Ką galėtume pakeisti Lietuvoj?

Visa, kas susiję su Giminės sodybomis

Moderator: Rolandas

Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Čia įdedu aktūalų žurnalo "Veidas" straipsnį:

2004.10.28 - Nr. 44


Užsieniečiai ant lietuviškos žemės
Eugenija Grižibauskienė

Užsieniečiai nelaukia pereinamojo laikotarpio pabaigos, kai oficialiai bus galima supirkinėti lietuviškas žemes, ir jau dabar kuriasi Lietuvoje. Kas negali – nuomojasi žemę, gudresni ieško vietininkų ir perka žemes jų vardu, kiti dėl pirkimo tariasi su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis.

Kone kiekviename rajone yra po keletą ūkių, kuriuose tvarkosi užsieniečiai. Vieni su vietiniais ūkininkais stengiasi gyventi darniai, kiti pradeda diktuoti savo sąlygas. "Veido" korespondentė aplankė keletą užsieniečių valdomų ūkių.

Kanadiečiai ūkį pardavė

Raseinių rajone, Kalnujuose, šalia greitkelio jau daugiau kaip dešimtmetį nemažą plotą žemės nuomojasi užsieniečiai. Iš pradžių čia tvarkėsi kanadiečiai – didelės kompanijos "Agra Corporation" padalinys. Vėliau pavadinimas liko, o savininkai pasikeitė. Šiandien tai viena didžiausių augalininkystės bendrovių Lietuvoje. Šiuo metu jai priklauso 4,5 tūkst. ha nuomojamos ir nuosavos žemės.

"Agra Corporation" direktorius Virginijus Kropaitis sako, kad iš kanadiečių ūkį įsigijo apie 10 savininkų - airiai, skandinavai. Ne visi savininkai tiesiogiai su žeme susiję – tarp jų yra ir pramonininkų, ir teisininkų.

Vieta, kur įsikūrusi bendrovės administracija, kur stovi talpūs, nauji ir brangūs sandėliai, kur rikiuosi pati moderniausia technika ir net nuosavas lėktuvas, įrengta ant buvusio šiukšlyno. O ir žemė, kurią jie dirba, dar neseniai buvo tik nearti dirvonai.

Bendrovės vadovas rodo žemėlapį. Nesunku pamatyti, kad žemės ploteliai išsimėtę dideliu spinduliu ir siekia net Jurbarko rajoną. Direktorius sako, kad labai norėtų tą žemę sujungti į vieną masyvą, tad derasi su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis, siūlo mainus.

Kol kas bendrovė yra nusipirkusi tik nedidelę dalį žemės, visą kitą nuomojasi. Už nuomą moka apie 100 Lt. Tiek pat kiek ir vietinė Kalnujų žemės ūkio bendrovė, kiek ir aplinkui ūkininkaujantys žmonės. Žemė čia nebloga, bet ne pati geriausia Lietuvoje. Jos hektaras kainuoja iki 1,5 tūkst. Lt.

Vedžiodamas po teritoriją V.Kropaitis rodo naujausius sandėlius, pilnus grūdų. Viename jų, kainavusiame apie 1 mln. Lt, telpa 6-7 tūkst. t grūdų. Kitas - šiek tiek senesnis. Savininkai netrukus ketina statyti dar vieną. Kieme rikiuojasi pati moderniausia technika, naujutėlaičiai, daugiau kaip pusę milijono litų kainuojantys "Jonh Deere" kombainai. Juose, pasak direktoriaus, pilna elektronikos, iš karto fiksuojančios derlingumą, drėgmę ir kitokius dalykus. Apie tokią techniką mūsų ūkininkai gali tik pasvajoti.

"Vadinasi, ūkis klesti?" - klausiu, nors ir klausti nereikia, plika akimi galima matyti. Direktoriaus žodžiais, bendrovės apyvarta išaugusi iki 9 mln. Lt. Šiemet gerus rezultatus lėmė geras javų ir rapsų derlius. Dalis grūdinių kultūrų jau turi pirkėją. "Čia pasistengia savininkai, kurie sėkmingai randa jiems rinką", - sakė ūkio vadovas. Jis pasidžiaugė, kad akcininkai supratingi, visus pelnus ne į kišenę susikrauna, o į ūkį investuoja.

