Andora wrote:Norėčiau sužinoti kaip įteisinti juridiškai formuojamą parką savo žemėje.
Čia yra visas įstatymas:
http://www.heritage.lt/t_aktai/istatymai/zemes.htm
O čia mano ištrauktos ištraukos:
V. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-315
(nuo 1997 m. liepos 11 d.)
(Žin., 1997, Nr. 66-1598),
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) ir
2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-1048
(nuo 2002 m. liepos 24 d.)
(Žin., 2002, Nr. 74-3141)
redakcija
Žemės ūkio paskirties žemė ir jos
teritorijos tvarkymas
Žemės ūkio paskirties žemę sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.
Žemės ūkio paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į žemės savininkų, naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal parengtus ir apskrities viršininko patvirtintus žemėtvarkos projektus: tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos žemėnaudos; statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės gamybiniai pastatai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai.
Žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne trumpiau kaip 5 metams.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama ne aukciono būdu:
1) fiziniams asmenims, įregistravusiems ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą;
2) juridiniams asmenims - žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Į žemės ūkio paskirties žemėnaudas įsiterpusių miškų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei ir šių miškų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Žemės reformos metu maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, kurį piliečiai gali įsigyti privatinėn nuosavybėn, nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.
Žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos kitai žemės ūkio veiklai, maksimalų plotą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) redakcija
Žemės ūkio įmonių naudojama žemė
Žemės ūkio įmonės naudoja išsinuomotą valstybinę arba privačią žemę.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) redakcija
Ūkininko ūkio žemė
Ūkininko ūkio žemės naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas.
38 straipsnis. Kita žemės ūkio paskirties žemė
Žemės ūkio paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme. Jos naudotojai gali būti:
1) asmenys, naudojantys žemės ūkio produkcijos gamybai įsigytus privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
2) asmenys, kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, tarnybinėms žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;
3) mokslo ir mokymo įstaigos, miškų urėdijos, kitos šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, kurios joms suteiktus valstybinės žemės sklypus naudoja žemės ūkio produkcijos gamybai;
4) kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) redakcija
Žemės ūkio paskirties žemės apsauga
Valstybinės žemės plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos arba kitos žemės naudmenos, pagal savo dirvožemių savybes tinkamos paversti žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.
Naudojant privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, žemės ūkio naudmenos turi būti saugomos nuo dirvožemių alinimo, vėjo ir vandens erozijos, apaugimo krūmais ir mišku, supelkėjimo ar kitokio ūkinių savybių pablogėjimo. Vykdant statybas ar eksploatuojant gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis neturi būti sunaikintas, bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms gerinti, o pažeistos žemės turi būti rekultivuotos.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti perleidžiama arba perduodama naudoti kitai paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka parengtus žemėtvarkos projektus ar kitus Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus teritorijų planavimo dokumentus.
VI. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) redakcija
Miškų ūkio paskirties žemė
Miškų ūkio paskirties žemę sudaro:
1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;
2) kita miško žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės, dykynės, kvartalų ir priešgaisrinės linijos, proskiebiai;
3) žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;
4) žemė, skirta miškui įveisti;
5) žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos.
Miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą reguliuoja Miškų įstatymas.
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1191) redakcija
Miškų ūkio paskirties žemės savininkai,
valdytojai ir kiti naudotojai
Miškų ūkio paskirties žemės savininkai yra valstybė ar piliečiai, privatinėn nuosavybėn susigrąžinę turėtą mišką ar mišku apaugusią žemę arba žemės reformos metu gavę mišką nuosavybėn neatlygintinai, arba pirkę mišką ar miško žemę, taip pat įsigiję nuosavybėn mišką kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės valdytojai yra miškų urėdijos ir valstybiniai parkai. Krašto apsaugai ir valstybės sienos apsaugai reikalingos valstybinės miškų ūkio paskirties žemės valdymo teisė taip pat gali būti suteikiama Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms.
Miškų urėdijos ir valstybiniai parkai valdo ir naudoja valstybinių miškų išteklius, įskaitant ir miškų išteklius Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms suteiktoje valdyti miškų ūkio paskirties žemėje, įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.
Miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą nustato Miškų įstatymas.
VII. KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ
42 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-939
(nuo 1995 m. birželio 28 d.)
(Žin., 1995, Nr. 53-1294) redakcija
Konservacinės paskirties žemė
Konservacinės paskirties žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka suteikta arba priskirta:
1) valstybiniams rezervatams;
2) gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijoms;
3) valstybinių nacionalinių ir regioninių parkų bei monitoringo teritorijų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;
4) kitiems gamtos objektams, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Papildoma tikslinė konservacinė paskirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nustatoma ir kitų kategorijų žemėse.
VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ
43 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-939
(nuo 1995 m. birželio 28 d.)
(Žin., 1995, Nr. 53-1294) redakcija
Kitos paskirties žemė
Kitos paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka piliečių įsigyti privatinėn nuosavybėn, taip pat suteikti naudotis arba išnuomoti:
1) privačioms namų valdoms išdėstyti;
2) įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti;
3) transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms;
4) naudingosioms iškasenoms, durpynams ir požeminiam vandeniui eksploatuoti;
5) krašto apsaugos tikslams;
6) rekreacijai;
7) miestų, miestelių ir kaimų bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams;
kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.
Valstybinės žemės ploto poreikis kitos paskirties žemės naudotojams nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų bei valstybinių tarnybų patvirtintus normatyvus.
Įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais žemė kitai paskirčiai perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus.
Kitos paskirties žemė tvarkoma nepažeidžiant nustatyta tvarka patvirtintų statybos arba suplanavimo projektų.
Kitos paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų panaudojimo pagal pagrindinę specialią paskirtį turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.