Page 12 of 17

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Tue 04 08, 2008, 11:03
by Toltik
per save lipu į save
per tavąsias rankas teka meilė
perlamutro baltumo šviesa
nusileido ir širdį užvaldė

tarp snieguolių taurėtų žiedų
byra laiko nepaliestos mintys
per tave į save sugrįžtu
laikas teka, nespėju pažinti

pripažįstu kad jau neilgai
tie šešėliai ilgės dingstant saulei
tavo atvaizdas mano sapnai
mūsų žodžiai ir tavo pasauliai

per save žvelgia degančios akys
melsvomis ir žvaigždėtom ugnim
toks gyvenimas, auštantis rytas
o po kojom lietaus šnaresys

o po padais susipina gijos
nesugijusių vakar kalbų
o pro kaminus pilasi vynas
nepražydusių sielų ritmu

ir paspringsta kaimelis alyvom
nusitašo šalpusnių žiedais
tarsi parakas traškančios šakos
viskas juda atstumais šiltais

ne per daug artimai ir tolygiai
kad nežeistų senų kūrinių
tavo rašalas tapo likimą
visomis spalvomis paribių

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Tue 04 08, 2008, 11:24
by Toltik
kodėl, po velnių, šitaip noris
kad kas nors pasakytų - gražu
ir išlėkti į erdvę, į klonius
suvirpėt tarp delnų sietuvų

kai kartojas tas pats per tą patį
kai akyse išdžiūsta laužai
tu žinai, vėl tikėjimo metas
vėl kūryba užgriūna kalnais

kai suplėšai save tarsi natą
o skutai pavėjui šlapdriba
tu geri mėnesienos arbatą
ir kvėpuoji jazminų kalba

rankos gniaužo prinokusią formą
laša sultys rytojaus aidų
kai ištroškęs ir noris prigulti
į šaltinį tavųjų akių

pajunti - savyje pasimetęs
pamatai - skamba paukščių malda
viskas paprasta - džiūstantis takas
po aušrinės karšta planeta

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Tue 04 08, 2008, 18:39
by glesum
Gražu :D

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 04 09, 2008, 8:43
by Toltik
:D tirpstu  :angel:

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Sat 04 19, 2008, 19:48
by Toltik
Apie ilgesį be sentimentų

Ilgiuos..
Bet taip retai užplūsta,
Tos bangos sūrios praeitim
Į ateitį atgrežęs skruostą
Einu kasdieną nešinas viltim

Gal ilgesys tik lėtas suvokimas
Kad pasiklydom vėjuos keturiuos
Tik dabarties nepilnas pajautimas
Kai siela trokšta, o mintis laukuos

Tai kūnas, formos, aidas iš anapus
Prisiminimas želiančių takų
Kuriais šuoliavom susiraizgius kvapui
Alyvų tarp liaunų baltų beržų

Man ilgesys tai lengvas priminimas
Kad pamiršau kuo iš tiesų esu
Tik sielos šauksmas valantis nuo grimo
Alyvos gurkšnis liepsnai tarp delnų...

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Sat 05 10, 2008, 8:28
by Toltik
Užplūsta kartais būsena, kada jauti kaip teki su pasauliu
nebūna ribos tarp tavęs ir manęs, tarp dangaus ir lietaus
tarp žvaigždžių ir vandens
užplūsta ir plūduriuoju, negaliu tada nešypsoti
vyniojasi mintys lyg dūmas, be pertraukų ir nenuspėti krypties
tada supranti, kiek daug apie save nežinai
kad visata neturi ribų, mes jas sugalvojame patys
kad mūs ribotumui būtų jaukiau mažeme apvytusiam sode

aš dainuoju, šypsausi visatos akims
jos šiandieną sodriai geltonos
ir truputy juokiasi
o širdis mano sparčiai skuba gyventi

žydi aguonos ir svėrės atitaria saulei
visa žaluma svaigsta vėju
patekau į akimirkos glėbį
nujaučiu už minčių rimto skubėjimo rėmus

man taip gaila ir spaudžia
kai jaučiu, kad teka upė pro šalį
dar kartą pro krantą pagaunu tik atspindį
purslai kojų neliečia

