Dar eilių
Posted: Tue 07 12, 2011, 20:30
Mieganti siela
Ar tai tik raidės, ar visi žodžiai.
Ar sakiniai, ar pasakojimai stovi.
Jie tyli, miega.
Ir aš taip pat.
Ar tai tik taškas, ar jau piešinys.
Ar tai plokštuma, ar daiktas erdvinis.
Jie tyli, miega.
Ir aš taip pat.
Tik tai žemiškosios meilės noras,
Kažką sukelia dar manyje.
Ir dar svaigumas, neregėtas skonis.
Bet visi jie greit sutirpsta burnoje.
Tuomet apsiverčiu ant kito šono,
Jei ką išgirsiu, tai tiktai tyloje.
-------------------------------
Kur dėt rankas
Kilnojasi krūtinė,
Daužosi širdis,
Įkvėpti sunku daros,
Kai jis man prieš akis.
Bandau neišsiduoti,
Kvėpavimą stabdyt,
Nuo to imu drebėti,
Sunku išsilaikyt.
O veidas jau raudonas,
Seilių pilna burna,
Akys tokios nuolankios,
Lyg būčiau benamė alkana.
---------------------------------
Kliedesiai
Nuo minimumo link maksimumo
Ir taip kasdien be galo.
Nuo beprotybės iki faktų,
Ramybės taško surast negali.
Tai juk pamišėliai, bepročiai,
Kurie savo galvas nesąmonėmis skaldo.
Tai juk ištižėliai, silpnučiai,
Kuriuos ne jie, kažkas kitas valdo.
Kodėl ir aš tarp jų, kas atsitiko?
Ar aš mokslo nemačiau, kuom susirgau,
Kad visi, kas buvo, mane čia paliko...
Dėl to aš noriu rėkti, bet skauda gerklę.
Noriu bėgt, bet skauda kojas...
Galiausiai užsimerkiu. Pradings tas noras.
----------------------------------------
Šalia svajonės
Viena, ir dvi, ir trys, ir keturi
Jau tūkstančiai jų jau prarasti.
Naktis stiprybę turi duot, o aš
nykstu, nuo tų prakeiktų minčių.
Mėnuliui patekėjus, aš tikras vilkas
Staugiu begarsiu širdies balsu.
Noriu išsipasakot, gal nuotykių man pikas,
Užvis labiausiai meilės trokštu.
Net neužmerkusi akių, tave aš sugalvojau.
Nenurimau dar keletą naktų,
Kol apie mūsų ateitį svajojau.
O kai tu atėjai, tuo pačiu vardu,
Kuriuo tave šiaukiau,
Ramybės nebeturiu, pamilk mane greičiau!
------------------------------------------
Aplink mane nematomos sienos,
Užgožia, stabdo, nutildo.
Žengiant žingsnį kiekvieną,
Atsiremiu į mūrą storą, ne šiltą.
Jos mano kūną prispaudžia,
nematomos sienos,
į priekį trukdo paeiti.
Nematai tu jų, tik aš viena.
Atsiprašau... jei manęs neišgirdai.
Atleisk, jei nepadaviau rankos.
Tu nepyk, jei nepamatei,
Kaip tyliai kas kartą aš stengiuos.
----------------------------------
Iš išskaičiavimo
Tu sakai man: - Nori,
Aprašysiu, kaip judi laike?
Nori, suskaičiuosiu tavo funkciją,
Rasiu tavo vietą erdvėje.
Noriu! Suskaičiuok tu viską.
Jei gali, ir suintegruok!
Iš kiekvienos sekundes dar tu padalink,
Nei vienos akimirkos tik nepamiršk.
O po to surask man ežerą,
Medžių sprendinius tu surašyk.
Toj koordinatėj viską sudėjęs,
Namą tu man pastatyk.
Ir nebereiks jau nieko,
Nei eilutėmis išskleisti,
Kad išvestųme mes viską,
Ko tik širdys geidžia.
-----------------------------------
Esu
Kai nebėra vilties,
Kai viskas nesvarbu,
Nors nebijau mirties,
Dar paklausiau: kas esu?
Užsidega atsakymas,
Ugnim karšta,
Ir naujas matymas
Tamsoj užsiliepsnoja.
Po to užgesta,
Visos žarijos,
Nieko nelieka,
Bet tu nemiręs.
Ar nebėra vilties?
Ar viskas nesvarbu?
Aš nebijau mirties,
Esu aš, kas esu.
-----------------------
Miegas
Karšta tyli naktis
Nors pasigirsta dar kažkas
Nemiega dar vis,
Kartu ir aš.
Nors akys merkias,
Taip saldu ramu,
Mintis nutraukia sapną,
Mes būsime kartu...
Ir pasiklysta mintys,
Tarp debesų minkštų,
Ir kūnas jau toks lengvas
Laukia naujų vaizdų.
------------------------
Skaičiuoti nuo nulio
Kančia!
Nežinomybė…
Baimė. Iš jos pyktis.
Irzlumas…
Dar nuobodybė. Pavydas.
Silpnumas…
Lieka Tuštuma ir…
Aiškumas!
Su juo stiprybė!
Džiaugsmas ir grožis,
Užuojauta, meilė -
To suvokimas,
Ir su tavim apsigyvena
laimė.
