Skambantys Kedrai

Atsklinda eilės iš kaimo SMS bangomis nuo Liūtaširdės
Labas rytas,
Saulės nulytas,
Rasos suvilgytas,
Mano meile sušildytas.
Labas rytas Visiems.


Sakė kad, kai grįš, bus čia ruko.

Lauksim sugrįštančios, parašyk jai taip. Ir, jei nebūtų per sunku, nusiųsk linkėjimų nuo mūsų. Juk mes siunčiam jai linkėjimų, ar ne?

Na, ačiū. Bandysim

Aš irgi jums visiems dėkoju už linkėjimus,o glesum už pukuotuką...

Prašom, Liūtaširdė, prašom, juk negaila perduot linkėjimų.

Aš negailiu linkėjimų kaip ir jūs...Taigi visiems visi geriausi linkėjimai...

oi, liutuke, matai kokia as ziopla - niekad nepamatau nauju temu ir linkejimu laiku neperduodu - tai labai dekoju uz man siustus ir tau siunciu visa glebi, nors ir paveluotai, bet kaip sakant - geriau veliau nei niekad, a ne?

O del kompo, tai mes kai buvom mazos, tai apie toki daikta ne girdet nebuvom girdejusios ir visai laimingos buvom, per vasara po kiema lakstem, visokiausiu zaidimu prisigalvodavom - didziausia bausme budavo, kai i kiema neleisdavo, tik kai vasara drauge i kaima isvezdavo, tai budavo biski liudna. O siaip tai ko tik mes neprisigalvodavom - su drauge prisipiesdavom leliu - istisus karaliu rumus su visais tarnais, rubais, net sunim buvom nusipaise ir is popieriaus issikrpe zaisdavom - dar ir dabar turiu tas popierinukes, net drauge dukryte su jom mielai pazaidzia, kai duodu O siaip tai musu laikais nebuvo net barbiu - draugei is uzsienio buvo parveze, tai taip pavydejau, norejau tokios - su papais ir ilgom kojom, nes mano graziausia lelyte buvo tokia drucke storom kojom, tai net papinyka jai pasiuvau, kad nors kiek i barbe panasesne butu... Bet galbut del to, kad nelabai ko buvo, tai buvo didziulis noras susikurti - pati siuvau jai graziausius balinius drabuzelius, turejo ir jojimo kostiuma, net juoda cilindra buvau padariusi - na toki, su kuriuo jojikai jodineja. Kitoms lelems buvau visus namus susikurus - tokius jaukius, senovinius, net is popieriaus suklijavau toki grazu senovini pianina... Zodziu, ko tik neprisigalvodam ir neprimeistraudavom tamsiais ziemos vakarais, o vasara kieme irgi visko prisigalvodam, prifantazuodavom - senas apsiures kiemas mums pavirsdavo prerijom, o mes - indenais, tai karaliu rumais, tai kokiu juros ar gyvunu pasauliu... Net gera prisiminti tuos laikus... Atsimenat daina:

Pavasari, sugrižki
šileliuos sužaliuok,
tekas is žalio miško,
upeli, gausk dainuok.

Tegu upokšniai užaus
skubėdami tolyn,
ak mylimas geguži,
kaip gera su tavim!

Nors niekad neliūdėjom
ir žiema vakarais,
vos prietemai atėjus
mes džiaugėmes žaislais.

Mes puošėme eglutę,
skaisčiom ryškiom žvaigždėm,
nuo kalno su rogutėm
vis laidėmės kasdien.

Žaliuok žydek, giruže,
kaskart skaisčiau puikiau,
puikus žavus geguži,
ateik ateik greičiau.

Tegu vaikus kas rytą
pažadins vyturys,
laukuos išbėgs lakstyti
dainuojąs jų būrys...

(na, gal biski metu laikas ne i tema... )

Darja,tavo gyvenimas ir įpročiai labai įdomūs...Manau,kad mano pomėgiai panašūs į tavo pomėgius(į dabartinius tavo pomėgius)...

smagu, bet kurie - dabartiniai, o kurie anu laiku - viskas - ir tai, kas buvo, ir tai, kas yra, ir kas bus , ir sudaro mane - tokia, kokia esu ir kokia busiu...

Labai faina,nes tu esi tokio tipo žmogus su kuriuo aš labai mėgstu bendraut.