šitiek vyksmo, didžiausia misterija
o aš pastebiu ir prisiliečiu tik prie trupinio
ir pats ištrupu darbo minutėmis
jei nežinočiau būt sielos badas

neatsilikt nuo srovės
kiekvieną gyslą išlaisvinti dainai
ir skambėt su pavasario šokiu
merkti kojas į amžiną srovę

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Tue 05 13, 2008, 8:20
by Toltik
kur man eit kai pasibaigia kelias
tarp miškų artimų paunksme
ką dainuoti kai svyra birželiai
apsipylę šaltinių srove

kai iš vėjų akių leidžias žemė
dulka properšos sielos natom
kaip man verkti jei lietūs išplovė
ligi dungo gėlių pagiriom

nekalbėsiu už vystančią žolę
įsikibęs į suopio sparnus
paskutinis tikėjimas godžiai
laižo priešaušrio kranto padus

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 05 14, 2008, 9:56
by Toltik
Portatyviniai vakar jausmai
minios tyliai į patvorius virsta
neišeiki kol nepamatei
kaip du šimtmečiai vėjais susmilksta

kol klausaisi gegučių kalbos
apsipylęs tikėjimo dogmom
po vibučio pilkom dykumom
slūgso drėgstantis dieviškas noras

neišeiki - juk tu nežinai
nors žinoti ko gero nenori
kaip dainuoja dangui aitvarai
išsinešę iš svirnų malonę

tu rami liepų vėjo tyla
nutekėjęs per sielą nektaras
tavo ašaros žemės druska
susigėrė ištirpstančios žaros

sužibėjo laužai naktyje
ir tamsa valandėlei prisėdo
pašnekėti bežode kalba
tarp užmigusio skambesio pievų

dar nebėki drėgnais paupiais
įsitvėręs į srūvančią giją
žiba saulėje meilės kalnai
raibuliuoja nubalę lelijos

akys kaustosi sielos jėga
debesuota - kogero lynoja
ten kur vakaras ir arbata
pavėsinė, dangus ir artojai

nešas plūgus šlapiom nugarom
lyg ir jungas, o gal minaretai
užsidaro langinės tiesom
o žvaigždė vėlei leidžias į klėtį

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 05 14, 2008, 10:36
by Toltik
Tik tylėt, taip kaip tyli dangus
kai audra po truputį artėja
suskambėti kaip žalsvas lietus
išsiliejus į ežero dieną

pasinerti ir gerti plaukais
paskutinę užgęstančią saulę
paskubėkime likti vaikais
pasivijusiais mingančią meilę

nejudėsiu kai merksis dangus
debesų akimis uždangstytas
tik kutens basų kojų padus
skruzdėlė ir nubundantis rytas

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 05 14, 2008, 14:12
by Toltik
-Ar tau viskas šiandieną gerai?
-Lyg ir taip... nors sunku apsakyt
kai išlaisvinti sielos ledai
tirpdami ima žalvariu lyt

-Bet ar viskas iš ties nuostabu?
-Lyg ir taip.. o kartu paribiuos
man užsidega akys grožiu
gaudant vėją visatos delnuos

-Nematau, negirdžiu, nejaučiu..
-Taip.. žinau.. aš taip pat nebe tas
kur galėjo pašlaičių karščiu
apkaišyti visas svajones

-Bet kodėl taip nutinka kas kart..?
-Nežinau, bet tenai virš kalnų
susipynė į griausmą žaibai
ir sustingo lietaus laukimu

-Nežinau vėliai ką pasakyt..
-Patylėkim už du, už metus
tarsi šimtmety būtum kalbėję
apie savo pasaulius žalius