Supirkinėti žemę ir ją dirbti – skirtingi dalykai

"Ar pagrįstai lietuviai baiminasi, kad užsieniečiai, nieko nelaukdami, užvaldys geriausias lietuviškas žemes?" - provokuoju pašnekovą. "Tada galvokim, kas geriau. Gal dirvonuojančios žemės? Būtumėte matę, kokią žemę pradėjom nuomotis. Penkerius metus sugaišome, kol ją tinkamai parengėme", - sako pašnekovas. Jis pagiria valdžią, priėmusią, jo požiūriu, teisingą įstatymą, numatantį žemės nuomą ne mažesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

Šiame ūkyje nuolatinį darbą turi apie 40 žmonių. Traktorininkai į rankas gauna apie tūkstantį litų. Ūkio vadovas pasiskundžia, kad vis sunkiau rasti šiam darbui tinkamų žmonių. Juk ne kiekvienas gali elektronikos "prifarširuotą" kombainą vairuoti. Į darbą važiuoja žmonės iš Raseinių, iš už pusšimčio kilometrų esančio Jurbarko.

Vadovas teigia girdėjęs ne vieną istoriją, kaip užsieniečiai arba jų vietininkai vos ne prievarta spaudžia žmones parduoti žemę. "Mes viską stengiamės daryti demokratiškai. Neinam, neatakuojam. Duodame skelbimą į laikraštį, ir jeigu kas nori - parduoda žemę", - tvirtina V.Kropaitis. Dažniausiai, pasak jo, parduoda tie, kuriems labai reikia pinigų arba neturi kam tos žemės palikti.

"Mums kartais skambina ir priekaištauja, kad žemę supirkinėjame. Supirkinėti ir ją dirbti - skirtingi dalykai. Mes nusiperkame ją tam, kad dirbtume", - dėsto argumentus V.Kropaitis. Sako, atvažiuoja į ūkį svečiai ir giria: kaip gražiai laukai atrodo. "Kiekvienas tą grožį gali susikurti. Didžiausia mūsų ūkininkų, bendrovių problema yra senoviškas žmonių mąstymas, valdymas ir darbo principai. Mūsų vadybininkai ne po vietinius ūkius žvalgosi, bet važiuoja į užsienį ir pažangiuose ūkiuose patirties semiasi. Sėkmė lydės tik tuo atveju, jei į ūkininkavimą žiūrėsi kaip į rimtą, nevienadienį verslą. Dar nė vienas tokį požiūrį turintis ūkininkas nebankrutavo", - sako vienos didžiausių Lietuvoje esančių bendrovių vadovas.

Tikrieji ūkio savininkai čia apsilanko kartą per mėnesį. Pašnekovo teigimu, užsieniečiai į žemės ūkį žiūri kur kas lanksčiau. Jie nereikalauja duoti didžiulio pelno, žino, kad daug kas priklauso ir nuo gamtos.

Paklaustas, kiek į šį ūkį per subsidijas suplauks pinigų iš valstybės, ponas Virginijus ima svarstyti: "Keistas dalykas - subsidijos. Net ir mūsų savininkai sako: gausite subsidijas - galėsite ir mums mokėti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai. Šiemet jos turėtų būti apie 1 mln. Lt. Tačiau pažiūrėkite, kas nutiko. Trąšos pabrango 40-70 proc., metalas - 20 proc., kuras – 30 proc., elektra brangs apie 20 proc. Taigi viena ranka duoda, kita atima".

"Agra Corporation" turi nuosavą bandymų ūkį. Ieško naujų veislių, tiria, kaip jos auga tam tikroje dirvoje, kokios trąšos geriau jas veikia.

Trumpam užsukame į Kalnujų seniūniją. Seniūnė Regina Čepurnovienė negaili pagyrų užsieniečių valdomam ūkiui: "To, kaip tvarkomas šis ūkis, tik pavydėti reikia. Ir vietiniams gerai, ir seniūnijai. Tik jų dėka mums pavyko surengti ir aviacijos, ir Baltijos kelio dešimtmečio šventes, išgarsinti šį kraštą".

Aplinkui daug stambių ūkininkų, dvi bendrovės, todėl nedarbas čia pats mažiausias rajone ir dirvonuojančių žemių nė su žiburiu nerasi. Seniūnė prasitarė, kad Kalnujų žemės ūkio bendrovė su užsieniečių valdoma nei technika, nei atlyginimais lygiuotis negali. Tačiau stengiasi.

Vokiečiai pelną išsivežė

Po Viešnagės Kalnujuose riedame į Žemaitiją, kur užsieniečių tvarkomų ūkių itin gausu. Sukame į Šiaulių rajono Šakynos seniūniją, Žarėnų kaimą. Čia 2,5 tūkst. ha įsikūrusį "Klauso ūkį" valdo du stambūs vokiečių ūkininkai Klausas Babbe bei Volkeris Renzow bei lietuvis Kastytis Patiejūnas.

