Mano tėvelio eilėraščiai
Posted: Tue 03 30, 2004, 20:59
Matyt, pavasaris - toks metas, kai apsisuka galvelė ir kyla noras kalbet eilėmis , bet, kaip jau minėjau, pati tingiu rašyt eileraščius (patį ilgiausią - vieno stulpelio buvau įdėjus ), tai nusprendžiau, kad perrašysiu keletą savo tėvelio eilėraščių, nes man jie gražūs, o ir jums kai kam patiko, sakė, dvasią pakėlė Jei nusibos - pasakykit, liausiuosi, o jei patiks - irgi pasakykit, parašysiu dar O kadangi, kaip jau pastebėjot, esu egoistė, tai pradėsiu nuo skirto man, nes man jis pats gražiausias :
Sūpuoju dukrelę
Sūpuoju čiūčiuoju dukrytę ant rankų
su meile nutildęs aikštingą verkimą.
Girdžiu jos alsavimą greitą ir tankų,
kaip pievų žvangučio lengvutį gaudimą.
Kiek džiaugsmo, kai kūdikis vograuti bando,
bematant užmiršęs ištikusią dramą.
Akytės lyg kregždės po kambarį sklando
ir žvaigždėmis blizga pamačiusios mamą.
Palaimintas jausmas krūtinę užplūsta,
kai veidą paliečia mažyčiai piršteliai,
ar kai dukružėlė ant rankų užsnūsta,
tik retkarčiais šypteli putlūs veideliai.
Lenkiuosi laimingas pieš kūdikio grožį
ir, glausdamas dukrą prie tėvo krūtinės,
keliu ją į saulę, lyg pumpurą rožės,
Lyg skambantį posmą dainos rytmetinės.
Na, ir dar perrašysiu vieną iš 1931 m., kai jam buvo devyniolika :
Pavasaris
Pavasaris merginas žemei,
o arklas vilioja akėčias.
Senokai jau baigė tėvukas
anūkams žiemos pasakėčias.
Bernai kepures atsismaukę
papievėm su vyturiu švilpia.
Valencijos kutina šilą
ką berno krūtinėj netilpo.
Merginos niūniuoja prie lango,
vaizduojas plynias su mėlynėm:
"Ten pereitą vasarą bernus
su uogom kaip velnius ištrynėm..."
Jau tvartuose širmiai gugena
ir veržias kaip žvėrys į lauką.
Galvijai ir paukščiai ir vabzdžiai
pajuto pavasario trauką.
Gi varnos sutūpę ant kuolų
į ausį pavasarį karkia
ir juokias, kad pievose kurmiai
padarė didžiausią betvarkę.
Pakalnėj pabudusios ievos
varškės iš dangaus išsiprašė.
Krūtinė, per žiemą iššalus,
net meilės lašų išsirašė .
Na gerai, įsibėgėjau - dar vienas (1935 m.) apie vasarą - pažadu, paskutinis :
Vasara
Lūžta šienu pievos.
Kvepia medumi.
Su bite pritūpęs
gėrį ir semi.
Paukščių pilnos šakos -
linksta pagiriai.
Sotūs ir aptingę
čirškia įvairiai.
Vasara nunoko
tėvo rugiuose.
Kur tik pasisuksi -
saulė akyse.
Vienišos sodybos
Dangstosi klevais.
Auksaplaukis vėjas
ritasi javais.
Eitum, rodos, eitum
kažkur per laukus.
Ilgesio pagautas
vienas, nešnekus...
Sūpuoju dukrelę
Sūpuoju čiūčiuoju dukrytę ant rankų
su meile nutildęs aikštingą verkimą.
Girdžiu jos alsavimą greitą ir tankų,
kaip pievų žvangučio lengvutį gaudimą.
Kiek džiaugsmo, kai kūdikis vograuti bando,
bematant užmiršęs ištikusią dramą.
Akytės lyg kregždės po kambarį sklando
ir žvaigždėmis blizga pamačiusios mamą.
Palaimintas jausmas krūtinę užplūsta,
kai veidą paliečia mažyčiai piršteliai,
ar kai dukružėlė ant rankų užsnūsta,
tik retkarčiais šypteli putlūs veideliai.
Lenkiuosi laimingas pieš kūdikio grožį
ir, glausdamas dukrą prie tėvo krūtinės,
keliu ją į saulę, lyg pumpurą rožės,
Lyg skambantį posmą dainos rytmetinės.
Na, ir dar perrašysiu vieną iš 1931 m., kai jam buvo devyniolika :
Pavasaris
Pavasaris merginas žemei,
o arklas vilioja akėčias.
Senokai jau baigė tėvukas
anūkams žiemos pasakėčias.
Bernai kepures atsismaukę
papievėm su vyturiu švilpia.
Valencijos kutina šilą
ką berno krūtinėj netilpo.
Merginos niūniuoja prie lango,
vaizduojas plynias su mėlynėm:
"Ten pereitą vasarą bernus
su uogom kaip velnius ištrynėm..."
Jau tvartuose širmiai gugena
ir veržias kaip žvėrys į lauką.
Galvijai ir paukščiai ir vabzdžiai
pajuto pavasario trauką.
Gi varnos sutūpę ant kuolų
į ausį pavasarį karkia
ir juokias, kad pievose kurmiai
padarė didžiausią betvarkę.
Pakalnėj pabudusios ievos
varškės iš dangaus išsiprašė.
Krūtinė, per žiemą iššalus,
net meilės lašų išsirašė .
Na gerai, įsibėgėjau - dar vienas (1935 m.) apie vasarą - pažadu, paskutinis :
Vasara
Lūžta šienu pievos.
Kvepia medumi.
Su bite pritūpęs
gėrį ir semi.
Paukščių pilnos šakos -
linksta pagiriai.
Sotūs ir aptingę
čirškia įvairiai.
Vasara nunoko
tėvo rugiuose.
Kur tik pasisuksi -
saulė akyse.
Vienišos sodybos
Dangstosi klevais.
Auksaplaukis vėjas
ritasi javais.
Eitum, rodos, eitum
kažkur per laukus.
Ilgesio pagautas
vienas, nešnekus...