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Fri 05 16, 2008, 18:43
by Toltik
Mėnesiena centre ir įkaistantis guolis
sapnai apie skubų rytojų
ketvirtis baigėsi minaretuose gieda
šaukia bundančius maldai

nuotaika primena rytą prieš pamokas
tamsu ir sapnas vilioja
jaunutė tauta kalnų prieglobsty
dievo užanty, vėjų malonėj

būkit vaikiški ir to nesigėdykit
ir liepsnokit karščiau negu vakaras
kada vėjas nurimsta ir saulė
užu kalno vėl primena pasakas

tik čionai, kur nusilėmiau būti
juokas sklinda kai sieloje pilna
tas gyvenimas - linkstančios smilgos
čiauška žvirbliai, o viršūnėse sninga

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Fri 05 16, 2008, 18:58
by Toltik
Per save pasineriu į gylį
kuriame nėra tuščių kalbų
tiktai juokas, šypsniai ir ramybė
nesulaukus atvirų laiškų

taip toli, gal per giliai, gal vakar
gal rytoj arba poryt krante
uždainuosi siela radus taką
į bendravimą gamtos kalba

taip giliai skambėjimas vibruoja
nežinau kuriuo plačiu ritmu
mintimis žemėlapius bučiuoju
akimis tave susirandu

išskaityt iš debesų klajonių
kliedesių paklydusių ožkų
iš virpėjimo kai vėjas tyliai šluoja
nenugludintą paviršių lygumų

kaip nebėgti nuo lavinos svorio
nesustot kai šlapdriba užklups
išsėdėt lig paskutinio žodžio
nusileist į gelmę ežerų

pasilikti visada sklylėtam
kad galėtų vėjai pasiklyst
nejudėti įvaizdžių pelėsiais
amžinybėj tavimi sušvist

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Sat 05 17, 2008, 18:55
by Toltik
sutrupėjau vėjų horizonte
be jokios praeities granite
akys, smėlis - temsta kitas krantas
vasara nutūpus ant peties

čiulba vakaras sutemusia kalba
miega visos melsvos jūrų akys
susivėlė tėviškės miškai
o širdy patvinęs takas

ne be tas, kitom kvėpuoju dulkėm
ir mėnulis laimina kalvom
nuotraukos išbluko ir retėja
atmosfera santykių kalbom

karavanas kopose paskendo
liko nuojauta ir grifai olose
rankos tyli, kojos nebemato
o širdis savim savy laisva
...

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Sat 05 17, 2008, 19:30
by Toltik
vėjas... dulkių stulpai
kokiu vardu tu mane vadinai
kalvos... sniegu pasidengę viršūnės
ar žinai ką mes sau išsibūrėm

vėjas.. supa paukščių balsai
mes arti, gal toli, juk žinai
aš tik sėdžiu, jaučiu tirpstančią dieną
atminty dygsta spalio ražienos

plynas slėnis pripildytas saulės
toks ramus, be lėkimo pasaulis
tysta sėdantys dulkių šešėliai
kur mes savo jausmus pasidėję

traiškanoja mėnulio akis
tai tik vėjas suspaudė širdis
sulapojo žvaigždynai tamsoj
čia virpėjimas lempų šviesoj

plazda vėliavos, tylą pjausto laidai
paskutiniai šiandienos vaikai
plaukia debesys, slysta mintis
raibuliuoja trapi dabartis

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Sat 05 17, 2008, 19:38
by Toltik
širdis kažko blaškosi..
o žemai balsų šurmulys
nebijoti ištarti kas slapstosi
vis tiek plėšant formas į šviesą išlys

o jei ne, stabarėsiu naktim
po truputį anglėsiu ir sensiu
juk gyvenimas drasko viltim
iš žibuoklių tikėjimus semsim

ten toli, pasilieka jausmai
siela tiesia pavargusią ranką
tu žinai ir jauti kad kalnai
tik metafora sėdint ant kranto

ir išplaukia nutrūkę laivai
pasinerti į uostus nespėję
ten kur bangos ir žėri skliautai
tai žvaigždėm, tai netramdomais vėjais

juk žinai ir jauti, numanai
kad kažkur šnabždesiai atsijoja
tai ką ištrina mūsų namai
po dienos renimavę rytojų

