Page 18 of 22
Posted: Sat 03 25, 2006, 10:51
by Alyta
...
Posted: Sat 03 25, 2006, 16:26
by loreta
Alyta, ar nebusi gerbiamo Erlicko sunus?
Posted: Sat 03 25, 2006, 18:03
by Žvaigždėtas dangus
vau
Posted: Sun 03 26, 2006, 23:08
by Toltik
***
Gęsta saulė, horizontas siaurėja ir vėjas
Lieja žiedlapius žydrų padangės pakraščių
Atsigulęs miško pievon, pailsėt nespėjęs
Mintimis į ateitį skrendu
Jausmuose virš vilnies sidabrinės
Su žuvėdros sparnų grakštumu
Raižau deimantais savo likimą
Laukuose nugrimstu lubinų
Virš kalnų surikiuotų sargybon
Neša lietūs drugelių sparnus
Ilsis suopiai ir žvilgsniai vėlyvi
Tiesias linkui pirmųjų žvaigždžių
Plauna bangos vandens amžinumą
Ir liepsnoja kieta praeitis
Saulė kyla virš jūros tėvynės
Spinduliai lai mums siūlais pabus
Ausim tviskantį rytmečio rūbą
Aukso lapais dabinsim plaukus
Lai nespėjus išdžiūti šlapynė
Širdyse mums gimtine nubus
Tarp švelnių kiminų paprastumo
Gailiai rasą barstys rateliu
Išsitieskit į pamirštą jausmą
Ir prie žemės priglauskit ausis
Ten išgirsite džiugų gaudimą
Nekantra jos dainuoja širdis
Laukia ji – tuoj sugrįš į tėvynę
Kažkada sudarkyta mintis
Posted: Sun 03 26, 2006, 23:09
by Toltik
***
Dar nesugrįžęs iš eilinio žygio
Žarstau dosniai senus patarimus
Kaip reik kentėt po praloštų lažybų
Ir kaip žiūrėt į milžinus namus
Nes dar ne tas kuris dainuoja
Ne tas dainas ir ne tokia nata
Kiekvieną pumpurą mana širdis bučiuoja
O protas lygina išmėtytas kortas
Dviveidis raktas, tirpsta ant plytelių
Glazūra varva skruostai ištepti
Grakščiai surizgęs laimingasis kelias
Juo pakeliaut manoji paskirtis
Aš vis ne tas ir vis nepasibaigęs
Ir vis suspurda po delnais širdis
Iš žemės grumsto išraitysiu raidę
Te suskamba visatos mintimis
Tegul šuoliuoja žodžiai ir troškimai
Per pievų rasą per rudens miglas
Suplėšo skraistę, spinduliais išrašo
Padangėj žydroje skambias natas
Aš dar ne tas, dar ilgesio krisleliai
Iškrist negal, bet norisi sušvist
O vėjas tas, plaikstydamas liepsnelę
Su praeitim vis kviečia susirišt
Ir jau ne tas, kur trypčiojo sušalęs
Ne tas kur ledą skaldė akimis
Prižiro pilnos saujos šito gero
Kaip neskubėti šalinant rakštis
Dabar aš tas, kuris nurimti gali
Bet nenurimsta ir nesiruošia užmigt
Dabar aš čia, o mano senas kelias
Nušvinta saulės spektro spalvomis
Aš būsiu ten, švelnus šilų ošimas
Užlietas švelniai vakaro žara
Ir pasiliksiu kur nepasibaigia
Nei atgimimai nei kitimų pamoka
2006-03-26 22:00...
Posted: Sun 03 26, 2006, 23:09
by Toltik
***
Per šimtmečius su šaknimis išrautas
Nelikę nei siūlelio delnuose
Ir keturkampiais senos mintys plaukia
Saulėlydžiais vėl sušnabžda tyla
Asfalto stačiakampiais apribotas
Kampuotą miesto veidą raminu
Tik nesisieloki – kultūros stoką
Pekeisim amžinatvės ugnimi
Nusiramink ir nevirpėk antenom
Troleibuso laidais nebeskambėk
Šios stygos trūkinėja ir nemoka
Jom muzikuot nei vėjas nei vaikai
Nebeliūdėk dėl to, kad toks ribotas
Tu savo paskirtį be priekaištų laikei
Ateina laikas mano drauge ir šypsokis
Kada tave į atsargą paleis
2006 m. kovas 26 d. 23:00...
