Ieškau draugų
Posted: Sat 06 09, 2007, 11:15
Ieškau draugų
Velnias, skaitau aš šį laišką jau kelintą kartą ir vis kažką pridedu ar išbraukiu... Kada tai baigsis? Kada širdis leis jį parodyti kitiems?.. O gal taip ir liks laiškas sau?
Rašau, nes manau, kad reikia. Nes tiesiog ieškau draugų... Priežastis, žinoma, ta, kad tikrų neturiu. Visi tik pažįstami arba kolegos įvairiose srityse. Nesu visiškai vienas, turiu savo antrąją puselę. Kai kas sako, kad ir tiek gali užtekti. Tačiau, kaip rodo mano asmeninė patirtis - neužtenka. Su laiku viskas pabosta. Skaudžiausia, kai pabosta mylimas žmogus... O kodėl taip yra, aš nesiimsiu atsakinėti, bet šiame pasaulyje sunku išlaikyti kažką nekintamą (o pagal mano supratimą - tai neįmanoma ir neturi būti įmanoma).
Taigi, ieškau draugų, tų nuostabių žmonių, su kuriais galėčiau bendrauti, praleisti laiką kartu. Tad trumpai papasakosiu apie save. Pradėsiu gal nuo to, koks esu aplinkiniams ir mažai pažįstamiems (iš neigiamos pusės). Pačiam neteko to išgirsti, kad kas sakytų, bet pavyko sužinoti iš kitų. Daugumai atrodau pasipūtęs ir labai nuvertinantis kitus. Taip pat, ir egoistu neretai esu išvadinamas. Kodėl taip yra - nežinau. Tik artimiau mane pažinę žmonės, supranta, kad aš esu visiška priešingybė tokiam apibūdinimui. Tik kartais liūdna, kai tie patys žmonės prie viso to dar prideda, jog tokio kaip aš (keistuolio) dar neteko sutikti. Čia turbūt ir yra priežastis kodėl tų draugų neturėjau ir neturiu.
O ką galima būtų pasakyti apie mano teigiamą pusę? Artimesniems žmonėms atrodau labai nuoširdus, rūpestingas, atviras, užjaučiantis... Ech, bet juk banalu tai. Kam to reikia. Parašykite ir pažinsite. Tik nenustebkite, jei pamatysite prieš save "ateivį".
Nežinau ar tai reikšminga, bet norėčiau pridėti, kad pagal visus požymius esu Indigo. Auros spalvos nemačiau, bet klausimai į kuriuos teko atsakyti ir ką patvirtino mama, bei pradinių klasių auklėtoja, leido suprasti jog nesu įprastas žmogus. Tai galbūt dar viena priežastis, kodėl visada likdavau nesuprastas. Tarsi juoda avis tarp baltų bandos.
Kažkokių ypatingų talentų neturiu, bet, manau, kad turiu vieną gebėjimą, kurio pasigendu daugumoje žmonių. Tai gebėjimas viską matyti globaliai. Į kiekvieną dalyką žiūriu plačiai, neapsiriboju kažkokia siaura sritimi. Taip pat esu toks žmogiukas, kad "užsidegęs" galiu labai stipriai paveikti kitus žmones. Ar iškart, ar po kurio laiko, bet tai vistiek įvyksta. Šis užsidegimas, dažniausiai yra gerąja prasme. Tai tarsi polėkis, kuris verčia mane daryti tokius dalykus, kurių paprastai tikrai nepadaryčiau. O kai po kurio laiko pažvelgiu į tai, ką pasakiau, parašiau ar padariau, tai atrodo jog mano poelgiai buvo mažų mažiausiai kvaili. Bet... Kiek teko pastebėti, poveikis žmonėms yra teigiamas, tai labai nesigraužiu, kad kvailai tada atrodžiau. Manau, kad netgi šį laišką rašydamas, esu polėkio būsenoje... Vadinasi, kvailai atrodau. Tiek to, pabandyti vistiek verta.
