Negeri Beveidžio eileraščiai (silpnų nervų žmonėm neskaityt)

Beveidis · Post by **Beveidis** » Thu 05 08, 2003, 0:14

Žmogaus prisiminimas

1.
Senovėje moteris tikrino žiauriai,
Ar raganos jos ar nekaltos?
Surišę įmesdavo upėn ir laukė,
Žiūrėjo - nuskęs ar išplauks.

Jeigu nuskęsdavo nelaimingoji -
Laikydavo ją nekalta.
Mišias gedulingas vos sukalbėję
Tuoj puldavo tikrint kitas.

Bet jei tik pavykdavo krantą pasiekti
Su dievo pagalba kuriai,
Nespėjus dar oro kaip reikiant įkvėpti
Likdavo laužo pilki pelenai.

2.
Mano rankos likimo grandinėm sukaustytos,
Kojos lig kraujo suveržtos pančiais
Neša gyvenimo upė srauni net neklausdama
Į mirties ežero dugną, juodą ir šaltą.

Žmonės krante seniai laužą paruošę
Vien tiktai žiūri ir laukia.
Jau daugelis stato sumas lošime:
Nuskęsiu aš ar išplauksiu?

Bet daugelį metų aš tik plūduriuoju
Karčiam nesulaukusių nusivylimui
Tarp vandens ir kranto, tarp žemės ir oro,
Tarp mirties ir gyvenimo - esu tik prisiminimas.

1997.07.15

Beveidis · Post by **Beveidis** » Thu 05 08, 2003, 0:16

Neišsipildžiusi svajonė II

Atėjo pagaliau diena - esu tartum danguj,
Veide nedingsta šypsena
Iš pirmo žvilgsnio suliepsnojau meile,
Ir ji atsakė - būsiu tavo laimė!

Nauji planai rytojaus dieną,
Gyvenimas kitom spalvom nušvinta,
Nors ši diena labai ilga,
Bet nuotaika gera nekinta.

Nekantriai laukiu jau kitos dienos,
Kada išgirsiu švelnų balsą jos.
Vis spaudžiu ranką prie širdies, kartoju:
Kvailute, pakentėk, gyvenimas dar nesustojo

Širdis vis plaka kaip pašėlus,
Vis stengias viltį išlaikyti,
Ir tik mintis, kad kitą dieną pamatysiu ją,
Galbūt padės nusiraminti.

Bet slenka, kaip vėžlys užmigęs,
Minutės priekin, o atrodo, kad atgal,
Rytoj, rytoj sutiksiu savo išsvajotą,
Kažkaip jau netvirtai sakau, o gal...

Užlieja širdį karšto švino srovės,
Užsiliepsnoja žudanti ugnis -
Nejaugi mano mylimoji
Man nė minutės nepaskirs?

Deja ir kitą dieną vėl vienatvė tarp sienų keturių,
Bandysiu dar išlaukti,
Ištvert, iškęsti privalau -
Juk meilę reik užsitarnauti.

Bet mano siela nerami,
Keistai liūdnas akis nuleidžia
Supranta kartais tiktai ji -
Mylėti man kažkas neleidžia

Ir skausmas plėšo vėl krūtinę,
Galva nusvyra, nesilaiko ant pečių,
Palik, o Dieve, mažą viltį!
Ant kelių puolu ir meldžiu!

Iš pragaro pašiepiantys balsai prabyla:
Kvaily, juk pats žinai, kad niekas nemylės!
Ir jeigu čia ilgesniam laikui pasiliksi -
Tau tik dar daugiau ir dar daugiau skaudės!

1997.02.21

Post by **Rytė** » Thu 05 08, 2003, 9:39

Nėra šitie eilėraščiai negeri,Beveidi. Gal kiekvienas mūsų kažkada yra tokių rašęs... Bet dabar gal jau tavo nuotaika kita?

glesum · Post by **glesum** » Fri 05 09, 2003, 14:05

Tai del to tu pats blogiausias...

paskaitytum kokius as 1997m rasiau... tikrai i deprasija pultum... gal ko ki idet, del smagumo...

1999 04

Aš kažkuo sau primenu šmėklą,
gal draikytais aukso plaukais...
gal ilgom ir baltom rankelėm...
gal pamėlusiais paakiais...

Gal ilgu ir liesu savo kūnu...
tamsiomis tarsi naktys akim...
ir širdim kupina vien siaubūnu...
savo lūpų karštom kibirkštim...

Na, tikiuosi labai isgasdinau... nerasiau baisiausiu, kad Gabas tėvelio neprarastų

O tavo eiles man visai patiko... Gal praeitam gyvenime buvai ragana,ir tave sudegino?

