Page 2 of 2

Posted: Tue 05 16, 2006, 0:09
by Mindaugas
Negyvenu tam užsienyje, kaip gyvenčiau galbūt Lietuvoje. Varžau save nepirkdamas automobilio, ar namo išsimokėtinai . Atvažiavau čia (užsidirbt ir netik) Tai ir turėtų reikšti laikimumą, bet kai tas laikinumas jau užsitęsia antrus metus....



O be to gyvenimo būdas nepanašus į Lietuvoje esantį. Lietuvoje juk ir draugai ir pomėgiai ir gamta. Ir pamiltos vietos. Kai JŲ trūksta tai ir trūksta dalies savęs. Ryšiai juk nenutrūkę...

Posted: Tue 05 16, 2006, 0:53
by Pagone
Man persilaužimas įvyko po maždaug trijų metų. Tada, kai jau nebevaržiau taip stipriai savęs. Kai pradėjau lengviau bendraut su vietiniais ir kitais atvykėliais (iš pradžių negalėjau dėl kalbos). Pamažu atsiranda savos mėgiamos vietos čia, prisiminimai susiję su jom. Dar labiau vietiniu pasijunti, kai atsiranda vietiniu draugų (anglų). Kai suvoki, kad tarp tavęs ir jų nėra tokio didelio skirtumo, koks gal iš pradžių atrodė. :)

Posted: Tue 05 16, 2006, 16:36
by J
Pagone
Visi ir viskas yra iš Vieno ir Viename. Visų akyse ir širdyse Vienas gyvena. Jei tai suvoksim ir pajusim, visur galim pasijausti kaip namuose ir su kiekvienu kaip su broliu ir seserim kalbėti, nesvarbu, ar jis iš Lietuvos, ar iš Australijos, Afrikos ar Amerikos... :) Žmonės skirtingus kelius pasirenka, bet nė vienas nėra blogesnis ar geresnis, jei jis rinkdamasis sava širdim vadovaujasi.
Sutinku su ttavimi, Pagone, tik dalinai.
Siela, eidama į kitą gyvenimą, renkasi ne tik tėvus, bet ir šalį, kurioje gyvens. Nes tik toje šalyje ir pas tuos tėvus yra palankiausios sąlygos patirti ir išmokti tas pamokas, kurios reikalingos dabartiniam Sielos tobulėjimui.
O jei tu "dirbtinai" pašalini tas sąlygas, vadinasi pamokos lieka neišmoktos.

Posted: Tue 05 16, 2006, 17:51
by Pagone
Jonė.S wrote:Siela, eidama į kitą gyvenimą, renkasi ne tik tėvus, bet ir šalį, kurioje gyvens. Nes tik toje šalyje ir pas tuos tėvus yra palankiausios sąlygos patirti ir išmokti tas pamokas, kurios reikalingos dabartiniam Sielos tobulėjimui.
O jei tu "dirbtinai" pašalini tas sąlygas, vadinasi pamokos lieka neišmoktos.
Bet gal kai kurios sielos renkasi šalį tik gimimui ir tam tikrom pamokom, su tikslu vėliau gauti sąlygas keliauti toliau?.. Gal kai kurioms sieloms reikia persikelti iš vienos šalies į kitą?.. :roll:
Sutinku, kad prieš gimimą pati pasirinkau Lietuvą sau gimti. Bet gal aš ten jau išmokau tas pamokas?.. Nes dabar jaučiuosi čia gaunanti daugiau, ir tikrai nesustojanti mokytis! :)
Manau, svarbu nesustoti klausti širdies, kur geriau jaučiasi ji, kur daugiau jaučiuosi gaunanti. Kalbu apie dvasinius dalykus. Gal kai kurios sielos yra keliautojos? :roll:

Posted: Tue 05 16, 2006, 20:27
by J
Pagone
Bet gal kai kurios sielos renkasi šalį tik gimimui ir tam tikrom pamokom, su tikslu vėliau gauti sąlygas keliauti toliau?.. Gal kai kurioms sieloms reikia persikelti iš vienos šalies į kitą?.. :roll:
Sutinku, kad prieš gimimą pati pasirinkau Lietuvą sau gimti. Bet gal aš ten jau išmokau tas pamokas?.. Nes dabar jaučiuosi čia gaunanti daugiau, ir tikrai nesustojanti mokytis! :)
Manau, svarbu nesustoti klausti širdies, kur geriau jaučiasi ji, kur daugiau jaučiuosi gaunanti. Kalbu apie dvasinius dalykus. Gal kai kurios sielos yra keliautojos? :roll:
Neesu "sielų ekspertė" ir negaliu pasakyti ar būna sielų-keliautojų.
Žinau tik viena - net ir gyvendama visiškai viena miško glūdumoj tu tobulėtum dvasiškai.
Pamokas gauname visur, tik ar tokias, kokių reikia?...
O tas jausmas - man čia gera... Ar kartais jis "neužmigdo"? Ar visada "gera" yra gerai?...

Posted: Wed 05 17, 2006, 11:16
by Rytė
Jone, o ar esi tikra, kad būtent tavo sakomos mintys yra tikros?

Kiekvienas žmogus savo kelią renkasi pats...

Posted: Wed 05 17, 2006, 18:48
by J
Ryte, o ar tu esi dėl ko nors tikra?
Aš juk nebruku jums per jėgą savo minčių.
Jūsų valia, kaip priimsite mane ir mano žodžius. Jūsų laisvas pasirinkimas...
Kiekvienas žmogus renkasi pats ne tik savo kelią, bet ir savo klaidas bei pamokas.

Posted: Wed 05 17, 2006, 22:50
by Rytė
Jonė.S wrote:Aš juk nebruku jums per jėgą savo minčių.
Man tai tikrai nebruki. 8)

O klaidos: jei jų nebūt buvę, gal ir daug gero nebūt atėję... :wink:

Posted: Thu 05 18, 2006, 0:03
by Uriel
Prieš keletą metų teko susidurti su problema, kurią sukėlė į Lietuvą... mirti norintys grįžti Amerikos lietuviai.
Susidūriau darbo reikalais.
Ilgai mąsčiau, na ko jie MIRTI į tą Lietuvą brukasi? Gyveno gyveno savo amerikose, tai ir pasilaidoja ten tegu...

Bet tokia jau esu, kad jei kyla klausimas, atsakymas kad ir lėtai kartais, bet atpėdina.

Teisi Jonė dėl Sielos pasirinkimo kur gimti. Teisi. Ačiū, užvedei mintis teisinga linkme.

Yra fizikoje toks terminas - metakodas. Jei užmiršote, priminsiu. Tai vietovės koordinatės + laiko koordinatės (adresas + metai, mėnuo...), šių koordinačių junginys vadinasi metakodas. Nieko naujo jums nesakau.

Pasirodo, jis labai svarbus. Kartais pakeitus metakodą, galima pakeisti įvykių eigą. Neatitinkant pvz. lėktuvo pagaminimo metakodui ir pagrindinio piloto metakodui, garantuota avarija. Pakeitus pilotą, avarijos pavojus panaikinamas. Tai jau ne kartą įrodyta, o ir įrodinėti - ne mano užduotis šioje temoje.

Upone, o Tu sakai - negalima niek pakeisti... Hmmm... Manęs šiuo atveju neperkalbėsi :))) Kitaip suprantu ;)

Tad ir su tuo amerikonų mirimu... Žmogus gimsta tam tikrame metakode, dirbtinai jį pakeičia, bet Siela, norėdama tęsti pamokų ciklą, siekia tęsti savo keią toliau tam tikra tvarka.
O atsidūrus amerikose ar airijose, pakeitus metakodą, išmakaluojama visa gyvenimo kelio misija...
O vaikai? Jie juk renkasi tėvus, gimusius taip pat tam tikrame metakode. O jiems... atimti teisę Sielos pamokoms?

Gal sudėtingai, bet ... Šiandien tiesiog labai pavargau. Sorry...

