Tiesiog eilėraščiai

[Agnė]

>>>> glesum

[Agnė]

Mašinų mėšlas orą žudo,
O protai/rankos/kirviai duobę kasa
Žaliajam gydytojo rūbui,
Nes tikisi čia litą rast ilgesnį.

Kai smarvė veržiasi į kūną,
Kuris taip pat tave ir vėl išduoda,
Ir net prasmė praranda būti,
Tada tu įlendi į kietą luobą

Ir nematai, nenori tu matyti,
Kaip savimi atvožęs sunkų kapą
Daigelis išlenda trapios žolytės.
O juk galėjo sėkla būti milijoną metų...

Nežino jis, kad vėl asfalto plokštė
Pakreips visai kita linkme šį kelią,
Bet jam juk taip svarbu ištarti žodį,
Nes skamba jį prikėlęs žodis kiekvienoj ląstelėj.

[Mindaugas]

Heh Agne,

[mantautas]

Metų laikai

Šitoj planetoj gyvenu,
Žemė ji vardu.
Joj taip nuostabu,
Kaip miške esu.

Kaip rudenėlis vėsus,
Nuo medžių nupurtė lapus ,
Jau saulelė mažiau šviečia,
Už debesų slepias.

Kaip žiemužė baltoji,
Užpustė sniegu miškus,
Kaip jos šaltis didžiausias
Šaldo ežerus ir upelius.

Kaip blizgančios snaigės
Krenta iš didžio dangaus,
Kaip voverės mažos
Miega aukštuos medžiuos.

Kaip pavasaris žalias
Ištirpdė sniegą baltą,
Kaip voverės mažos
Pabudo iš saldaus miegelio.

Kaip medžiai atgijo,
Žalius lapus užaugino,
Kaip jų žiedai žydėjo
Ir bitutės žiedadulkes rinko.

Kaip vasarą karštą
Saulė šildė mus savo spinduliais,
Kaip švietė dangaus žydrynė
Taip skaisčiai žydrai.

Taip nuostabu
Šioj planetoj yra
Ir man taip malonu
Būti dievo sūnum!

[darja]

labai grazu, Mantautuk, tik nepyk - "istirpde" reikia rasyti su "p" raide...

[mantautas]

Nei pykstu, nei ką ...Kaip tik ačių, kad mane pataisei...

[darja]

prašom prašom, tik kad "ačiū" rašosi su "ū"...

[mantautas]

O Dieve, gal nuo proto nušokau
Vistiek ačiū už lietuvių kalbos pamoką

[darja]

prasom, nesupyk - cia mano tokia profesine "liga" - visiems klaidas taisyti, ypac mokinukams, tik kas mano istaisys...

Sekmes kuryboje tau, Mantautuk (ir nekreipk demesio i mano priekabiavimus )

[Rytė]

Tyla pavasariu kvepia,
Širdis sparnus augina,
Pasaulį mintys stebi,
Viltys save brandina...

Žole sugėrus lietų
Ramybei atsiduosiu,
Sutikus ryto vėją
Jo ilgesiu alsuosiu...

Ateis diena tikiu,
Pakilsiu iš sapnų...
Gyvenimu savu
Nebėgsiu nuo savų...

[Alyta]

Stovi stai zmogelis
Ant kalno...zvelgia jis toli
Nuliudes tyliai klausia
Kas as ir kas many?

Isgirsta balsa svelnu
Uzlieja ji silta banga
Ir plaukus pakedena veju
Susildo meiles ji liepsna

Tu viskas ir as tai tu
Nieko nebijok suneli
Eik drasiai
Savo pasirinktu keliu

Tai kodel teveli
Taip skauda ir liudziu
Norejau padaryti gero
Padariau klaidu

Stai atskleidei keleta tu paslapciu
Didziuotis jom pradejai
Neisgirdo zmones ju
Liudeti tu pradejai

Tu istarei zodzius svarbius
Sudrebinai dievaites sirdi
Kita susildei zvilgsniu siltu
Bet zodziai,zvilgsnis ne tam skirtas

Bet ta sviesa tokia svelni
Taip noriu ja dalintis
Turbut nemoku tos kalbos
Ar nemoku jos isgirsti

Sukurti kalba tu gali is vejo
Is gamtos garsu,spalvu,kvapu
Idesi savo sirdi
Supras ja daug sirdziu