Nenustebkite, jei tai ką skaitysite toliau, skambės kiek egoistiškai. Noriu papasakoti kokių žmonių aš ieškau. Lytis, amžius, išvaizda man visiškai nesvarbu. Svarbu: minties laisvumas, požiūris į gyvenimą, į pasaulį, dogmų neturėjimas, poelgių pagrįstumas, nesilankstymas "stabams". Sunkiausia man nusakyti LAISVĖS prasmę. Šiuo žodžiu noriu nusakyti, tą mąstymo būdą, kai visiškai atmetama dirbtinio pasaulio realybė ir kuriama sava. Vienaip ar kitaip ieškau tokių žmonių, kurie savyje turi tą ugnelę, viduje klykiančia, jog šis pasaulis yra blogas (sąlyginai išsireiškus), kad jis turi būti kitoks. Ne ne, pasaulio gelbėtojų nereikia. Bet tiesiog pats mąstymas turi būti kitoks. Laisva mintis nuo visų dirbtinų įrėminimų ar tiesų...
Nesitikiu, kad įvyks stebuklas (jais netikiu, nes jie yra natūralaus proceso dalis) ir dabar pradės atsirasti draugų. Tiesiog parašius, gal ramiau širdžiai bus, kad visgi pabandžiau. Pilnai tikėtina, kad kai kam šis laiškas gali sukelti pyktį ir galite susidaryti nekokią nuomonę apie mane, bet man tai įprasta. Dar neatsirado žmogus, kuriam būčiau sugebėjęs perteikti savo pasaulio vaizdą. Atrodo, kad tai tiesiog per sunku suvokti. O iš viso šio minčių kratinio, aš nė mažiausios dalelės nepasakiau to ką norėčiau... Tiesiog nemoku rašyti ir dėstyti minčių. Greičiausiai dėlto, kad jos pas mane skrieja labai dideliu greičiu. (O gal ne?..)
Natūraliai kyla klausimas, kodėl tada būtent tokia draugų paieškos formą pasirinkau? Jei trumpai - kitos(pažinčių portalai, naktiniai klubai, radijas ir kt) formos man kelia... Gal geriau susilaikysiu. Kas pagalvos, tas supras ką turiu omeny.
Taigi, ačiū už jūsų sugaištą laiką skaitant šį laišką. Tikiu, kad nesu vienintelis toks ir labai norėčiau pabendrauti su panašiais žmogiukais.
Jei visgi neatbaidžiau ir jaučiatės panašiai kaip aš, su manimi galite susiekti:
8-627-85606 - ežys (patogiausia sms)
dino-lifter - skype
[email protected] - email
Velnias, skaitau aš šį laišką jau kelintą kartą ir vis kažką pridedu ar išbraukiu... Kada tai baigsis? Kada širdis leis jį parodyti kitiems?.. O gal taip ir liks laiškas sau?
Rašau, nes manau, kad reikia. Nes tiesiog ieškau draugų... Priežastis, žinoma, ta, kad tikrų neturiu. Visi tik pažįstami arba kolegos įvairiose srityse. Nesu visiškai vienas, turiu savo antrąją puselę. Kai kas sako, kad ir tiek gali užtekti. Tačiau, kaip rodo mano asmeninė patirtis - neužtenka. Su laiku viskas pabosta. Skaudžiausia, kai pabosta mylimas žmogus... O kodėl taip yra, aš nesiimsiu atsakinėti, bet šiame pasaulyje sunku išlaikyti kažką nekintamą (o pagal mano supratimą - tai neįmanoma ir neturi būti įmanoma).
Taigi, ieškau draugų, tų nuostabių žmonių, su kuriais galėčiau bendrauti, praleisti laiką kartu. Tad trumpai papasakosiu apie save. Pradėsiu gal nuo to, koks esu aplinkiniams ir mažai pažįstamiems (iš neigiamos pusės). Pačiam neteko to išgirsti, kad kas sakytų, bet pavyko sužinoti iš kitų. Daugumai atrodau pasipūtęs ir labai nuvertinantis kitus. Taip pat, ir egoistu neretai esu išvadinamas. Kodėl taip yra - nežinau. Tik artimiau mane pažinę žmonės, supranta, kad aš esu visiška priešingybė tokiam apibūdinimui. Tik kartais liūdna, kai tie patys žmonės prie viso to dar prideda, jog tokio kaip aš (keistuolio) dar neteko sutikti. Čia turbūt ir yra priežastis kodėl tų draugų neturėjau ir neturiu.
O ką galima būtų pasakyti apie mano teigiamą pusę? Artimesniems žmonėms atrodau labai nuoširdus, rūpestingas, atviras, užjaučiantis... Ech, bet juk banalu tai. Kam to reikia. Parašykite ir pažinsite. Tik nenustebkite, jei pamatysite prieš save "ateivį".