Ar tai tik raidės, ar visi žodžiai.
Ar sakiniai, ar pasakojimai stovi.
Jie tyli, miega.
Ir aš taip pat.
Ar tai tik taškas, ar jau piešinys.
Ar tai plokštuma, ar daiktas erdvinis.
Jie tyli, miega.
Ir aš taip pat.
Tik tai žemiškosios meilės noras,
Kažką sukelia dar manyje.
Ir dar svaigumas, neregėtas skonis.
Bet visi jie greit sutirpsta burnoje.
Tuomet apsiverčiu ant kito šono,
Jei ką išgirsiu, tai tiktai tyloje.
-------------------------------
Kur dėt rankas
Kilnojasi krūtinė,
Daužosi širdis,
Įkvėpti sunku daros,
Kai jis man prieš akis.
Bandau neišsiduoti,
Kvėpavimą stabdyt,
Nuo to imu drebėti,
Sunku išsilaikyt.
O veidas jau raudonas,
Seilių pilna burna,
Akys tokios nuolankios,
Lyg būčiau benamė alkana.
---------------------------------
Kliedesiai
Nuo minimumo link maksimumo
Ir taip kasdien be galo.
Nuo beprotybės iki faktų,
Ramybės taško surast negali.
Tai juk pamišėliai, bepročiai,
Kurie savo galvas nesąmonėmis skaldo.
Tai juk ištižėliai, silpnučiai,
Kuriuos ne jie, kažkas kitas valdo.
Kodėl ir aš tarp jų, kas atsitiko?
Ar aš mokslo nemačiau, kuom susirgau,
Kad visi, kas buvo, mane čia paliko...
Dėl to aš noriu rėkti, bet skauda gerklę.
Noriu bėgt, bet skauda kojas...
Galiausiai užsimerkiu. Pradings tas noras.
----------------------------------------
Šalia svajonės
Viena, ir dvi, ir trys, ir keturi
Jau tūkstančiai jų jau prarasti.
Naktis stiprybę turi duot, o aš
nykstu, nuo tų prakeiktų minčių.
Mėnuliui patekėjus, aš tikras vilkas
Staugiu begarsiu širdies balsu.
Noriu išsipasakot, gal nuotykių man pikas,
Užvis labiausiai meilės trokštu.
Net neužmerkusi akių, tave aš sugalvojau.
Nenurimau dar keletą naktų,
Kol apie mūsų ateitį svajojau.
O kai tu atėjai, tuo pačiu vardu,
Kuriuo tave šiaukiau,
Ramybės nebeturiu, pamilk mane greičiau!
------------------------------------------
Aplink mane nematomos sienos,
Užgožia, stabdo, nutildo.
Žengiant žingsnį kiekvieną,
Atsiremiu į mūrą storą, ne šiltą.
Jos mano kūną prispaudžia,
nematomos sienos,
į priekį trukdo paeiti.
Nematai tu jų, tik aš viena.
Atsiprašau... jei manęs neišgirdai.
Atleisk, jei nepadaviau rankos.
Tu nepyk, jei nepamatei,
Kaip tyliai kas kartą aš stengiuos.
----------------------------------
Iš išskaičiavimo
Tu sakai man: - Nori,
Aprašysiu, kaip judi laike?
Nori, suskaičiuosiu tavo funkciją,
Rasiu tavo vietą erdvėje.
Noriu! Suskaičiuok tu viską.
Jei gali, ir suintegruok!
Iš kiekvienos sekundes dar tu padalink,
Nei vienos akimirkos tik nepamiršk.
O po to surask man ežerą,
Medžių sprendinius tu surašyk.
Toj koordinatėj viską sudėjęs,
Namą tu man pastatyk.
Ir nebereiks jau nieko,
Nei eilutėmis išskleisti,
Kad išvestųme mes viską,
Ko tik širdys geidžia.
-----------------------------------
Esu
Kai nebėra vilties,
Kai viskas nesvarbu,
Nors nebijau mirties,
Dar paklausiau: kas esu?
Užsidega atsakymas,
Ugnim karšta,
Ir naujas matymas
Tamsoj užsiliepsnoja.
Po to užgesta,
Visos žarijos,
Nieko nelieka,
Bet tu nemiręs.
Ar nebėra vilties?
Ar viskas nesvarbu?
Aš nebijau mirties,
Esu aš, kas esu.
-----------------------
Miegas
Karšta tyli naktis
Nors pasigirsta dar kažkas
Nemiega dar vis,
Kartu ir aš.
Nors akys merkias,
Taip saldu ramu,
Mintis nutraukia sapną,
Mes būsime kartu...
Ir pasiklysta mintys,
Tarp debesų minkštų,
Ir kūnas jau toks lengvas
Laukia naujų vaizdų.
------------------------
Skaičiuoti nuo nulio
Kančia!
Nežinomybė…
Baimė. Iš jos pyktis.
Irzlumas…
Dar nuobodybė. Pavydas.
Silpnumas…
Lieka Tuštuma ir…
Aiškumas!
Su juo stiprybė!
Džiaugsmas ir grožis,
Užuojauta, meilė -
To suvokimas,
Ir su tavim apsigyvena
laimė.