Pelkėtoje vietoje Žarėnų pakraštyje – į dvi dalis padalytos didelės dirbtuvės. Vienoje pusėje glaudžiasi ūkininkas Arūnas Gedaminskas, kita priklauso vokiečių ūkiui. "Klauso ūkis" ką tik baigė nuimti cukrinių runkelių derlių, todėl dalis technikos suvaryta į dirbtuvių kiemą. Dirbtuvėse triūsiantys vyrai skuba teisintis, kad atvykome ne itin palankiu metu, kai čia – pati didžiausia netvarka. "Nebuvo laiko tvarkytis, dirbome po 12 valnadų, reikėjo skubėti nuimti derlių", - sakė traktorininkai.

Ūkio vadovas ir vienas savininkų K.Patiejūnas čia nedažnas svečias. Buvęs fizikas gyvena Vilniuje ir daugiausia ten tvarko su ūkiu susijusius reikalus. Visa našta krinta ant ūkvedžio Kristijono pečių. Jį prieš aštuonerius metus atsiuntė vokiečiai. Neblogai lietuviškai kalbantis Kristijonas čia sukasi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Namo į Šiaulius, pas lietuvaitę žmoną grįžta tik ilsėtis. Paklaustas, ar nekyla noras viską mesti ir grįžti atgalios, tvirtina, kad jam nesvarbu, kur dirbti, svarbiausia, kad būtų geros žemės.

Čia atvykęs Kristijonas teigia išvydęs daug apleistos žemės. Dabar smagu matyti ją išpurentą, prižiūrėtą. Sako nesuprantąs vietinių, kuriems po ranka tiek nesutvarkytos žemės, o jie nenori jos dirbti. Ne taip toli, Akmenės rajone, jos iki valios – tik imk ir dirbk. Tačiau jis įsitikinęs, kad viskas keisis. Netvarkys lietuviai - atvažiuos užsieniečiai, kurių šalyse hektaras žemės dešimtis tūkstančių eurų kainuoja.

Ūkyje dirbantys žmonės žurnalistei spėjo pasiskųsti, kad vokiečiai jais nepasitiki, visur stebėjimo kamerų pristatė, apsaugą iš Šiaulių samdo. Juokauja, jog vokiečiai bijo, kad jie runkelių nevogtų ir samanės nevarytų. Kristijonas tvirtina, kad kitos išeities nebuvo – žmonės vagiliaudavo, veltėdžiavo: "Tik valdžia pasitraukia, o jie jau sėdinėja". Tiesa, pridūrė, kad dabar čia dirbantys vyrai darbą brangina. Žino, kas galima, kas ne.

Patraukėme į laukus, kur į sunkvežimius kraunami cukriniai runkeliai. Iš čia jie keliauja į cukraus fabriką. Apie 40 tūkst. centnerių runkelių kalną ir čia dirbančius žmones akylai stebi apsaugininkas. Jis turi registruoti visus išvežamus sunkvežimius, turi žiūrėti, kad žmonės dirbtų.

Šiame ūkyje žmonės uždirba neblogai. Traktorininkai – apie pusantro tūkstančio litų "ant popieriaus". Tačiau, kaip pasakojo vietiniai, skaudžiausia buvo, kai į ūkį atvažiavo vokietukai praktikantai. Už darbo valandą jiems mokėjo 10 eurų, tuo tarpu patyrusioms darbininkėms, kur kas profesionaliau atliekančioms tuos pačius darbus, - vos tris litus.

K.Patiejūnas pasakojo, kad Lietuvos mastu šis ūkis – vienas didžiausių cukrinių runkelių augintojų. Nuo 1995 m. į jį investuota apie 2 mln. Lt. Ūkis penktus metus dirba pelningai.

Savininkai jau nupirko apie 100 ha žemės. "Toms įmonėms, kurios jau porą metų dirba žemės ūkyje, nesvarbu, kam jos priklauso - vietiniams ar užsieniečiams, leista pirkti iki kelių tūkstančių hektarų žemės", - pasakoja K.Patiejūnas. Jis mano, kad dėl to daugelis bendrovių gali tapti tramplinu užsieniečiams ateiti į Lietuvą ir pirkti žemes. Senojoje Europoje ūkiams išsiplėsti galimybių nėra. Todėl žvalgomasi po naująsias ES valstybes. Tarkim, Danijoje, Olandijoje parduodamas visas ūkis, o pinigai investuojami ten, kur mažos kainos, - Lenkijoje, Latvijoje.

"Nepatogu sėdėti ant nuomojamo daikto. Esame suinteresuoti pirkti žemės, bet nesuinteresuoti pirkti bet kokia kaina. Žiūrim, kad ji per tam tikrą laiką atsipirktų", - sako ponas Kastytis.

