Puslapis 11

Puikybė, kaip jos neprisileisti?

Parašytas: Pen 12 27, 2002, 21:05
Mindaugas
Puikybė, kaip jos neprisileisti? Gal kas pasidalintų savo patirtimi.
Kai perskaičiau knygas pirma karta, labai stipriai pajaučiau kad puikybe tai vienas iš pagrindinių blogybių. Ir kad dauguma mano problemų buvo susijusiu su šiuo jausmu. Ne paslaptis kad sistema skatina žmoguje ši jausma.
Jei puikybe prisiliečia prie žmogaus, tai mintys sustoja, kuriancios mintys.
Tada mintys pakeicia krypti, kryptis i Iliuzija.

Parašytas: Sek 12 29, 2002, 18:49
Rytė
Jei norim ,kad mūsų neapimtų puikybė,kai bendraujam su kitu žmogumi, turim kuo mažiau apie save galvot. Svarbiausia - kitas žmogus. Kuo jis gyvena, kas jam svarbu, kas jį džiugina, liūdina, domina. Kalbėkim ne apie save,galvokim ne apie save. Juk dažnai būna,kad laukiam kol kitas nutils ir jau mintyse ruošiam replikas,kalbą net neįsiklausę į pašnekovo žodžius. Jei atidžiai klausysim, puikybei, savęs sureikšminimui neliks vietos, o atsakymas natūraliai ateis,nes mintys bus laisvos.
Dar. Jei atrodo,kad aš kažkuo ypatinga,tuoj stengiuos sau primint,kad visi visi žmonės - Dievo kūriniai. Ir kiekvienas turi kažką ypatingo,vertingo. Mes kiekvienas esam apdovanoti kažkokiais gabumais, talentu. Ir tai - Dievo dovana mums, savo vaikams. Kiekvienam iš mūsų. Vienas gražiai piešia, kitas - projektuoja puikius namus, dar kažkas rašo širdį šildančius žodžius, kuria sielą virpinančias melodijas,... Kiekvieną savo vaiką Dievas apdovanojo. Laimingas tas,kuris dovanas savy randa, bet dar laimingesnis tas - kuris kitiems jas padeda rast . Ne tik turėkim, bet ir dalinkimės, duokim, mokykim: save ir kitus.

Ir stiprinkim save malda: 'Viešpatie, tebus palaiminta ši diena man ir mano artimiesiems, te būsim kantrūs,dosnūs,geri ir atsparūs puikybei.'

Re: Puikybė, kaip jos neprisileisti?

Parašytas: Šeš 01 04, 2003, 21:29
Arturas
Tiesiog neprisileisk puikybes minties...

Parašytas: Ant 01 28, 2003, 16:44
Beveidis
Puikybe, dar vadinama "zvaigzdziu liga" atsiranda kai zmogus pirmas rades tarpini atsakyma pradeda vaizduotis geresniu uz kitus.
Reikia pastebeti kad jo minciu greitis nebutinai didesnis uz aplinkiniu. Geras pavyzdys yra 7-toje knygoje su siuksliu bakais. Galbut tas "siuksliu baku karalius" nukreipes savo mintis planetu kurimo linkme vienu ypu sukurtu antra marsa, taciau jis uzsiemes savo bakais ir joks Megre jam nesutrukdys :)))

Greiciausiai Puikybe yra Tobulejima balansuojanti jega, ir ja suserga zmogus kuris atiduoda jai pirmenybe

Orku gyvenimas tiesiog paremtas tustybes issaukstinimu. Zmogui kelia juoka pastovus orku varzymasis kuris smirdziau ir garsiau nusipers ar kuris toliau ir riebiau nusisnyps snarglius
Taciau zmoniu varzymasis - kurio masina brangesne, kurio namas didesnis - neretai man asmeniskai primena orku varzybas

(cia ir visur kitur kur rasiau ar rasau yra mano nuomone nebutinai pretenduojanti i tiesa)

Parašytas: Ant 07 08, 2003, 13:17
Mindaugas

Parašytas: Ant 07 08, 2003, 13:44
Ingrida
Oho, tai bent klausimėlis. Jėga.

Tai, apie ką rašo Loreta, manau daugiau viršutiniai dalykai ir esmės nepakeis ( nepyk Loretuk ). 'puikybė' labai jau slidus reikalas, ji labai greitai savo veidą keičia ir labai lengva ją pavadint kitu vardu. Nors esmė išliks ta pati.

Kaip gi jos atsikratyt? Tikrai negalima save ignoruot ir galvot tik apie kitus.
Man šioj sritį padėjo jos didenybė Meilė. Ir padeda. Kaip bus rytoj, nežinau. Gal rasiu kitų žodžių.

Ir be abejo, reikalingas laikas. Vieniems trumpesnis, kitiems ilgesnis. Tik žinau, kad einant pas Kūrėją tiesos keliu, ateis diena ir puikybė pati pasitrauks iš Žmogaus. Ir nereiks jokių dirbtinių pastangų.
Paprasčiausiai gyvent su didžiule Meile sau, artimui, Kūrėjui. Kol neateis pajautimas kad esu Dievuliuko vaikas, tol ta begėdė kaišios mums kojas.

Parašytas: Ant 07 08, 2003, 14:08
Mindaugas
Pamaniau tam kad sukelti puikybę žmoguje reikia jį pažeminti sistemai gerokai.
Tada žmogus stengiasi kompensuoti ir peršoka į kita pusę. ( į puikybę )

Parašytas: Ant 07 08, 2003, 15:01
Ingrida
:P
O jei mes susidraugautume su savo puikybe, išlaisvintume šį jausmą savyje, nesmerktume, nebijotume, nepriekaištautume. Ir nebeskirtume jam dėmesio. Gyventume neprivartaudami savęs, kad ir dėl tokio negero reikalo, kaip puikybė. Ir eitume per dienas, visai neskirdami dėmesio puikybei. Ir, po truputuką, būdama laisva, ji iškeliaus iš mūs. Išeis ieškot dėmesio. Ir keliaus, kol ateis diena, kai ji niekur nesulauks dėmesio, ir nieko kito jai neliks, tik išnykt...

Parašytas: Tre 07 16, 2003, 11:32
Mindaugas
Is bardu dainos.
Если вам гордыня ваша,
щепчит в уши што вы лутше
Так послушайте природу
Нет не лутше и не хуже