Skambantys Kedrai

Nors esu as jau mociute,bet man rodos,kad vis esu jauna,kad esu visu jusu bendraminte ir perskaicius keleta laiskeliu sirdi uzliejo siluma,nejaugi tai tiesa,nejaugi tai Lietuva?As jus visus labai,labai myliu.Jus dar tokie jauni ir jusu mintys tokios grazios,jums turi viskas sektis,bet jei kas nepasiseks,nepasiduokit.Neprisimenu autoriaus,bet mokyklinis prisiminimas:"Mes einame ir klumpame,beeidami susunkame-gyvenimas ziaurus,bet kai mirtis mums tiesia ranka,maldaujame-mirtie,palauk nors valandele,gyvenimas labai,labai grazus.

O čia toks vaikiškas eiliukas:
METŲ LAIKAI

Žalią rūmą pastačiau
gyvenu laimingai.
Gaila,vasara trumpa,
Jau lapeliais sninga.

Auksas tviska gamtoje,
Kokia aš turtinga.
Mano rūmus jau,deja,
Dengia balta širma.

Snaigės žaidžia pamažu
saulės spinduliuose,
Šalta.sieloj neramu.
Kaip toliau gyvuosiu...

Ei,brangioji,neliūdėk,
žvilgterėk pro langą,
medžiai pumpurus pirmus
pamažėle skleidžia.

Kas sukūrė grožį šį
žmogui pasidžiaugti...
tai galia dangaus šviesi,
Protas mūs aukščiausias.

Kartais pavydžiu seniesiems žmonėms, kaip kad ir jie pavydi mums - jaunimui. Senieji žmonės gali porą medelių pasodinti ir jau turės kur grįžti iš anapilio. O pavydžiu, nes kas pirmas numirs, tas pirmas ir į žemę šią sugrįš ir matys mūsų visų sukurtą rojų, ir čia gyvens...

Ačiū Rita už gražų eilėraštį. Atsiųsk dar.

Didelis,DIDELIS DEKUI ,kad mane priimate tokia,kokia esu
tai ir yra esme gyvenimo
visi esam skirtingi ,bet visi esame Vieno Dievo Auksciausiojo proto vaikai

dar po metu ,gal kitu,Lietuvelen as griztu,bet dar turiu padeti trupuciuka
savo MOTINELEI-SLUBUOJANCIAI LIETUVELEI

Susitiksim,susipazinsim,paplepesim,gal kuris jau is jusu tures savo hektara zemes ir as kur nors netoliese nusipirksiu,gal jau busiu pasitaupius
be tu prakeiktu pinigeliu juk kol kas nieko negali,juk tai tiesa,bet jaunimui ,oi kaip reikalinga vyresniuju parama
O cia apie save: Esu slaugytoja ligonio,
Esu as moteris is Lietuvos,
Esu as kilus ne is poniu
Esu praeive zemes sios...................

bukit laimingi!Sekmes! iki sekancio savaitgalio.
As labai jus visus myliu-----------ar jauciat???????????

Žaisminga pasakaitė — pats buvimas, laiko vingis. Vykusiai sudėliota, skambiai krenta širdin. Būtų geriau, jei gale nebūtų pamokymų — kas viską sukūrė. Ar ir taip neaišku? O jei kam neaišku, posmeliu to nei įkalsi, nei įtikinsi. Sėkmės.

Ačiū už kritiką.Be galo malonu,kad kažkas atkreipia į tave dėmesį.Aš nesu poetė...tik šiaip sau rašinėju...sėkmės!!!

Čia prie Ritos prisidėsiu


Šiandieną snaigę pamačiau,

ją priliečiau nedrąsiai...

Vėliau basom ant sniego atsistojau,

ir parašiau eilėraštuką drąsiai

Sveiki brangieji,
sezonas susirašinėjimo prasidėjo.
Oi kaip šaunu,kad man padedate kurti posmelius...

Tai va,atsakysiu trumpai:

Gyvenimas juk nuostabiai puikus.
Žydroj padangėj debesėliai sklando.
Kai saulės spinduliai nuties takus,
Pasieki juos ranka,paglostyk švelniai.

Ir suskambės melodija širdy...
Tavoji siela skris į MEILĖS erdvę,
Te rūpestėliai liks toli,toli...
Pajuski laisvę,dievišką palaimą.

Sėkmės ,Sėkmės,Sėkmės nuostabiam jaunimui...

p.s.o po sniegelį ir aš mėgstu basa pavaikščioti...jokių slogų..........

LIKIMAS (2003,11,21)


TAU LEMTIS PLANAVO,
ŽVAIGŽDELES DĖLIOJO
IR IŠPRANAŠAVO
TOLIMĄ KELIONĘ.

DEBESYS TAU KLOJO
MINKŠTĄ PATALĖLĮ,
LIETUVĖLĖ MOJO
BALTA SKEPETĖLE.

PASITIKSIU LEMTĮ,
MOTINA-TĖVYNE,
IŠVYKSTU Į TREMTĮ—
DOLERIŲ GADYNĘ.

O,ŠALIE ŽAVIOJI,
MEDŽIAI AUKSU TVISKA...
DOLERIAIS VILIOJI,
ŽADI DUOTI VISKĄ.

KIŠENES ATSTAČIUS
EINU PER BRODVĖJŲ,
BET...KIŠENĖS TUŠČIOS,
ŠVILPAUJA TIK VĖJAS.

Rita, perskaičius tavo žodzius jaučiu tavo būseną. Man teko patirti tuos pačius jausmus. Todėl siunčiu tau eileraštį-palinkėjimą iš visos širdies.


Tu ne tas kas valgė šiandien duoną
Tu ne tas kas rūpesčiuos paskendo
Tu ne tas kas įkvepia ir iškvepia
Tu ne tas kas išmintim dalinos
Nes tu esi šviesa
Tu žydras perlas
Tu gali keliauti spinduliu šviesiu
Ir tau nėra nei laiko ir nei greičio
Tu esi palaima
Meilė tu esi kur savyje gyvena
Kur bebūtum

O dangus visur tas pats - šviesus, nepaliestas
Žvaigždės amžinos visur visiems į svajones kelius tiesia
Ir kai medžio žydinčio šakose padvelkia vėjelis
Tu žinai tai glosto tave mūs Šviesus Tėvelis

Kur tu bekeliausi kur tu benueisi
Tu esi ne vienas
Tik pavirsk šviesa
Ir visą Žemę vienu mirksniu tu gali aplėkti
Ir mylinčias kitas širdis paliesti

Laimingai

Galėčiau rašyti daug ir visko, bet nenoriu skambėti disonansu tarp kitų akordais skambančių žodžių.
Eils lengvas, kabina socialinius klodus. Man patiko tik žodžiai apie gimtinę: giliau išjausti, štrichuoti giedriu jausmu ir meile.

Brangioji,išspaudei man ašarėlę.Dėkui už nuostabius žodžius.
Sėkmės.
Visuose šios planetos kampeliuose žemė,vanduo,medžiai,oras,vėjas, SAULĖ,viskas mūsų ir turėtume išsaugoti MŪSŲ planetą...
O karai nesiliauja.Liūdna.

Tetute Ritute , aš Jumis palaikau visomis keturiomis savo letenėlėmis ir jauna širdele , noriu gražios , laimingos ir klestinčios savo tėvynės . Kurkite ją tokią puikią , kuri jaučiasi iš Jūsų eilėraščių . O pritarimui siunčiu savo švelnų pabučiavimą į Jūsų skruostelius .