Posted: Thu 05 18, 2006, 10:39
by Rytė
O kaip tų pačių lietuvių vaikai, bet gimę svetur? Ar ne toks pasirinkimas jų ir buvo?

O ir ta pati šalis: ji gi nėra 100 hektarų. Tai gal ir čia nereikia nutolti nuo vietos, kur gimėme?

Posted: Thu 05 18, 2006, 11:18
by Žvaigždėtas dangus
Pritariu Urielei, bet kyla tie patys klausimai kaip ir Rytei,Idomu kaip ten yra..

Posted: Thu 05 18, 2006, 17:52
by Ramybe
O man toks jausmas, kad jau pradedu "dusti" be gimto oro, be tų vietų, kurias basa išbraidžiojau, be tų žmonių, kurie širdžiai artimi... Tikriausiai laikas skirtas išmokti tam tikroms pamokoms jau baigiasi ir prasideda naujas etapas.

O dėl svetur gimusių vaikučių manau, kad reikėtų spręsti pagal tėvus. Jei abu tėvai tos pačios tautybės, kilę iš tos pat šalies, jų kultūra vienoda, siekiai, tradicijos, tikslai, gyvenimo būdas panašūs.
Kad ir gyvendami kitoje šalyje tėvai turi savo kilmės šalis, savo patirtį sukauptą gimtojoje šalyje. Šeima išsaugo netgi gyvenimo būdų, nes adaptacija arba nutautėjimo kelias labai ilgas. Todėl ir vaikučiai, netgi gyvendami kitoje šalyje girdi kalbas apie tėvų gimtinę, jaučia tėvų meilę ir ilgesį jai, na o šeimos tradicijos suteikia jiems daug informacijos apie tėvų šalį. Nežinau kaip ten yra, bet manau, kad tai, kas jiems liejasi iš tėvų, tas ir yra artima. Tikriausiai tokiu atveju vaikutis, panorėjęs gimti, bet nebenorėdamas ilgiau laukti, sutinka gimti svetimoje šalyje. Nežinau kaip ten yra iš tikrujų, tiesiog ši versija man malonesnė už kitas.
Bet yra ir tokių atvejų, kai žmogus tikrai nebeturi nė menkiausio noro kada nors grįžt į savo šali ir vaiką stengiasi ugdyti pagal šalies, kurioje gyvena taisykles.
Čia jau sudėtingiau.

Man toks jausmas, kad teisybė yra toje patarlėje, tik jos tiksliai nepamenu, bet skamba kažkaip panašiai: "žmogus be tevynės, kaip medis be šaknų."

Posted: Mon 02 12, 2007, 13:41
by Oligarchas
Pagone wrote:O as- keleta metuku uzsieny. Ir jauciu, kad vis labiau nuo Lietuvos atitrukstu. Zinoma, pasiilgstu, bet grizus Lietuvon, jauciuos atitolus ir ...beveik svetima... Nors ten, kur dabar gyvenu t.p. nesu kaip namie... :( Gal gyvenimas su laiku atveda i sava vieta? O gal tokios vietos kai kurie zmones niekad neranda? :(
0 kaip dabar, po 1,5 metu?

Posted: Sun 02 18, 2007, 5:16
by Pagone
Oligarchas wrote:
Pagone wrote:O as- keleta metuku uzsieny. Ir jauciu, kad vis labiau nuo Lietuvos atitrukstu. Zinoma, pasiilgstu, bet grizus Lietuvon, jauciuos atitolus ir ...beveik svetima... Nors ten, kur dabar gyvenu t.p. nesu kaip namie... :( Gal gyvenimas su laiku atveda i sava vieta? O gal tokios vietos kai kurie zmones niekad neranda? :(
0 kaip dabar, po 1,5 metu?
Taigi, aš vis dar užsieny. Ir nebesijaučiu tokia pasiklydus kaip tada. Nors nebejaučiu to paties labai stipraus ryšio su sava žeme. Jaučiuos labiau kosmopolite. Pasauliete. :)
Žinau, mano pirmi ir tikri namai visad bus Lietuva. Dubysos slėnis.
Tačiau su laiku vis platėja meilė Pasauliui.
Sutinku kitus Pasauliečius. Ir vis stipriau jaučiu, kad su kai kuriais pasauliečiais galiu jaustis giminingesnė siela nei su savais tautiečiais, kaimynais, giminėm...
Žemė. Nuo vaikystės jutę sąsają su Žeme, mes galim išlaikyt tą ryšį ir gyvendami kitur. Kurt savo sodus. :)
Gal kada nors aš irgi dar kursiu savo sodą.

