėlių nežinai
Terūpi ar pavasarį žydės kaštonai
---------
Sėdėjau tarp kaštanų
Prie apeninų perėjos šlaitų
Paniręs į siūbuojančius žolės alsavimus
Suspaudžiau žemės ilgesį
Paspyriau grumstą
Riedėjo šokčiodamas nepramintu taku
Paglosčiau plaukus
Kilstelėjau ranką
Kuri prispaudė meilės artumu
Kai baigiasi
Klajonės vaiko
Pašlaitės medis tampa artimu draugu
Dar su jumis
Arba toli
Tarpe viršukalnių vėjuotų plepalų
... ... ...
2005-10-17 14:22
***
Taip liūdna
Lyg suplėšytam gyvenime
Pro vartelius
Nelankomo darželio
Taip plėšo
Lyg lapus berželio
Po šlabdribom
Atgimusiam alsavime
Ir taip tikrai
Lyg plaktuku per pirštą
Apleisto žemės liūdesio
Taip tiršta
2005-10-25 12:12
***
Stirksos žalios tulpės pajuodę
Vagis užu kryžių slapstysis
Už obuolį jos neparduoda
Pavogsim nuplaukusią brydę
Prakišim už garžbylio žodį
Pakirsim plaktukų svoriu
Mėlynėmis laimę užnuodys
Mylėsiu kaip visad už du
O kai išsiviepęs lyg rėtis
Skylėm užkaišysiu jausmus
Prie ežero paukštį iškvėpęs
Surinksiu eršketo šarvus
Pridengsiu sulopytą sielą
Prabrėškusio ryto dangus
Melsvom sutemom išsilieja
Po mūšių skalauna randus
2005-10-25 12:35
Sugrįžimas
Mano motina skalbdavo kūdroj
Šaltą, mirštantį rudenio vėją
Susisupusi raganos rankom
Pagimdyti manęs ji išėjo
Išsiskirstė pelynų valtelės
Nusausėjusios puplaiškių šaknys
Nuo pirmųjų dangus išsiderins
Po antrų lubinais išsimėtys
Nuirkluos per tirštas mėnesienas
Užsilikusiom pirštų virkštelėm
Nendrėm siurbsiu iš sietuvos pieną
Mirties džiaugsmą krūtinėj uždarė
2005-10-25 16:21
po šios 57 reinkarnacija
Skambėdamas kedru tarp tundros
Senų išvartytų pušynų
Nenešiu ramybės į jurtas
Odinių snieguotų krikštynų
Nuliūdęs, tikėsiu ir lauksiu
Kol gulbino dainą išgirdus
Prie aukšto kamieno priklaupus
Per naktį iškirsi man širdį
Sakų trupiniais apsiverksiu
Spygliais nubarstysiu sniegynus
Palaiminus krentančiu burtu
Neleisi sudegt praradimu
2005-10-27 12:56
Jubiliejinis apribojimas
Paskendau vyno
Išsausėjusio taurės
Antrajam ketvirty,
Apsidairiau.
Paskendom ne kartu
Supainiojau kasas
Nutryniau nesklandumo klyksmą
Nuo pelargonijom atgijusios palangės
Linguodamas atmušinėjau šypsenas
Pažirusias dantų emale
Kramtančia stiklus
Bandžiau neišsigąsti
Priimamojo kvapo.
Kibau į trečią
Laidavau mintis
Po to jas įžabojau
Į kramtomus sausainių
Pokalbio garsus
Šypsojausi kvailai
Peikiau vaikus
Už didį norą
Laužyti tikėjimus.
Padalinau nepabaigtą nesupratimą
Paskirsčiau teritorijas
Ieškojau pasiklydusių akių
Pažįstančių virpėjimą
Aplink jausmų ribas
Ir nenuspėjamus
Stikliukų pasvirimus
Dalinančius užgęstantį
Nevaldomą pasikartojimą.
Pakilo kūnai
Tris centimetrus
Viršum mozaikos faraono
Tobulai paslėpto
Marmuro mirgėjime
Sruveno keturiom kryptim
Sumaišę trupančius takus
Paliko tuštumą
Ir atviras duris.
2005 m. spalis 11 d. 17:57
Jūros laikinas lingavimas
Tykšt...
Pursluoja
Niaukiasi
Pražioja burną
Putomis kraštuotą
Kaukšt dantim į smėlio krantą
Atsistoja garbanos bangom
Linksta vėjuje
Graibsto už pakinklių
Eikš, jei dar drąsus
Amžinai žalsva
Smaragdo pilkšvo nuotaika
Užsiėmusi trupėjimu betono
Laužo plaštakas
Plaukiko vienišo
Nebematančio kur krantas
Per bangų ansamblį
Myli ašarų lašais
Į vakarus
Į saulės rausvą laidą
Gęstančią transliaciją
Ligi pasimatymo
...Vach tan...
"Хоронили русский рок, хоронили
Тучи пепла, толпы гари и пыли..."
Юрий ШЕВЧУК
Nusigręškite nuo šlapio paveikslo
Jame per daug sutalpinta laukų
Pritaškyta nesustingusio aukso
Uždaryta pamišimo šviesų
Nepakelsite ugnies pergamento
Išsiliejusio liepsna židinių
Apie tai kaip rankos sielos nelaiko
Krinta rietenos pirmuoju sniegu
Atsiklaupkim, pakartokime tylą
Prie Černobylio tušuotų miškų
Miestų ašaros saulėgrąžom byra
Ačių dievui nebylių negirdžiu
Per Velykų paskutiniąją dieną
Saulės rezginiu vėl prasmę jaučiu
Susigraibstęs jau pradžiūvusį šieną
Nesiskaito esamuoju laiku
Kriskit degančiais voratinklių suodžiais
Kraukit laužus atskirai ir kartu
Mano pirštai tavo linijom grožis
Apakau - dabar laimingas esu
2005-11-04 07:18
Antenos kryžiui žvelgiant smėliadėžėn šalia garažo
Tirpsta garažų stogai
Nepagimdyti troškimai
Panorau paliesti lengvai
Tai ką uždarė supimas
Viršum stogų danguje
Sruvena netikras likimas
Garo plotmės dainoje
Garvežio tolimas rimas
Teka upeliai - randai
Sunkūs tavieji kritimai
Smėlio dėžėj aklinai
Ruošia tvirtovių gynybas
Veidrodžiai po lietumi
Susikryžiavo ištvinę
Atvaizdą skaldo INRI
Ant