Beveidis · Post by **Beveidis** » Fri 05 09, 2003, 23:06

Ach, glesum!!!
Ach tu musu raganaite, tuoj pametesiu kur kas baisesniu

2 Loreta: Tai aisku kad dabar viskas kitaip

GELEŽINĖ ŠIRDIS

Pagaliau priešaky namai
Tu pačiu laiku pakliuvai čionai
Geležinė širdie gal per daug ilgai
Tolimų žvaigždžių dulkes ragavai

Gyvenai kažkur už debesų
Į tave tai labai panašu
Nežiūrėjai atgal tik pirmyn
Netikėjai kad grįši žemyn

Šiandien eilinė diena ten kur tu buvai
Bet kur tu esi viskas atvirkščiai
Visos žvaigždės tau danguje nakties
Viskas iš pradžių šiandien prasidės

Sidabriniai sparnai kuriuos pirkai
Pakėlė tave per aukštai
Ir buvo jau vėlu kai supratai
Tau neskirta gyventi lengvai

Dabar viskas bus kitaip
Viskas bus kitaip bent jau taip manai
Geležinė širdie tu tikrai ilgai
Tolimų žvaigždžių dulkes ragavai

(C) A. Mamontovas

Tai juk apie mane, apie musu sodybas!!!

Beveidis · Post by **Beveidis** » Fri 05 09, 2003, 23:10

Na glesum, laikykis!!! Mano kardas nors ir atsipes, surudijes ir senas, bet uztat sunkus ir baisus!!!

Laimingiausias žmogus

Vėl sėdžiu srutų duobėje -
aplinkui mėšlo kvapas ir skonis burnoje.
Prie pūvančio, išniekinto
numirusios gyvybės kūno
aš surandu gyvenimo sau malonumų.

Įmetęs katiną prasmirdusį statinėn raugo,
pasidarau sau gėrimą dievų.
Tik jis vienintelis savy dar prasmę saugo,
atšiauriame pasaulyje šiame,
tik jis suteiks gyvenimui jėgų.

Gyvenimas man visad buvo mielas ir teisingas -
jeigu neskriausdavo manęs,
tai aš nuskriausdavau kitus.
Didžiausią džiaugsmą visad teikė -
Išduoti ir palikt draugus.

Juodai jau nusibodo man
daužyt, žudyti žmones
ir prievartauti moteris kvailas.
O kiek vaikų aš taip pradėjau?
Ar sugebėtų suskaičiuoti kas?

Buvau ir būsiu aš žmogus,
pasauly laimingiausias -
Ne šia diena, o valanda šia gyvenu.
Man egzistuoti - tikslas pats svarbiausias.
Kas buvo rytą - vakare jau pamirštu.
Galbūt paliks mane lašelis paskutinis proto -
apsieisiu ir be jo, juk būna blogesnių dienų.
Ir gatvės vaikas bėgs kaip nuo raupsuoto,
dar nesuprasdamas, kad taps
ateityje kaip aš tokiu.

1997.06.15

glesum · Post by **glesum** » Wed 05 14, 2003, 12:20

Skaiciau ir baisesniu...

beje, gelezine sirdis... juk ta daina Andrius dainuoja... ar cia sutapimas, ar tu nusirasineji, ar Andrius nusirasineja nuo taves..

grit prisipazink.....

Beveidis · Post by **Beveidis** » Wed 05 14, 2003, 13:14

jeigu as kazka zituoju parasau arba autoriaus pavarde arba "autorius nezinomas". gelezines sirdies atveju as parasiau
(C) A. Mamontovas
paziurek pati

o del baisesniu.... ;))))

Post by **Rytė** » Wed 05 14, 2003, 13:18

Ei jūs, baisybių mylėtojai! Kažkaip man atrodo, kad poezija turi šildyt širdis, skleist šviesą, žadint žmogų iš savęs gailėjimosi, menkavertiškumo. O čia jūs kažką jau ne taip darot. Kur ryšys su Anastasija, jos mintimis, vaizdinių kūrimu? Kokie čia vaizdinai kyla?

Beveidis · Post by **Beveidis** » Wed 05 14, 2003, 13:27

"Laimingiausias zmogus" tai yra vieno neteisingo poziurio poziuris i kita neteisinga poziuri. Absoliuciai jokio vaizdinio. Iliuzija iliuzijoje ir nieko tikro.

Tiesiog vyksta neformalios grumtynes tarp manes ir glesum kas baisiau parasys (tiksliau parase nes kazkaip dabar taip nebesiraso).
Pripazistu kad sioms grumtynems cia ne vieta, ir as kaltas nes tai as isprovokavau glesum ir toliau begediskai provokuoju.
Tai vis todel kad noriu irodyti jog esu totalus blogietis, o glesum tuo netiki :)))))))))))))))

Kaltas esu, kaltas :)

glesum · Post by **glesum** » Thu 05 15, 2003, 11:35

NEBERA NEGERU GLESUM EILIU