Turiu toki slapta prisipazininma: man labai patinka lietus.
Kadangi sianakt visa nakti lijo, labai fainiai miegojau.
Siaip vakarais pati megstamiausia mano "muzika" tai
toks meditacinis kompaktas, kuriame vien tik lietus, perkunija.......
Jo trukme apie 1 val.
(bijau, kad liksiu nesuprasta, bo jus vien tik apie sviesu rytoju
besnekat, t. y. visos temos susijusios su sviesa ir saule, na gal
isskyrus kai kuriuos Beveidzio eilerascius)
Taigi zadetas eilerastis, kuri parasiau labai jau seniai:
As labai pasiilgau lietaus
Tokio vasarisko, silto, gaivaus
To, kuris ir tamsia nakti
gali liepsna silumos uzdegti...
Kaip smagu tyliu garsu
isgirst melodija dausu,
o nubudus ankstu ryta
ileisti svecia-
slapia, neprasyta.....
Pavaisint ji karsta arbata,
paparasyt, kad pasektu jis
pasaka ta.......
Ir daugiau niekados niekados
neisleist jo is savo valdos.
Tuomet, kai rasiau si eilerasti nieko nenutuokiau apie kazin koki
dvasini tobulejima, meditacijas ir pan.
Dabar, kai prisilieciau prie sios srities, dar karta isitikinau, kad vanduo mano dvasiniame gyvenime kazkodel uzima labai svarbia vieta.
Pacios ryskiausios ir ispudingiausios mano meditacijos yra susijusios su vandeniu ir lietumi, as daznai jose tiesiog tampu vandeniu....
), pasivaikščiojimai be skėčio po 'dušu'. 
