Posted: Mon 07 10, 2006, 11:00
Kokia gyva ir jauki erdvėBasta wrote:Žiedų lietus
Kai tu pareisi,
Seniai jau nebelauktas,
Išmindžiotu taku
Iš ten, kur vien asfaltas,
Tave pirma pažins pakelės kriaušė.
Ir virpantis žiedų lietus,
Toks lengvas ir purus,
Tave nupraus.
Kai žingsnis žingsnio nebeklauso,
Ir tu pavargsi, atsisėsi,
Atpratęs vaikščioti takus,
Kojas nusiausi, basas atsistosi,
Tave tada pajus žemelė
Ir apipils kaip ašarom staigus
Gėlynų žiedlapių lietus,
Kojas nuglostys.
Visados žvilgsnis žvilgsnio laukia.
Abipus dvi alyvos auga -
Tu kada nors prieisi šiuos vartus,
Svaigi tyla šią erdvę saugo,
Ir ta tyla atspės tave.
Pažirs tau ant galvos mano širdies lietus,
Toks lengvas ir gaivus,
Tave pagaus.