Skambantys Kedrai

darja wrote:Matyt, pavasaris - toks metas, kai apsisuka galvelė ir kyla noras kalbet eilėmis , bet, kaip jau minėjau, pati tingiu rašyt eileraščius (patį ilgiausią - vieno stulpelio buvau įdėjus ), tai nusprendžiau, kad perrašysiu keletą savo tėvelio eilėraščių, nes man jie gražūs, o ir jums kai kam patiko, sakė, dvasią pakėlė Jei nusibos - pasakykit, liausiuosi, o jei patiks - irgi pasakykit, parašysiu dar O kadangi, kaip jau pastebėjot, esu egoistė, tai pradėsiu nuo skirto man, nes man jis pats gražiausias :

Sūpuoju dukrelę

Sūpuoju čiūčiuoju dukrytę ant rankų
su meile nutildęs aikštingą verkimą.
Girdžiu jos alsavimą greitą ir tankų,
kaip pievų žvangučio lengvutį gaudimą.

Kiek džiaugsmo, kai kūdikis vograuti bando,
bematant užmiršęs ištikusią dramą.
Akytės lyg kregždės po kambarį sklando
ir žvaigždėmis blizga pamačiusios mamą.

Palaimintas jausmas krūtinę užplūsta,
kai veidą paliečia mažyčiai piršteliai,
ar kai dukružėlė ant rankų užsnūsta,
tik retkarčiais šypteli putlūs veideliai.

Lenkiuosi laimingas pieš kūdikio grožį
ir, glausdamas dukrą prie tėvo krūtinės,
keliu ją į saulę, lyg pumpurą rožės,
Lyg skambantį posmą dainos rytmetinės.

Na, ir dar perrašysiu vieną iš 1931 m., kai jam buvo devyniolika :

Pavasaris

Pavasaris merginas žemei,
o arklas vilioja akėčias.
Senokai jau baigė tėvukas
anūkams žiemos pasakėčias.

Bernai kepures atsismaukę
papievėm su vyturiu švilpia.
Valencijos kutina šilą
ką berno krūtinėj netilpo.

Merginos niūniuoja prie lango,
vaizduojas plynias su mėlynėm:
"Ten pereitą vasarą bernus
su uogom kaip velnius ištrynėm..."

Jau tvartuose širmiai gugena
ir veržias kaip žvėrys į lauką.
Galvijai ir paukščiai ir vabzdžiai
pajuto pavasario trauką.

Gi varnos sutūpę ant kuolų
į ausį pavasarį karkia
ir juokias, kad pievose kurmiai
padarė didžiausią betvarkę.

Pakalnėj pabudusios ievos
varškės iš dangaus išsiprašė.
Krūtinė, per žiemą iššalus,
net meilės lašų išsirašė .

Na gerai, įsibėgėjau - dar vienas (1935 m.) apie vasarą - pažadu, paskutinis :

Vasara

Lūžta šienu pievos.
Kvepia medumi.
Su bite pritūpęs
gėrį ir semi.

Paukščių pilnos šakos -
linksta pagiriai.
Sotūs ir aptingę
čirškia įvairiai.

Vasara nunoko
tėvo rugiuose.
Kur tik pasisuksi -
saulė akyse.

Vienišos sodybos
Dangstosi klevais.
Auksaplaukis vėjas
ritasi javais.

Eitum, rodos, eitum
kažkur per laukus.
Ilgesio pagautas
vienas, nešnekus...

darja wrote:Rytoj Motinos diena, tai perrašysiu skirtą mamai - mano močiutei, kurios gyvos nepažinojau, bet iš tikrųjų pažinojau geriau nei bučiau pažinus realybėj - iš tėvelio pasakojimų, nes tėvelis ją labai mylėjo ir gerbė:

Mamai

Mamytėle mano,
ši daina
tavo vardo dienai
dovana.

Tau bučiuoju kojas
ir akis,
kad buvau ikšiolei
netokis.

Mama, Tavo vardas
toks didus.
Man jisai gražesnis
už žiedus.

Tu gražių gražiausia,
tu - mama.
Tu mane myluoji
bausdama.

Tu kenti dėl manęs
amžinai.
Ar geru užaugsiu -
nežinai.

Rūpesčių ir vargo
prislėgta.
Mama, tavo meilė
man šventa.

(1935 m.)

darja wrote:O dabar perrašysiu eileraštuką, parašytą 1945 m. birželio 8 d. teveliui kalint NKVD rūsiuose (gal žinot, ten kur prie Konservatorijos - tėvelis sakydavo, kad jie ten uždaryti ( ir aišku, tardomi...) žiurėdavo į praeivių kojas):

Tėvas ir vaikai

Vos tiktai saulutė nutirpino žiemą,
pulkas rudnosiukų rangosi po kiemą:
dūzgia, šoka, virsta, grumdamiesi klykia.
Žmonės pasakytų, jog labai išdykę

- Vaikai, tėtė grįžta! - Žygintas surinka.
Lyg žvirbliukai varną čirkšdami apninka
Traukia, stumia, suka kibdami į skverną.
Supešioja visą lyg tą seną varną

Tėtė lyg malūnas - bijo, kad negriūtų,
o tada pagyrų pramuštgalviams būtų.
Dar ko gero grįžę imtų versti namą,
bet užtat jiems tektų aiškintis prieš mamą

Dūzgia, kunkuliuoja keistas bičių spiečius,
juokindamas vėplas ir gerus piliečius
Pagaliau į grinčią kūliais įsiverčia
ir pavargę drimba tie bambliai į kerčią.

Gerbiama dukrytė mūsų Ramintėlė
akytes į mamą klausiamai pakėlė:
jai neaišku, kokių būta čia grumtynių.
Broliai lyg bildukai iš maknotų plynių

Supešiotą tėtę tik tada pažino,
kai mamytė tėtę meiliai apkabino.
Sumaniai per aslą ir dukrytė žengė -
kačiuke ant kelių dailiai susirangė.

Tėtė Ramintėlę supdamas myluoja,
Skaidris ir Gintulis kerčioje dainuoja,
mylima mamytė skuba kaisti pietus,
o katytė kniaukia uodegą užrietus

Tai eilėrastis apie mano tėvelio pirmąją šeima...