Posted: Sun 09 19, 2004, 19:55
Apsilankius pas Anią ir Asią užsinorėjau perrašyt dar vieną tėvelio eileraštuką:
Tėvas ir dukra
Akių negaliu atitraukti nuo jos,
nuo savo dukrelės tokios nuostabios.
Žiūriu lyg į tekančią saulę ryte,
kai žaidžia ji švelniai vienmečių rate.
Žaismingas rausvumas sveikus, apvalius
nuspalvino švelniai dukters veidelius.
Tik čiauška, tik švyti ta ryto aušra...
Ėk, nieko mielesnio už ją man nėra.
Dvi tyros akytės - du perlai reti
per dieną į tėvą smeigte įsmeigti.
Žaislų reikalauja, draugystės tamprios
ir priežiūros, žinoma, baisiai jautrios.
Širdyj didžio džiaugsmo nesutalpinu,
kai dukrą ant rankų smagiai šokinu.
Mažytė būtybė kvatoja skaniai,
o ausį kutena pirmi sakiniai.
Pirmi sakiniai padrikų skiemenų.
Aš jų tikrą prasmę tik spėju, menu.
O rodos, gražiausi pasaulio garsai,
kurių nepaliaudamas godžiai klausai.
Į pievą nunešęs tarp lauko gėlių
aš savo dukra atsidžiaugt negaliu.
Mamos išbučiuota, tetų pagirta,
ji senstančio tėvo paguodai skirta.
Vilnius, 1974 m.
Tėvas ir dukra
Akių negaliu atitraukti nuo jos,
nuo savo dukrelės tokios nuostabios.
Žiūriu lyg į tekančią saulę ryte,
kai žaidžia ji švelniai vienmečių rate.
Žaismingas rausvumas sveikus, apvalius
nuspalvino švelniai dukters veidelius.
Tik čiauška, tik švyti ta ryto aušra...
Ėk, nieko mielesnio už ją man nėra.
Dvi tyros akytės - du perlai reti
per dieną į tėvą smeigte įsmeigti.
Žaislų reikalauja, draugystės tamprios
ir priežiūros, žinoma, baisiai jautrios.
Širdyj didžio džiaugsmo nesutalpinu,
kai dukrą ant rankų smagiai šokinu.
Mažytė būtybė kvatoja skaniai,
o ausį kutena pirmi sakiniai.
Pirmi sakiniai padrikų skiemenų.
Aš jų tikrą prasmę tik spėju, menu.
O rodos, gražiausi pasaulio garsai,
kurių nepaliaudamas godžiai klausai.
Į pievą nunešęs tarp lauko gėlių
aš savo dukra atsidžiaugt negaliu.
Mamos išbučiuota, tetų pagirta,
ji senstančio tėvo paguodai skirta.
Vilnius, 1974 m.