Posted: Mon 03 27, 2006, 0:06
by jasmin
"Gęsta saulė, horizontas siaurėja ir vėjas.." Labai gražus
Posted: Mon 03 27, 2006, 10:33
by Neringa
Sugrįžk į sodžių
Nebebarstyki žodžių
Kaip sėkla kaupk jėgas prasiveržimui
Ir švelniai tylomis prie Žemės prisiliesk
Sodinki ąžuolus jau šiandien
O ten - ir prasmė begalinė į tavo Sielą įsilies
Posted: Mon 03 27, 2006, 17:17
by loreta
Toltik wrote:***
Ausim tviskantį rytmečio rūbą
Aukso lapais dabinsim plaukus
Lai nespėjus išdžiūti šlapynė
Širdyse mums gimtine nubus
Graziai Toltik kalbi, i sirdi...
Ir mes su tavimi
...Ausim tviskanti rytmecio ruba
Plaukus suksim i aukso lapus...
Posted: Tue 03 28, 2006, 8:17
by Toltik
))) Džiugu, turbūt tai vienas iš tinkamiausių žodžių
)).
...Aukštyn širdis...
Posted: Tue 03 28, 2006, 11:12
by Toltik
Lietus
Lietus lašnoja
Tirpsta sniegas
Nusidriekia upelių voros
Lietus praeina
Pasilieka
Tik lietuje išbrinkę tvoros
Ir męs
Lyg tie lašai pabirę
Į atgimimą veržliai tekam
Apsidairyti nesuskubę
Takažolėm prie tako šnekam
Neišmatuojamas takumas
Palikę žemei kūną seną
Pavasario lietuj sujudę
Balta puta per upės vagą
Posted: Tue 03 28, 2006, 16:51
by loreta
Ar gali but, kad zodziai tariami
Taip nuosirdziai ir taip siltai
Is kareivelio lupu sklinda? As rami,
kad galime didziuotis ir, kad tai -
Atnes mus tautai didi zmogu!
Posted: Tue 03 28, 2006, 17:00
by Uosis
gražu
Posted: Wed 03 29, 2006, 8:23
by Toltik
) Na kartais pasitaiko ir tokių
Kurie kariaut temoka tik žodžiu
O kartais būna baisiai nejauku
Kai tarp žmonių
Iškelti bando lik dausų
Prarasti lengva pagrindą po kojų
Kai visos mintys paukščiais išplasnoja
Arba skaidria rasa
Save po pievas išbarstai sapne...
Posted: Thu 03 30, 2006, 16:57
by loreta
Galima paskatint zmogu
Kelrode zvaigzde vadinant
Nesipus tusciai, lyg smogas
Ismintingasis - ne vynas.
Posted: Fri 03 31, 2006, 22:16
by loreta
Posted: Mon 04 03, 2006, 21:03
by Iveta
Posted: Fri 04 14, 2006, 18:35
by loreta
Kreipimasis i paklydelio sirdi
Kiek dar braidziosim geismo purvynuos
Virs kitu save keldami naiviai?
Ir ragausime uzdrausta vyna
Kurs gyvatemis paryciu raivos?
Ar ilgai eilese stoviniuosim
Prie svaiginancio dumais tabako?
Ir ne zmonas savasias papuosim,
O meiluzems ieskosime batu?
Prigimimo nekaltinsim. Iprociais
Vadovavesi ketvirti amziaus
Tiltais sliauziosim luztanciais, krypstanciais
Nevilty savo siela suglamzysim.
Ar vertejo gyvenima duota
Taip isduoti ir graudziai apvilti?
Kelkim dvasia ramybe pasotint
Ir suteikti gimdytojams vilti.
Posted: Sat 04 15, 2006, 18:03
by Trėja
Brangieji eilaraščių kūrėjai: sukurkite ką nors velykoms! Noriu uzrašyti atvirutėse kokius grazius velykinkius sveikinimus,mintis ar zodzius .......ir neturiu.......O pačiai šiandien nesigalvoja....
Būčiau Jums labai dėkinga!
Posted: Sat 04 15, 2006, 20:38
by Alyta
Saule kelia zeme
Bunda miskas po ziemos,
Gyvybes sventas ratas,
Sukas,sukas visados
Zibutes-misko akys,
Zvelgia dziaugiasi ryte,
Prisikelimo daba metas,
Ledai nuplauke upe
Parnese mama namo,
Verbos sakele zalia,
Sesuo marguti dazo,
Laimina tevelis stala