Tiesiog eilėraščiai

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Tiesiog eilėraščiai

Standartinė Mindaugas » Sek 09 21, 2003, 14:17

Vesna:
Под чистым покрывалом Неба
Уснула юная Земля
И на устах ее улыбка
От осознания себя
И от любви рожденной снова
В сердцах людских
И от босых ступней Влюбленных
Единственных Живых…

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:10

Быстрая река
Спрыгнула с обрыва.
И как стрекоза,
Брызгами взлетела.
Напоила птиц
И пугливого коня.
На краю ресниц
Покачалась у меня.....

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:12

Вот и солнце скрылось в палитре
У художника сказочных дней.
И на сером холсте - тротуаре
Ловит кошка дрожанье ветвей.

То присядет, замрет и не дышит,
Наблюдая за танцем теней.
То юлою кружится и ищет
Как же сцапать тенистых мышей.

Ветер бережно движется рядом.
Не шумит он, довольный игрой..
Кто - то пискнул за серой оградой
И исчезла кошка стрелой.

Ночь укрыла город собою,
Все покрасила в сумрачный свет.
А потом умыла грозою,
Кто-то спит, ну, а я еще нет.....

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:13

Раскатом грома наполнилось небо.
Присели птицы и города.
За белым ветром примчалось эхо,
Оно звало за тобой в снега.

В мою ладонь занырнула капля
И улыбнулась всему вопреки.
Она мне спела о тихой заводи,
Что повстречалась ей на пути.

В печальном небе хлебные голуби
Несут на крыльях мир и покой.
Отбрось проблемы в разные стороны,
Я покажу тебе что- то, иди за мной.....

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:14

Нежные ростки
Свет нашли сквозь землю.
Словно маяки
На краю селений.
На ветру они
Танец исполняют,
В музыке любви
Вечность измеряют........

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:15

За бесконечно усталым днем
Много шума;
Жизнь отражается хрусталем,
В каплях у моря.

Слова ложатся на белый лист
Ночью седою;
Есть в прошлом то, чего здесь нет,
Тянет порою.

Мы так привыкли помнить года,
Тихие песни;
Что забываем смотреть в глаза
Своей половинке.......

Mindaugas
Pranešimai: 1311
Užsiregistravo: Pen 09 27, 2002, 23:01

Standartinė Mindaugas » Pir 09 22, 2003, 21:16

“ ВЕТЕР ”

Борьба весны и зимы
С морщинами на лужах.
В тепло оделись мы,
Лишь ветер в поле кружит.

В любую щель скользнет,
И нет преград, нет боя.
Лишь слышно, что поет
Как волны у прибоя.

И позабыв где ты,
Закрой глаза, замри.
И вслушайся в стихи
И голос пустоты...

Jelizaveta
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: Ant 05 20, 2003, 15:52
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Jelizaveta » Ant 10 07, 2003, 15:59

Когда я иду по улице,
Я вижу - люди целуются,
Расходятся на поворотах,
Ругаются в пол оборота.
Снуют, голдят, объясняются,
Плюются и не стесняются,
Тихонечко сплетни жуют
И радуются, что живут.
(c) Ksiusha Krapivina
O kieno eilerashchiai tie, kuriuos Tu, Mindaugai, parashei? Labai grazhus.
Jei tu teisi zhmones, vadinasi, neturi laiko ju myleti. (c) MOTINA TERESE

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Ant 12 16, 2003, 11:35

Mano pavasariai
Ir mano rudenys,
Jūs širdį atveriat,
Aplinką užburiat.

Kaitriosios vasaros
Ir žiemos, bundančiam
Pasauliui sekat vis
Pasaką judesio-

Tą kaitą amžiną,
Bei laiką skubantį
...Ir meilę, galinčią
Įveikti liūdesį.

Irena-irocka
Pranešimai: 460
Užsiregistravo: Ket 02 27, 2003, 14:50
Miestas: Vilnius

Standartinė Irena-irocka » Pen 12 19, 2003, 17:39

Light
Любовь, что может быть прекрасней,
В ней чистота и яркий свет,
Когда ты любишь - это счастье,
Соединившее людей.
:D Tegu svajonės pildosi! :D

Irena-irocka
Pranešimai: 460
Užsiregistravo: Ket 02 27, 2003, 14:50
Miestas: Vilnius

Standartinė Irena-irocka » Pen 12 19, 2003, 17:39

Singyl
Пройдет безумственная юнность,
Наступит рассудительная зрелость,
Но в памяти ребяческая глупость
Останется как утренняя свежесть.
:D Tegu svajonės pildosi! :D

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Pir 12 22, 2003, 14:18

Manau, kad mes tinkamai neįvertinam tariamų žodžių reikšmės. Ir ypač poetinio žodžio. Tai ne tik priemonė minčiai išreikšti, bet ir žymiai žymiai daugiau, ką net žodžiais sunku įvardinti - jausmų prisotintos vibracijos pasiekia atokiausius galaktikos kampelius, paveikia ląstelių gyvybines funkcijas, elektronų judėjimą atomuose...

Poetinio žodžio kūrėjai,
Jūs sau ir gydytojai, jūs sau ir budeliai.
Ir ne tik sau...

Ingrida
Pranešimai: 229
Užsiregistravo: Tre 05 14, 2003, 12:36
Miestas: Panevėžys

Standartinė Ingrida » Tre 12 24, 2003, 10:03

Pagal V.Megre knygų citatas:

Apgaubkim meile tuos, kurie šalia mūsų -
Juk gelmėj širdies mes kiekvienas turim šilumos.
Juk kad ir kiek naktų beateitų,
Po jų ir vėl išauš diena.