Darja, bet jūs ir kūrybingi buvot (esat).. Aš ir anksčiau žaisdavau indėnus, dar pamenu. Tai buvo vienas iš mano pačių mėgstamiausių žaidimų. Ir, manau, ne vien tik mano. Gal todėl dabar kažkaip labiau linkstu prie vaikinų panašių į indėnus (su ilgais, gal net juodais plaukais ir t.t.). To, kas buvo praeityje, pėdsakai, nors ir menki, bet pasilieka.

aha, indenai ir mano buvo (v glubine dushy ir tebera) didzioji meile, paauglysteje buvau tiesiog susirgus jais, net vigvama buvau susimeistravus ir tempiau i miska pasistatyti, bet tevelis paskui partempe atgal i soda - mat per maza buvau viena miske tupeti ...Ir mano buves draugas yra su poilgiais plaukais (nors tikrai ne pagal tai rinkausi ), kazkur rasiau apie neseniai prie Katedros girdeta indenu koncerta - kazkokia mistika, tarsi panirau i transo busena (na, prisipazinsiu, buvau biski ikalus, bet vis tiek... ), paskui pasikalbejom su vienu nuosaliai prie siuksliu konteineriu stovinciu ir savo kose valganciu indenu, kazka bandziau savo lauzyta anglu kalba sakyti, kad myliu juos nuo vaikystes, kad ju dvasia labai stipri, jis kazka santuriai atsake, bet galejai justi tokia vidine savigarba, toki zmogiskaji oruma, vidine kultura, nors, europieciu akims, jis tik paprastas laukinis, bet musu inteligentams iki jo dar oi kaip toli...
(klausydama ju muzikos masciau, kad tai fiziskai nugaleta tauta - suvaryta i rezervatus, prasigerusi, nes neteko savo medziokles plotu, savo iprasto gyvenimo budo, varginama ligu, bet tokios stiprios, nenugalimos dvasios - del to, kad jie labai arti gamtos, zemes ir Dievo...)

Darja, darja, ar nepameni (jei iš vis žinai) kaip jie vadinosi? Matai, aš panašius indėnus girdėjau Palangoj. Ar jie buvo apsirengę kaip tikri indėnai, su ilgais juodais plaukais, instrumentais ir t.t.?

tai buvo grupe "Tatanka" (atmenat garsuji indenu vada Tatanka Jotanka - Sedinti Jauti, kuris suvienijes daug genciu laimejo didziuli mushi pries ginkluotus baltuosius, tai buvo paskutine tokio masto indenu pergale, paskui juos nugalejo ir pradejo varyti i rezervatus...). Tie indenai - is Meksikos, bet dabar gyvena Lenkijoj, jo, jie buvo su visa autentiska apranga ir visais kitais pricindalais - ryskiai tie patys...

Taip, tie patys.. Smagu, kad yra ir daugiau žmonių, kurie jų klausė, o gal net jiems ir patiko jų klausyti.. Lenkijoje? Aš girdėjau, kad jie vis dar Lietuvoje, tik dabar, kai Palangoje nebeliko turistų, persikėlė į sostinę. Žadu kada nors nuvažiuoti ten ir (jei pavyks) paklausyti jų. Gal atpažins mane? Juk kiek vakarų Palangoje stovėjau prie jų, ir net toje pačioje vietoje (reikėjo ta vietą jau užsirezervuoti ) ir klausiau jų muzikos. Labiausiai įsiminė ta, kuri sukurta pagal Titaniko melodiją. O Tau, darja?

O,ta grupe mane irgi suzavejo karta einu link akropolio,ir girdziu keista muzika.jau galvojau,ka ten kazkas sumaste,o ziuriu,indenai kazkokie!kai priejau jau buvo pertrauka.o kai isejau is akropolio,negalejau atsiplesti nuo tos muzikos.atrode kad nukeliavau kazkur i prerijas...bet reikejo eiti,teko atsiplesti.as juos esu macius ne viena karta,ir "Mega" Kaune.bet po to jie manes taip nesuzavejo.o neseniai pamaciau,kad mano mama turi 2 ju kasetes!Ir man nieko nepasake...As tai maniau,kad ten netikri indenai.mama irgi sake,kad ten aktoriai.tikiuosi ji klydo

mes su vienu ju pasikalbejom - jie Meksikos indenai, bet emigrantai - ilgai gyvene Lenkijoj, o dabar atvaziavo i Lietuva (aisku, kad is dalies jie vaidina, bet ju laisva dvasia gyva ir stipri, bent taip as pajutau... )

Sveiki,as esu jauna mama.Anastasijos knygas perskaiciau budama paaugle.Jos mintys man iskart tapo priimtinos.Jau seniai zinojau apie tinklalapi taciau nedrisdavau parasyti,bet pagaliau isdrisau...

sveika Joana gera kad parasiai. man kai naujas zmogus pasirodo - visad suvirpa sirdis jauciu kaip Lietuva stiprėja

ne tik lietuva ,bet ir visas pasaulis.musu daug ir mes jega