Posted: Sun 02 18, 2007, 22:34
by Kristina
Jo, iki skausmo artima tema :) kiekvienais metais vis "griztame " i Lietuva visam :) .O is tiesu , tai labai sunku sugrist , isvaziuot buvo lengva, kazkaip nei planavom kuriam laikui , norejosi uzsidirbt kazkiek ,kad isigyt zeme Lietuvoj, nu ir kad uztektu koki nameli pasistatyt. Bet metai bega, Lietuvoj viskas kosmiskai brangsta :) Bet viskas ne veltui , juk tiek daug patirties cia pasisemiau , prasiplete akiratis. Ir va zemele jau isigijom Lietuvoj :D zingsnis po zingsnio tikiuosi ir grisim. Praeitais metais pragyvenau jau 4 men Lietuvoj :D
Adaptuotis Lietuvoj is naujo gan sunku.Grizti ,o jau viskas pasikeite.
O siaip ,galvoju, gal ne be reikalo tiek lietuviu dabar isvaziuoja, gal kai visi gris, parsives kazka naujo, geros patirties ,kazka pritaikys gyvenime, gal tai bus i nauda Lietuvai. Juk sako ir stovintis vanduo prarugsta :D Ir kaip Pagone raso , daraisi labiau pasaulietiska :) Aplamai kazkaip nyksta tie skirtumai tarp saliu, kur nuvaziuosi visur viskas panaseja :) Juk Zeme musu namai :wink:

Posted: Mon 02 19, 2007, 1:52
by Gluosnė
Tai, kad pasauli maisosi, man neatrodo blogai. Pamaciau kitokiu zmoniu ir irgi pajauciau meile visam pasauliui. Ypatingai tas vientisumas jauciamas mokykloj. Pabunu tarp dukros klasioku - airiu, juodaodziu, kinieciu, rumunu, bosnu ir net asaros ishtryksta, kai matau ju bendruma. Manau, si patirtis mano dukrai pades neigyti neisveiko nacionalizmo, rasizmo ir kitokio nusistatymo.
Bet visam laikui apsigyventi kitoje salyje nenoreciau. O gal man taip tik atrodo, gal kokioj tropiku saloj jausciausi visai laiminga :D Bet ne.. traukia net lietuvisko rudens kvapas, ziemos speigas. Tai artima, tai nuramina. Nutariau rudeni jau sugryzt, bet kartais viskas ima ir apsivercia.

O del tu metakodu... Yra Tevynes suvokimas, bet pagal tu metakodu teorija tureciau nenutolti nuo Kauno Mazylio gimdymo namu, o mano dukra nuo 2-os ligonines. Kaip apibrezt atstuma, kur dar Tevyne ir jau nebe?
Va, kai susikursiu Tevyne, tada mano siela aiskiai zinos, kur ir kiek jai noresis nuo tos vietos nutolt...

Re: Sugrįžti į gimtinę (iš užsienio)

Posted: Thu 12 22, 2011, 20:33
by echolife
Sveiki, jeigu kas dar lankosi cia :)
kazkaip nurtruko sitos temos rasymas.. as taip pat gyvenu uzsieni, Vokietijoje jau gal 9metus :)

Re: Sugrįžti į gimtinę (iš užsienio)

Posted: Mon 12 26, 2011, 18:27
by Toltik
Na kai kas iš rašiusių jau sugrįžo :), kviečiu ir tave :) - žinoma jeigu norisi, tai sugrįžti :).