Kaip valstybė naikina smulkiuosius ūkininkus
Posted: Tue 02 13, 2007, 21:20
Ar žinojote, kad nuo šiol mūsų bobutės taps buhalterėmis? Pasirodo, jei močiutėlė laiko karvutę ir nepriduoda pieno į pieninę, ji turi pildyti ataskaitą, ką ji daro su savo pieneliu. Pavyzdžiui į atitinkamus grafos langelius reikia surašyti : tris litrus įpyliau studentei anūkėlei į miestą, penkis išseparavau, gavau litrą grietinės ir keturis litrus išrūgų. Išrūgas surauginau ir pasidariau puse kilogramo varškės... Varškę atidaviau sūnui.. ir t.t. Gerai kad nereikia parašyti kiek pieno nupylė katytei, o kiek nubėgo pro šoną...
Atrodo panašiai yra ir su vištyčių „produkcija“. Neduokdie sergančiai kaimynei kokį kiaušinuką atiduosi ir nepažymėsi popierėliuose.
Dar vienas įdomus dalykas tas, kad valstybė nepripažįsta bergždžių karvių. Jei karvytė netyčia nesusilaukė veršiuko, močiutei turbūt teks kurti pasakaites apie tai, kaip jį vilkelis papjovė, nes „bergždžios“ karvės grafos popieriukuose nėra.
Ar močiutė gerai pildo popieriukus tikrina tokia nelabai mielo veido moteriškaitė, kuri perdaug neslepia, koks yra šitų popieriukų tikslas ir tiesiai šviesiai pasako: „ Nemokate susitvarkyti popierių – parduokit karvę. Nes už nepildymą jūsų laukia teismas“.
Taip bandomos iš kaimų ganyklų išvaryti paskutinės karvytės užsilikusios po paskutiniojo karvių genocido, įvykdyto prieš keletą metų, kai karvutes pardavusiems žmonėms buvo išmokėtos diiidžiūūūūlės išmokos. O kaip karvutės gali atsisakyti pavyzdžiui mano teta, kuri dirba patį juodžiausią man žinomą darbą, gauna minimumą, už jį turi išlaikyti visą šeimą? Karvutė čia tampa antroji šeimos išlaikytoja. O teismams pinigų nėra...
Ir tai tik viena šio reikalo pusė. Kita pusė yra ekosistema.
Ką reiškia karvė ekosistemoje? Labai paprasta: nušienautas ir nuganytas pievas.
Prieš keletą metų labai mėgdavau pasivaikščioti ir pabėgioti upės pakrantėmis. Po to „ karvių genocido įstatymo“ tais pačiais takeliais prabėgčiau nebent su pjautuvu – vienos usnys, krūmynai... O gyvenu Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje.
Na, dar prieš referendumą už ES net man (mokinukei) buvo aišku, kad smulkūs ūkininkai bus naikinami. Tokia jau ta kaina.
Ačiū, kad išklausėte. Man palengvėjo, nes tikrai nesmagu matyti liūdną močiutę, verkiančią tetą ir apžėlusias kemsynais pievas. O gal kas turite kokį pasiūlymą? Labai apsidžiaugčiau
Atrodo panašiai yra ir su vištyčių „produkcija“. Neduokdie sergančiai kaimynei kokį kiaušinuką atiduosi ir nepažymėsi popierėliuose.
Dar vienas įdomus dalykas tas, kad valstybė nepripažįsta bergždžių karvių. Jei karvytė netyčia nesusilaukė veršiuko, močiutei turbūt teks kurti pasakaites apie tai, kaip jį vilkelis papjovė, nes „bergždžios“ karvės grafos popieriukuose nėra.
Ar močiutė gerai pildo popieriukus tikrina tokia nelabai mielo veido moteriškaitė, kuri perdaug neslepia, koks yra šitų popieriukų tikslas ir tiesiai šviesiai pasako: „ Nemokate susitvarkyti popierių – parduokit karvę. Nes už nepildymą jūsų laukia teismas“.
Taip bandomos iš kaimų ganyklų išvaryti paskutinės karvytės užsilikusios po paskutiniojo karvių genocido, įvykdyto prieš keletą metų, kai karvutes pardavusiems žmonėms buvo išmokėtos diiidžiūūūūlės išmokos. O kaip karvutės gali atsisakyti pavyzdžiui mano teta, kuri dirba patį juodžiausią man žinomą darbą, gauna minimumą, už jį turi išlaikyti visą šeimą? Karvutė čia tampa antroji šeimos išlaikytoja. O teismams pinigų nėra...
Ir tai tik viena šio reikalo pusė. Kita pusė yra ekosistema.
Ką reiškia karvė ekosistemoje? Labai paprasta: nušienautas ir nuganytas pievas.
Prieš keletą metų labai mėgdavau pasivaikščioti ir pabėgioti upės pakrantėmis. Po to „ karvių genocido įstatymo“ tais pačiais takeliais prabėgčiau nebent su pjautuvu – vienos usnys, krūmynai... O gyvenu Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje.
Na, dar prieš referendumą už ES net man (mokinukei) buvo aišku, kad smulkūs ūkininkai bus naikinami. Tokia jau ta kaina.
Ačiū, kad išklausėte. Man palengvėjo, nes tikrai nesmagu matyti liūdną močiutę, verkiančią tetą ir apžėlusias kemsynais pievas. O gal kas turite kokį pasiūlymą? Labai apsidžiaugčiau