Skambantys Kedrai

Zvaigzdetas dangus
Sraiges miega giliai
Ziema cia pas mus
Joms sapnuose gerai

Lietutis lijo seniai
Mums plove skruostus
Daba aplinkui serksnai
Pavasari zalia cia bus

Ranka musu Tevo
Sakele pusies
Azuolo, klevo...
Glosto ertme sirdies

Kriause auksta
Obelys senos
Gluosnis nusvires
Stovi ir klevas

Berzas baltutis
Supas prie kelio
Kerotas lazdynas
Sakas vis dar kelia

Tose lajose
Tevu mus davasia
Ka kuzda jie mums
Veju take

Alyta Galintėnas wrote:Zvaigzdetas dangus
Sraiges miega giliai
Ziema cia pas mus
Joms sapnuose gerai

Gal ilgai miegos, gal ne
Bet daugiau negrįš į čia
Ir ant kelio jos nešliaužios
Ir po kojom nesipainios

[quote="Alyta Galintėnas"
Tavo siela dar sves
Kursim drauge[/quote]


Matau tava sirdis nurimo
Nebesiblasko sukuriuos
Ir jau sviesius zodzius tari man
Apvainikaves svajomis juos.

Laikykis, Drauge, duoto kelio
Ir semkis trykstancias zinias
Saus ataugos dangun kelmelio
Linkesiu tau sekmes ir as...

Ir kas cia darosi dabar
Visi poetais dainiais, tampa
Labiau dziaugiuosi vis kas kart
Tai gaudzia lyg padangiu varpas

Kas pakerejo kurybai Jus,
Kaip lupomis eiles sudejot?
Kur vejai jus eiles nupus
Ir jausmus, kuriuos iliejot

Te skrenda i visatos krasta
Nunesa zinias tenai
Kad zemeje ledai jau braska
Ir bunda joj Dievai

Te nesa vejai amzinyben
Eiles, jausmus,mintis
Te kalba apie Jus grozybes
Tikejima,aistras,viltis...

Gabriukas naktimis sedejo
Cia daug ka moderavo
Tiek triuso Ji idejo
O atlygio,net "aciu" deramai negavo

Tad Aciu tau jaunoji deive
Pirstukais zvitriais savais
Suspaudei ir sudejai
Visas temas gerai

Taškas.

tai štai, pasirodo, koksai "poeta", mūs Alyta iš Alytaus

ir ... naujos žvaigždės randas danguje

Zvaigzdziu daug danguje
Ka sako jos
Kai krinta naktyje?

Kur skrenda jos dangaus skliautu
Lyg Dievo akys
Ka veikia jos dienos metu?

Ko jos ziuri taip i mus
Stebi,zavi
Istisus tukstantmecius ilgus?

Kas zvaigzdziu mysles imins
Isifruos visiems
Ju jausmus patirs

Kur skrenda zvaigzdes
Ka sako jos nakty
Gal sako jos:mergaite
Tu manyje ir as Tavy

...

Todel ir saule linksmai sviecia
Kad meile mes daliname
Nunokus aukso grudui kviecio
Mums vainikus is metu pina.

Dienas skaiciuojame, vis laukiam
To kankliu skambesio tyro
I ateiti sviesia mes plaukiam
Taika ir ramybe te tvyro!

Taip... ir aš jau buvau pasiilgus žvaigždžių...
Toj beribėj tamsoj man taip trūkdavo jų...
Bet dabar... Dieve mano, pasaulių šimtai
Priešais mano akis...
Ar ir tu tai matai?

Epizodas

Melsva svajone apšerkšnija miškas
Pakloja pasaką, paglosto šaltuku
Aplinkui tiek erdvės ir kloniai tviska
Aplaisto širdį ramumos ritmu

Tik prisiminti skrendantį troškimą
Paskęsti neužtvindytam lauke
Išnešti saujoje užsimiršimą
Lyg sesę dilgėlę bandau pakelt delne

Tekėti nesivaržant paprastumo
Nebedejuoti, kad aplink tamsu
Išlieti dainą, skausmą ir jautrumą
Gurgėjimu tarpu staigių griovų

Mes tiktai upės bėgančios į tolį
Mes taip trumpai čionai, dabar
O žmonės moja mums - iki rytojaus
Sugrįškit ryt tikėjimo vardan

Žiūriu pro langelį,
Matau šunelį.
Plaukia debesėlis,
O jame skrenda lėktuvėlis.

Apčioj močiutė,
Šiltam tvarte triūsia.
Duoda katinui šilto pieno,
O jis kraipo ūsus.

Močiutė žino,kad kačiukas kraipo ūsus,
Todėl,kad uodžia,
Ar pelės neatskuodžia.
O paskui ausis pakreipęs,
Laka pieną kaip pašėlęs ir nieko jam daugiau nereikia.

Katinėlis gero būdo,
Palakė pieno ir užsnūdo.
Močiutė geru ir šiltu apklotu,
Jį švelniai švelniai glosto.

Atsakas i Toltik "Epizoda"

Dvasia gimininga man siela
Prabilo ritmingaisiais zodziais
Atrodo skaitau, kas man miela
Mane savyje tu parodei.

Pradziuginti visa aplinkui
Tau skirta, nes dainiumi stojai
Taip artima, man tai patinka!
Lyg muza mana basakoje!

Mažas,mažučiukas,
Tas rainaūsis mūs kačiukas.
Žvelgia su padėka,
Kai duodu pieno,į mane.
Dalina meilę,
Kaip seilę,
Kiekvienam,mūsų kieme.
Žalios akytės,
Raina nosytė,
Raina uodegytė
Ir burnytė.
Rainas kūnelis,
Meilės pilna širdis.
Jo širdį sušildė,
Miela,kilini žmonių mintis.
Tas mielas kačiukas,
O tas bekraštis jo ilgas žvilgsniukas.
Ramina ir gydo,
Jis mus visus čionai.
Nuo jo murkimo būna mieli mūsų vakarai.
Mes sekame paskas jam,
O jis nuima stresą pasauliui visam.
Skleidžia laimę
Ir svikatą
O meilę tiesiog dalina kiekvienam.
Štai koks mūsų tas kačiukas,
Mažučiukas,
Rainučiukas.

Nu ačiū.Net gera ant širdies pasidarė:D