Nežinau ar tai reikšminga, bet norėčiau pridėti, kad pagal visus požymius esu Indigo. Auros spalvos nemačiau, bet klausimai į kuriuos teko atsakyti ir ką patvirtino mama, bei pradinių klasių auklėtoja, leido suprasti jog nesu įprastas žmogus. Tai galbūt dar viena priežastis, kodėl visada likdavau nesuprastas. Tarsi juoda avis tarp baltų bandos.
Kažkokių ypatingų talentų neturiu, bet, manau, kad turiu vieną gebėjimą, kurio pasigendu daugumoje žmonių. Tai gebėjimas viską matyti globaliai. Į kiekvieną dalyką žiūriu plačiai, neapsiriboju kažkokia siaura sritimi. Taip pat esu toks žmogiukas, kad "užsidegęs" galiu labai stipriai paveikti kitus žmones. Ar iškart, ar po kurio laiko, bet tai vistiek įvyksta. Šis užsidegimas, dažniausiai yra gerąja prasme. Tai tarsi polėkis, kuris verčia mane daryti tokius dalykus, kurių paprastai tikrai nepadaryčiau. O kai po kurio laiko pažvelgiu į tai, ką pasakiau, parašiau ar padariau, tai atrodo jog mano poelgiai buvo mažų mažiausiai kvaili. Bet... Kiek teko pastebėti, poveikis žmonėms yra teigiamas, tai labai nesigraužiu, kad kvailai tada atrodžiau. Manau, kad netgi šį laišką rašydamas, esu polėkio būsenoje... Vadinasi, kvailai atrodau. Tiek to, pabandyti vistiek verta.
Nenustebkite, jei tai ką skaitysite toliau, skambės kiek egoistiškai. Noriu papasakoti kokių žmonių aš ieškau. Lytis, amžius, išvaizda man visiškai nesvarbu. Svarbu: minties laisvumas, požiūris į gyvenimą, į pasaulį, dogmų neturėjimas, poelgių pagrįstumas, nesilankstymas "stabams". Sunkiausia man nusakyti LAISVĖS prasmę. Šiuo žodžiu noriu nusakyti, tą mąstymo būdą, kai visiškai atmetama dirbtinio pasaulio realybė ir kuriama sava. Vienaip ar kitaip ieškau tokių žmonių, kurie savyje turi tą ugnelę, viduje klykiančia, jog šis pasaulis yra blogas (sąlyginai išsireiškus), kad jis turi būti kitoks. Ne ne, pasaulio gelbėtojų nereikia. Bet tiesiog pats mąstymas turi būti kitoks. Laisva mintis nuo visų dirbtinų įrėminimų ar tiesų...
Nesitikiu, kad įvyks stebuklas (jais netikiu, nes jie yra natūralaus proceso dalis) ir dabar pradės atsirasti draugų. Tiesiog parašius, gal ramiau širdžiai bus, kad visgi pabandžiau. Pilnai tikėtina, kad kai kam šis laiškas gali sukelti pyktį ir galite susidaryti nekokią nuomonę apie mane, bet man tai įprasta. Dar neatsirado žmogus, kuriam būčiau sugebėjęs perteikti savo pasaulio vaizdą. Atrodo, kad tai tiesiog per sunku suvokti. O iš viso šio minčių kratinio, aš nė mažiausios dalelės nepasakiau to ką norėčiau... Tiesiog nemoku rašyti ir dėstyti minčių. Greičiausiai dėlto, kad jos pas mane skrieja labai dideliu greičiu. (O gal ne?..)
Natūraliai kyla klausimas, kodėl tada būtent tokia draugų paieškos formą pasirinkau? Jei trumpai - kitos(pažinčių portalai, naktiniai klubai, radijas ir kt) formos man kelia... Gal geriau susilaikysiu. Kas pagalvos, tas supras ką turiu omeny.
Taigi, ačiū už jūsų sugaištą laiką skaitant šį laišką. Tikiu, kad nesu vienintelis toks ir labai norėčiau pabendrauti su panašiais žmogiukais.
Jei visgi neatbaidžiau ir jaučiatės panašiai kaip aš, su manimi galite susiekti:
8-627-85606 - ežys (patogiausia sms)
dino-lifter - skype
[email protected] - email
Gyvas atrodo. O skype vasarą gal ir netaip dažnai įsijungdavau. Bet dabar diena tai visada būnu 