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Mon 05 19, 2008, 17:37
by Toltik
O žinot.. iš tiesų visai ne taip
mes tik galvojam kad gerai suprantam
kad perkandome kas už ką ir kaip
o iš tikrųjų smėlio dulkes kramtom

o iš tiesų visai ne tie veidai
ir šypsenos seniai ne tokios tikros
nors paraštėse likome vaikai
bet iš tiesų lietuj sumirko stirtos

mes tik reklamą semiame skubiai
ir saujom išnešiojame pašvaistes
o tarp delnų tik užvakar vaizdai
ir lūpose tik taktiškas "atleiski"

bet kaip paklaust kad prasiveržtų upė
ir iš visų pakampių sužibėtų
ta paslėpta po makiažu pusė
tai ką seniai pamiršom pastebėti

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 05 21, 2008, 17:26
by Toltik
Nieko tokio :)...
šiandien viskas gerai
šnekas vakaras dulkėm prasmegęs į debesis
kyla vėjas ir merkias žiedai
laka motinos pieną kačiukai po kojom

sulėtėjo pasaulis
elektronai vėl pametė kryptis
bet vistiek viskas teka švelnia
nudažyta lengvu raudoniu mėnesiena
tarp viršūnių dviejų ar šešėlių konteinerių

ilsis vaisiai kišenėse
rankos neskuba dailint tylos
tavo paprastas, viską užpildantis šypsnis
žinom mudu - kad laikas kaip visad sustos
kai užmerksim akis ir į tamsą išvyksim

šiandien viskas gerai
tavo akys toli ir pablyško
nesirūpink tiksėjimu kaltų
jie iš mingančio, viską pamiršusio miško
sumeistraus didelę, šilto purpuro saulę

aš šypsausi
ir tu nusijuok
nusigręžkim į gilią papėdę
berkim laiką, lai audros sustos
o pabudę vėl niauksis pašvaistės
mes miegosim, dangus mums alsuos

tirpsta kūnas
truputį suskubo širdis
kai pasineriu viskas netenka tvirtumo
aš rašau, kam reikės atsijos
prisisemkim daubas paprastumo
...

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 05 21, 2008, 17:51
by Toltik
pamirštu žmonių dulkėtų šalį
nebetikiu kad tai šalis iš vis
tai tik kalnai, tik upės ir oazės
paslydęs čia minkštai gali nukrist

nėr skirtumo kur saulę pasitikti
ji ta pati, ir taip pačiai miela
vėl tikras žemutinis antikristas
pamiršo uždainuoti dūdele

pragydo vakariniu prašvitimu
raukšlėti kaimo vaikiščių veidai
tiek laimės, atkaklumo ir kūrybos
iš jų gali savoj širdy praskleist

pradėjo šokti pakelėj javai
keistoką, dar žalsvoką vėjo šokį
tu amžinai esi mano namai
iš dulkių mano esmę atsijoki

išdrožinėk planetų pakrypimus
galaktikų spiralių kryptimis
aš pasiilgau vieversio čirpimo
tu visada be žodžių supranti

juk mes tas pats karpytas beržo lapas
ant vejy nenuilsusios šakos
apsiraizgys vijokliais sielų takas
kaip neužmiršt įpilti pagarbos

išgert lig dungo sultis sugrįžimo
lig pažastų paskęsti javuose
tu juk atsimeni kaip skendome nendryne
su pempių klyksmu savo plaukuose

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Tue 05 27, 2008, 23:12
by Ramuma
...

Re: Toltik kelelis :)

Posted: Wed 06 04, 2008, 8:44
by Toltik
Vis sakiau nerašysiu eilių
negalvosiu eilėraščių mostais
pajuokavo dangus virš namų
pro langines pavasariu sprogstu

vis kartojau kad nėra prasmės
išsiliet ir atgal nesugrįžti
bet lietus nusvarino šakas
savyje vėl tave atpažįstu

niekada nepamiršiu vėsios
samanotos, žvaigždėtos krūtinės
tu padangė ties kranto riba
nusijuoksi ir rasos pabiro

tik prašau nešypsok nes galiu
subyrėti į tūkstančius snaigių
tavo šypsena pievos drugiai
per lengvai mano debesis sklaido