Kiekvienas mūsų pats sau nukala likimą, -
Ir pats sau viską geba susikurti.
Juk ne išsyk Žmogus suranda laimę -
Savy atsakymą išgirst kiekvienas galim.

Gyvenimas laimingas Žmogui skirtas -
Kiekvienas laimę nešiojamės savy!
Juk meilė stebuklus sukurti geba -
Juk tik širdim pajaust, suprasti galim!
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Ket 01 08, 2004, 10:29

Kažkur minčių pievoj
Kaip debesys ganosi žodžiai.
Subrendę jie liejas,
Po platų pasaulį klajoja.

Bandau juos sugauti.
Bet įrankis mano – tik rėtis.
Banginiai nuplaukia,
Smulkioji žuvelė telieka.

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Ket 01 08, 2004, 14:05

Esu per daug žemiška.
Tai ko čia lendu į eilėraščius?
Ir naktį man pasakas
Dainuoja sapnai, o ne vėjas.

Ir ko čia nerimstu,
Prie žodžių nitriai kabinėjuos?
...Išryškinsiu mintį -
Tada jau tikrai patylėsiu.

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Tre 01 21, 2004, 13:04

Likimo knygoj surašytos visos galimybės.
Jos kaip lošimo kamuoliukai automate byra
Ir įvelia į įvairias lygybes/nelygybes,
Kurias išspręsti vėl gyvenimas paskyrė.

Tiek daug kelių, bet jie visi daugmaž panašūs,
O aš norėčiau jaust kaip erdvės mane neša,
Žvaigždutę pabučiuot, paglostyt paukščių taką
Bei užsigaubt banguotą vandenynų skarą.

Bet ne, geriau aš būsiu čia, manęs kur laukia
Medelis, upė, ilgas kelias, žalias laukas,
Nes, gali būt, kada laisva nuo žemės tapsiu
Norėsiu viską atiduot už duonos kąsnį.

bute
Pranešimai: 72
Užsiregistravo: Ant 02 04, 2003, 14:46
Miestas: Taurage
Susisiekti:

Standartinė bute » Tre 01 21, 2004, 13:06

:)

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Pen 01 23, 2004, 22:47

Agne, ačiū už eiles... Stebiu kaip jos keičiasi. Smagu skaityti. DAR (kaip Laimis kažkada kabinėdavisi prie visų :lol: :lol: :lol:) :wink:

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Pir 01 26, 2004, 10:42

ačiū už ačiū. Tikrai keičiuosi. Rimtėju. Reikės pabandyti sugrįžti prie vaikiškų, linksmų, lengvų, išdykusių :wink:
O čia - praėjusio savaitgalio

Kad galėtum gyventi –
Reikia tavęs.
Dar daugiau tavęs reikia,
kad numirti galėtum.

Just. Marcinkevičius „Esi“

... ... ...

Kad galėčiau gyventi
Man reikia tavęs kaip duonos
Sekmadienio rytą šventą
Nuo staltiesės pievų paduotos.

Kad galėčiau dainuoti
Man reikia tavęs kaip oro
Su vėjo gaudesio šluotom
Ir miško šepečio choru.

Kad galėčiau mylėti
Man reikia tavęs kaip saulės,
Pripildančios žiedo klėtį,
Vienatvės rūdis nuplaunant.

Kad galėčiau sugrįžti
Man reikia tavęs kaip sodo,
Kur vaismedžiais širdys žydi
Ir gimtą lopšį linguoja.


..................................................


Gyvenimas į garbanotus plaukus man įstrigo
Ir dūzgia čia, kaip pasimetus bitė keberiojas,
O aš blaškausi tap savų radybų, netekimų
Atrodo, kad gyvenimas supainiojo man kojas.

O į mane ir į gyvenimą įklimpo laikas.
Jis bando išsilaisvint ir norėtų mus paleisti,
Bet mes jį už akimirkų kvailų, didingų laikom.
Kodėl? Matyt, todėl, kad vis dar manome: taip reikia.

Štai netolies tu sprendi, kaip išnarplioti likimą,
Bet mūsų gijos susipynė, smarkiai susiraizgė...
O sako, kad laisvi mes esam vos tiktai užgimę.
Nesišaipykit, imkit ir parodykit tą laisvę.

Ir dar kažkas labai jautrus ištirpo raizgalynėj.
Jis žiūri. Juokias? Ne, tik šypsosi šiltai ir tyliai
Bei kantriai laukia kasdienybėj mūsų sudygimo,
Nes mus be galo ir be krašto, ir be saiko myli.

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Pen 02 13, 2004, 11:39

Esu aš šulinys po karties gerve,
Gręžiuosi į gelmes ir žemės klodus,
Kaupiu ir brandinu nektarą brangų
Ir jį kaip veidrodį aukštybėms kloju.

Ištirpo praeities atodūsiai ir juokas,
Paniro į gelmės bedugnį vyzdį,
O ateities balti šešėliai raibuliuoja
Lyg plunksnos sparno jau pakelto skrydžiui.

...Ač čia – uždusus, trumpute suknyte –
Atkelsiu dangtį girgždantį, medinį,
Kad gelmėje mergaitę pamatyčiau,
Už jos – pasaulį-žydinčią alyvą.

Skelbti atsakymą