Savininkai vokiečiai "Klauso ūkyje" apsilanko keletą kartų per metus. K.Patiejūnas prasitarė, kad, nutarę stambinti savo ūkius, praėjusių metų pelno jie neinvestavo Lietuvoje, bet išsivežė į Vokietiją. Jis teiga tam prieštaravęs, bet kitų dviejų akcininkų nuomonė buvusi kitokia.

Užsieniečiai plūsta į Lietuvą

Nei Žemė ūkio ministerija, nei Žemės ūkio rūmai nefiksuoja, kiek žemės Lietuvoje valdo, nuomoja, kiek ūkių turi užsieniečiai. Netgi ne visos rajonų savivaldybės turi tokios informacijos.

"Veido" žiniomis, daugiausiai užsieniečių darbuojasi derlingiausiose Lietuvos žemėse – Pasvalyje, Pakruojyje, Kėdainiuose. Pasvalio rajone užsieniečiai jau valdo apie 5 tūkst. ha žemės. Vaskų seniūnijoje anglai yra įsteigę bendrovę "Pasvagra". Kaip spėjama, tiems patiems savininkams priklauso ir "Valagra".

Augalininkyste rajone užsiima ir danai. Daugiau kaip tūkstantyje hektarų žemės jie augina žirnius, kitas grūdines kultūras. Linkuvos seniūnijoje 2 tūkst. ha žemės valdo švedų bendrovė "Alfa Agro". Ji augina kviečius, miežius, rapsus, žirnius, kmynus. 1998 m. įkurta bendrovė jau ketvirti metai į Lietuvą veža švedišką techniką, prekiauja cukrinių runkelių kombainais. Ateityje ketina sukurti stambius pramoninius javų plotus.

Šio rajono savivaldybės specialistė Aldona Sabienė sako, kad vietiniai ūkininkai atėjūnus vertina nepalankiai. Pasvalio žemėje pasirodę užsieniečiai gerokai kilstelėjo žemės nuomos kainą. Už derlingiausios žemės hektarą jie moka 300 Lt, mažiau derlingos – 200 Lt. Vietiniai skundžiasi nepajėgiantys už nuomą mokėti tiek pinigų.

Su panašia problema susidūrė Kėdainių rajono ūkininkai. Čia pasirodęs airis ne tik stipriai pakėlė nuomos kainas, bet ir, nepaisydamas vietinių pasipriešinimo, pradėjo brangiai supirkinėti aplinkines žemes.

Galvijus Pasvalio rajone augina danai, Raseinių rajone galvijų fermą steigia vokiečiai. Pasak Ignalinos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Natalijos Truchinos, jauni danai įsigijo Rupinskų kaimo kiaulių kompleksą, nuomojasi daugiau kaip 100 ha žemės ir rodo vietiniams gerą darbštumo pavyzdį. Taikinių seniūnijoje, vienos moters vardu nusipirkę sodybą ir 12 ha, pradeda darbuotis vokiečiai.

Marijampolės rajone neilgai bulves traškučiams auginę danai išvažiavo ieškoti laimės kitur. Kalbama, kad jiems nepavyko realizuoti derliaus. Dabar šiame rajone, nedideliame žemės plote šalia Sasnavos, daržoves augina kinai. Šumskų seniūnijoje "Lifrania" bendrovę yra įkūrę prancūzai. Jie yra išsinuomoję daugiau kaip tūkstantį hektarų žemės, užsiima augalininkyste. Pasak savivaldybės pareigūnų, jie ne tik sutvarkė žemę, tačiau prireikus vietiniams talkina nuomodami techniką.

Stambus ūkininkas Vytautas Žarnauskas, turintis didelę kiaulių fermą bei nemažus plotus žemės, šiuo metu derasi su Prancūzijos ūkininkais. Jeigu derybos pavyks, šis ūkis irgi atsidurs užsieniečių rankose.

Dotnuvoje įsikūrusios nacionalinės žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė sako, kad užsieniečių žvalgytuvės Lietuvoje itin suaktyvėjusios. Lietuva šiuo metu labai domisi Danijos ūkininkai. Į analogišką Danijos konsultavimo tarnybą jau kreipėsi apie 300 danų ūkininkų, kurie ieško kontaktų, domisi juridine informacija, galimybėmis kooperuotis su Lietuvos ūkininkais.

"Danai, olandai, savo šalyse ūkininkaujantys labai "suspaustai", parduoda savo ūkelius kaimynams ir už gautus pinigus perka žemes, ūkius Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje. Jie ieško pigesnės žemės, tuštesnių erdvių Juos domina stambūs ūkiai, žemės ūkio bedrovės", - sako G.Butkienė.
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)
Post Reply