Deimantės eilėraščiai
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
Deimante.. Slifuote cia nereikalinga. Esi TU! Gyva, tikra, nesumeluota ir nemeginanti kazhka padaryti tobulai.. Poezijai nekurkime taisykliu ir standartu.. Kuryba-laisvas polekis.. Norisi rasyti ilgas eiles-nuostabu.. Argi galime sau isakyti-rasyk taip ir taip..taigi ateina is sirdies gelmiu tos eiles.. vos speji uzsirasyti..
-
- Posts: 18
- Joined: Sat 03 01, 2003, 8:30
ACIU
Aciu jums visiems,uz siluma ,uz gerus zodzius,Labai dziaugiuosi ,kad jus esate tokie nuostabus draugai!!!!!!
As taip ilgai nesupratau
Diena as ,ar naktis baugi
O,gal akmuo ,kuri pakelt bandau
Gyvenimo vingriam kely
Nesupratau,kodel sviesu
Nakties svaiginancioj tamsoj
Nesupratau ,kodel tamsu
Saules apakintoj dienoj
As vis dar ieskau paslapties
Kuria pati kadais buvau
Isnyra ji is uzmarasties
O taip ilgai nesupratau
Ne paslaptis tai ,ne
Gal tik zaizda gyva
Tai -AS pati,tai as
Naujai atgimus savyje
Aciu jums visiems,uz siluma ,uz gerus zodzius,Labai dziaugiuosi ,kad jus esate tokie nuostabus draugai!!!!!!
As taip ilgai nesupratau
Diena as ,ar naktis baugi
O,gal akmuo ,kuri pakelt bandau
Gyvenimo vingriam kely
Nesupratau,kodel sviesu
Nakties svaiginancioj tamsoj
Nesupratau ,kodel tamsu
Saules apakintoj dienoj
As vis dar ieskau paslapties
Kuria pati kadais buvau
Isnyra ji is uzmarasties
O taip ilgai nesupratau
Ne paslaptis tai ,ne
Gal tik zaizda gyva
Tai -AS pati,tai as
Naujai atgimus savyje
-
- Posts: 18
- Joined: Sat 03 01, 2003, 8:30
Marga skraiste pečius apglėbus
Tūnojai tyliai savyje
Sukais gyvenimo verpetuos
Tai liūdesy, tai džiaugsmo bangose
Kilai svajonėmis su paukščiais
Aukštyn beribėj erdvėje
Puolus žemyn, žaibais perkūno
Virtai tu pelenų krūva
Susmilko mintys ir jausmai, ir žodžiai
Neliko nieko, praeities lašai
Tikrovė tartum rūkas išsisklaidė
O skraistė virto skarmalais
Tu įšlijai lietum tą skausmą
Audra išrovei baimės likučius
Pasėjai širdyje nuostabų jausmą
Gyvenimo paklausei: kas gi bus?
Juk pabudai, tu pabudai gyventi!
Žydėt žiedais, iškrist gaivia rasa
Tu pabudai regėt pasaulį
Sava širdim beribe ir laisva
Tūnojai tyliai savyje
Sukais gyvenimo verpetuos
Tai liūdesy, tai džiaugsmo bangose
Kilai svajonėmis su paukščiais
Aukštyn beribėj erdvėje
Puolus žemyn, žaibais perkūno
Virtai tu pelenų krūva
Susmilko mintys ir jausmai, ir žodžiai
Neliko nieko, praeities lašai
Tikrovė tartum rūkas išsisklaidė
O skraistė virto skarmalais
Tu įšlijai lietum tą skausmą
Audra išrovei baimės likučius
Pasėjai širdyje nuostabų jausmą
Gyvenimo paklausei: kas gi bus?
Juk pabudai, tu pabudai gyventi!
Žydėt žiedais, iškrist gaivia rasa
Tu pabudai regėt pasaulį
Sava širdim beribe ir laisva