Stai girdi jos zodzius pirmuosius
Ir dziaugsmo asaros tau rieda
Nieko niekada neteisk
Kastiena spinduliuoki sviesa

Ar galima sukurti sviesa
giliai is pragaro gelmiu?
Viskas bus suneli
Kaip nuspresi tu

O kaip suprast mokytojus visokiausius
Galima,negalima sako jie
Isminti zarsto ivairiausia
Ir patys kencia jie kasdien

Klausyk sirdies ir spreski pats
Kuom tiket ir ka atmest
Tu laisvas leist,drausti laisvas
Beribe tau pasirinkimo laisve

Gera man Kurejau
Klausyt Tavu kalbu
Girdeti kaip lopsine
Dainuoji lapu slamejimu,lakstingalu balsu

Kaip glostai kunus musu
Gaiviais lietaus lasais
Kaip kuteni mums skruostus
Saltais ziemos speigais

Nusprendziau,busiu toks kaip Tu
Stengsiuos kiek galiu
Ir glostysiu vaikaicius
Zolytes ziedeliu melsvu

Taip sugryzk prasau
Mums bus smagu
Kai kursim ir kitus pasaulius
Mes visi kartu

Oho kaip bus smagu
Keliaut aukstai zvaigzdziu taku
Ziuret i Zeme is toli
Zinot,kad panorejus,gryzt gali

Oi kokia Tava mintis galinga
Man labai dar sito stinga
But visai smagu
Atsilikt nuo Taves tik zingsneliu

Zingsneliu neatsilik
Imk mane tu ir pavyk
Ir pralenki tu mane
Visatos kitame gale

O ar taip gali but
Kad pralenkt Tave Zmogus?
Tu visatoje svarbiausias
Geriausias ir ismintingiausias

Juk sunu tu ir pats turi
Jis irgi as ir tu,ir jis
Slapta tari tu sau
Pralenk mane brangus sunau

Ir as to trokstu,kaip ir tu
Kad pralenkt mane sunus
Ir dukrele mane pralenktu
Visata mama,jai nusilenktu

[kosmeja]

labai labai grazu

[Uosis]

[Alyta]

..

[sraige]

Labai

[Alyta]

..

[darja]

...tra lia lia lia lia...

[Alyta]

Ateis nauji laikai
Ir mus pakeis vaikai
Zemej linksma bus
Lauks ji vel atgimstant mus

Pasitiks ji mus mazus
Rojaus sodu nuostabiu
Isbuciuos ji mus kiekviena
Gaubs ji meile mus kasdiena

Busim kudikiai mazi
Zvelgsim laimes kupini
Ir sypsosis mamos mus
Tetciai mus laikys delnuos

Motinele Zeme
Dziaugsis mus prisilietimu
Kai mazi roposim
Pievoj tarp geliu

Kai ragausim zieda
Pirsteliu paliesim zioga
Paliete berzo mes kamiena
Pirma karta atsistosim

Dziaugsis mus Zemele
Kad vaikai jau stovi
Kurti meiles erdve
Jie toliau vis nori

Kai begiot pradesim
Vejus mes vaikysim
Saulei patekejus
Is dziaugsmo mes suklyksim

Papasakos seneliai
Apie zeme dabartine
Mociutes dainuos mums
Vakarais lopsine

Mokintis pradesim
Ismintim dalintis
Vakarais rymosim
Zemen gruda pasodinsim

Kai jau mes paauge
Supsim sese ant sakos
Pasodine medi
Aplink ji pasoksim

Grazus mes uzauge
Meiles savo rasim
Upej issimaude
Myliu:garsiai tarsim

Meiles erdves plesim
Patirties turesim
Naujas kartas sukure
I zvaigzdes ziuresim

Musu Zeme dziaugsis
Mumis-savais vaikais
Kad keliaut noresim
Zvaigzdetais mes keliais

Tais keliais keliausim
Kursime gyvybe
Visko isragave
Isplesim amzinybe

[glesum]

Tik zodziai paprasti
bet virpu as visa...
Ir skamba lyg varpai
ir liejas, lyg daina...

[Alyta]

Tie zodziai-mano MEILE
Te skrieja jie toli
Te nesa amzinybem
Prisidet tikrai gali